Verslas griebiasi už galvos dėl drastiško darbuotojų stygiaus: Klaipėdos uoste veikianti įmonė šiandien samdytų 250

Verslininkai pasakoja atsidūrę aklavietėje – Lietuvoje smarkiai stinga tam tikrų sričių specialistų, ugdymo įstaigos tiek naujų darbuotojų parengti nepajėgia, o atsigabenti žmonių iš užsienio yra itin sudėtinga. Kai kurios įmonės laisvas darbo vietas jau skaičiuoja šimtais ir nors siūlo per 2 tūkst. eurų į rankas siekiantį atlygį, norinčių dirbti neatsiranda. Specialistai neabejoja, kad problemos greitai išspręsti nepavyks: jaunuoliai, baimindamiesi sunkaus darbo, vengia inžinerinių profesijų arba išvyksta plušėti į užsienį, pasigendama ir šalies valdžios palaikymo siekiant parengti daugiau specialistų.

250 žmonių – tiek darbuotojų šiuo metu trūksta Klaipėdos uoste veikiančiai „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei. Tai sudaro kiek daugiau nei 10 proc. visų įmonių grupės darbuotojų.

Labiausiai stinga metalinių laivų korpusų surinkėjų, metalinių konstrukcijų montuotojų, laivų korpusų dažytojų, vamzdynų montuotojų ir aukštos kvalifikacijos suvirintojų.

Bendrovės atstovai tvirtina, kad pirmiausia darbuotojų ieškoma visame Klaipėdos regione ir likusioje Lietuvos dalyje, tačiau specialistų stinga taip drastiškai, jog tenka žvalgytis į darbuotojus iš užsienio, tačiau ir tai nepadeda užpildyti laisvų darbo vietų, mat procesus sunkina biurokratinės kliūtys.

„Mūsų akys krypsta ne tik į artimiausius kaimynus: Ukrainą, Baltarusiją, bet ir į Bulgariją, Turkiją, Azerbaidžaną, Armėniją ir dar toliau – į Indiją, Vietnamą. Darbuotojams iš užsienio mokame tokį patį atlyginimą kaip ir lietuviams, tačiau, nepaisant to, mums sunku atsivežti įdarbinti užsieniečių. Kelias yra nelengvas – darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas Lietuvoje vis dar yra komplikuotas, biurokratiniai procesai neretai užtrunka net iki pusmečio. Pavyzdžiui, bandome atsivežti darbuotoją iš Indijos ir jau beveik pusę metų visiškai nieko padaryti nepavyksta“, – sakė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės personalo direktorė Ala Minkevičienė.

Anot pašnekovės, Lietuva, tinkamai nesutvarkiusi sudėtingų ir ilgai trunkančių darbuotojų atsivežimo į mūsų šalį biurokratinių procedūrų, pralaimi konkurencinėje kovoje su kitomis valstybėmis.

Be to, kovoje dėl darbuotojų Lietuvos įmonės, pasak A. Minkevičienės, pastebimai nusileidžia dirbti užsienyje žmones viliojantiems rinkos dalyviams.

„Didžiausias ir aktualiausias mūsų konkurentas yra įmonės čia, Klaipėdoje, kurios įdarbina ir darbuotojus komandiruoja į užsienį. Jie praktiškai Lietuvoje nedirba ir tą konkurencinę kovą mes pralaimime vien dėl to, kad jie atlygį moka per komandiruotpinigius.

Tai jeigu mes mokame darbuotojui 2 tūkst. eurų į rankas, mes turime susimokėti dar 40 proc. mokesčių tam, kad išlaikytume tą darbuotoją, darbo vietą, o mokant komandiruotpinigius tie mokesčiai nesumokami. Tai atitinkamai nukenčia ir valstybė. Ji negauna didelių pajamų, biudžetas yra nepapildomas, o atitinkamai tų pačių darbuotojų kišenės yra tuštesnės – jiems neapmokamos atostogos, jie yra verčiami imti nemokamas atostogas.

Bet, žiūrėdami į tai, kaip reklamuojama, kokie yra jų atlyginimai, mes suvokiame, kad 3–4 tūkst. į rankas mokėti darbininkui turbūt nė viena skaidriai dirbanti įmonė Lietuvoje nelabai gali sau leisti“, – apie tai, kodėl nemažai Lietuvos darbdaviams reikalingų darbuotojų išvyksta plušėti į užsienį, pasakojo A. Minkevičienė.

Jaunuoliai nesirenka inžinerinių specialybių – vis dar manoma, kad teks dirbti šaltyje ir purve

Dar viena priežastis, lemianti darbuotojų trūkumą mūsų šalyje, yra menkas parengiamų specialistų skaičius. Pastebima, kad vis mažiau jaunų žmonių renkasi pramonės darbuotojų specialybes.

„Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės personalo direktorė pastebėjo, kad šį procesą galėjo nulemti ir tai, jog moksleiviams profesijas pasirinkti padedantys specialistai visai neseniai pradėjo darbą švietimo įstaigose.

„Labai daug jaunų žmonių nesirenka šitų specialybių. Jie renkasi paprastesnes, ne tokias sudėtingas, nes inžinerijos specialybės yra sudėtingesnės“, – kalbėjo A. Minkevičienė.

Darbdaviai kritikuoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmus, kai inžinerinių kompetencijų darbuotojus leidžiama ruošti daugybei įvairių švietimo įstaigų visoje Lietuvoje, nors šios mokyklos nė neturi tam pritaikytos mokymo ir praktinės bazės. Verslo nuomone, tokių specialistų rengimas turėtų būti sutelktas vienoje visam regionui darbuotojus ruošiančioje įstaigoje. Kaip galinti tokia tapti uostamiesčio regione minimas Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras.

Šios švietimo įstaigos direktorius dr. Egidijus Skarbalius LRT.lt teigė, kad laivų korpusininkai ilgą laiką buvo viena populiariausių specialybių, tačiau pastaraisiais metais jaunuolių susidomėjimas šia profesija išblėso, populiarumo nepadidino netgi verslo skirtos stipendijos. Kodėl taip nutiko – vis dar aiškinamasi.

„Šios specialybės studijos yra sunkios. Tą reikia pripažinti. Ten yra ką mokytis ir paskui yra ką dirbti. Taip, jos yra geriausiai apmokamos rinkoje. Visos mūsų profesinio mokymo įstaigoje rengiamos specialybės turbūt yra pačios paklausiausios ir geriausiai apmokamos visoje Lietuvoje. Galbūt su mumis galėtų galynėtis IT specialistai, bet tik galynėtis, nes inžinerinės pramonės specialybės šiuo metu yra paklausiausios ir geriausiai apmokamos. Kiek beparuoštume šių specialistų, tiek rinka jų ir prarytų. Ta situacija dėl to ir yra tokia“, – dėstė pašnekovas.

Dar viena priežastis, kodėl jaunuoliai mažiau domisi inžinerinėmis profesijomis, pasak E. Skarbaliaus, gali būti ir iš ankstesnių laikų išlikęs neigiamas šių darbų įvaizdis.

„Dar yra ir tėvų įtaka. Didžiosios dalies dabartinių jaunuolių tėvai augo ir formavosi tarybinėje sistemoje ir jiems atrodo, kad šių specialybių darbuotojai bus sušalę, nudriskę, purvini ir t. t. Tą aš noriu paneigti. Šiuo metu pramonė yra pažengusi į tokį lygį, kad darbo sauga, darbo kultūra skiriasi kaip diena ir naktis, bet apie tai dar nepakankamai garsiai kalbama“, – sakė E. Skarbalius.

Be to, įstaigos vadovas taip pat pastebėjo, kad nors mokymo centras išsiskiria geromis mokymo sąlygomis – gali didžiuotis puikia technine mokymo baze ir profesionaliais dėstytojais, šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido priimti mažiau moksleivių, nei ugdymo įstaiga pageidavo.

Kiek beparuoštume šių specialistų, tiek rinka jų ir prarytų.

E. Skarbalius

Darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje: verslininkai priversti jų atsivežti iš užsienio

Aiškėja, kad su minėtų specialistų stygiaus problema susiduria ne tik Klaipėdos uoste veikiančios įmonės – inžinerinių profesijų atstovų stinga ir kituose Lietuvos miestuose.

„Šiandien dauguma įmonių susiduria [su šia problema], nes inžinierių specialybė pastaruoju metu tiesiog netapo labai prestižine. Šiandien, manau, inžinierių trūkumas yra apie porą tūkstančių Lietuvoje ir iš viso laisvų darbo vietų pramonės sektoriuje, įskaitant tuos pačius inžinierius, yra apie 10 tūkstančių“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Dėl ryškaus darbuotojų stygiaus verslui jau tampa sunku prisiimti įsipareigojimus ir dirbti visu pajėgumu, nepavyksta įgyvendinti tiek užsakymų, kiek yra planuojama, ir tai tampa didele problema.

Anot V. Janulevičiaus, šiuo metu nemažai jaunuolių nori dirbti su informacinėmis technologijomis susijusius darbus, kurti startuolius ir pan., nes įžvelgia galimybių gana greitai uždirbti nemenkas sumas pinigų ir tapti žinomiems, o inžinerinės specialybės nustumiamos į paraštes.

„Čia mes turime 20 metų tarpą. Sakyčiau, paskutiniai inžinierių skaičiai buvo gana neblogi 1996–1997 metais ir paskui laipsniškai iki dabar visą laiką mažėjo“, – kalbėjo V. Janulevičius ir pridūrė įžvelgiantis grėsmę, jog, mažėjant norinčių studijuoti, ilgainiui gali pradėti trūkti ir tokius specialistus ruošiančių dėstytojų.

Taigi, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, būtina formuoti ir jaunimui skleisti žinią apie inžinerinių specialybių išskirtinumą ir reikšmę.

Neslepiama, kad, susidarius tokiam minėtų darbuotojų vakuumui, verslui itin svarbi išlieka imigrantų darbo jėga.

„Mes neturime galimybės užsiauginti staiga žmogų. Ne paslaptis, kad daugelis lietuvių, kurie dirbo šiuose segmentuose, ypač jeigu kalbame apie aukštos kvalifikacijos suvirintojus, kurie dirba ir prie laivų remonto, ir prie laivų statybų, ir kitose inžinerinėse srityse, tokiose kaip dujotiekiai, vamzdynai, visi išvažiavo į užsienį. Padirbę Lietuvoje lietuviai, aišku, važiuoja į kitas šalis, kur yra laivų vystymas ir statyba, į Suomiją, Švediją, Norvegiją, ten, matyt, ir atlyginimo sąlygos yra geresnės. Mums, norint išlaikyti konkurencingumą ir būti jūrine valstybe, tenka kviestis darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – akcentavo V. Janulevičius.

Vis dėlto Rusijai pradėjus ir tęsiant karą Ukrainoje Lietuvos verslas susiduria ir su darbuotojų iš trečiųjų šalių stygiaus problema, mat ukrainiečiai grįžta ginti savo tėvynės, o dėl sankcijų į mūsų šalį dirbti neatvažiuoja rusai ir baltarusiai.

„Dėl to mes ne kartą kreipėmės į Užsienio reikalų ministeriją, kad mums reikėtų paprastinti darbuotojų atsivežimą iš trečiųjų šalių, kalbu apie Kazachstaną, Uzbekistaną, Azerbaidžaną, nes mūsų siūlomas atlyginimas yra 3–4 kartus didesnis negu jų šalyse, o specialistai jau dažniausiai būna paruošti“, – aiškino V. Janulevičius.

Taigi, verslininkų atstovas neslepia, kad artimiausiu laiku darbuotojų trūkumo problemos be imigrantų išspręsti nepavyks, tačiau žvelgiant į ateitį būtina siekti Lietuvoje parengti kuo daugiau minėtų specialybių atstovų.

Pasak V. Janulevičiaus, pramonės sektorius Lietuvoje sudaro 46,7 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl šio sektoriaus problemų sprendimas turėtų būti bendras visos šalies reikalas.

„Mes niekada neprieštaraujame skaitmeninimui, bet supraskime viena, kad pramonė, investavusi į gamyklą, žmones, tikrai greitai iš čia nesitrauks ir nepabėgs. Jie tikrai čia išliks ir gins Lietuvą galimai nuo agresijos ir visų kitų dalykų. Remtis vien tik informacinėmis technologijomis būtų neparanku. <…> Pirmas ir didžiausias akcentas turėtų būti pramonė, nes tai yra tvaru ir mes gyvename dėl eksporto. Valstybė turėtų skirti dėmesio naujiems specialistams ugdyti, jaunimui ruošti“, – pabrėžė konfederacijos prezidentas.

Anot V. Janulevičiaus, geras suvirintojas mūsų šalyse uždirba 2–4 tūkst. eurų, tad nereikėtų akcentuoti, kad Lietuvoje specialistai uždirba mažai.

Užimtumo tarnyba: vienas specialistas gali rinktis iš 2 ar 3 darbo vietų

Verslininkų žodžius apie darbuotojų trūkumo problemą paremia ir darbą žmonėms susirasti padedančios Užimtumo tarnybos atstovai. Anot jų, didžioji dalis Klaipėdos uoste veikiančioms įmonėms reikalingų specialistų yra įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdoje vieni paklausiausių profesijų atstovų ir yra būtent uosto įmonėms reikalingi specialistai – metalinių laivų korpusų surinkėjai, metalinių konstrukcijų montuotojai, laivų korpusų dažytojai, vamzdyno montuotojai ar laivo vamzdynininkai-suvirintojai“, – sakė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Anot J. Petraitienės, šiemet minėtų laisvų darbo vietų yra užregistruota 4 kartus daugiau, nei yra asmenų, ieškančių tokio darbo. Tai byloja apie tokių specialistų poreikį darbo rinkoje.

Sumenkus darbuotojų srautui iš Ukrainos pastebimas ir didesnis statybininkų, betonuotojų, elektrikų, apdailininkų, konstrukcijų, pastolių montuotojų, izoliuotojų ir vairuotojų poreikis.

„Pastaruosius keletą metų rinkoje jaučiamas didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir jeigu mes žiūrėtume į pasiūlos ir paklausos suderinamumą, kokie žmonės ieško darbo ir kokios darbo vietos yra laisvos, tai matytume, kad su didesniais iššūkiais ieškodami darbo susiduria aukščiausio lygio vadovai ir žmonės, kurie ieško nekvalifikuoto darbo. Kai kalbame apie įvairius specialistus, darbo vietų visame spektre mūsų duomenų bazėje yra apie 60 proc., o tokio darbo ieškančių – apie trečdalis. Vadinasi, vienas darbo ieškantis žmogus gali rinktis iš 2–3 darbo vietų“, – aiškino J. Petraitienė.