Vengrijos užsispyrimas gali priversti ES atsisakyti vienbalsio sprendimų priėmimo

Europos Sąjunga jau kelias savaites negali rasti sprendimo dėl rusiškos naftos embargo ir priimti viso šeštojo sankcijų paketo. Tai reiškia, kad strigę ir svarbūs sprendimai dėl didžiausio Rusijos „Sberbank“ atjungimo nuo SWIFT, sankcijų už Bučos bei Mariupolio žudynes atsakingiems asmenims. Visa Europos Sąjunga tapo vienos šalies – Vengrijos įkaite, kuri užuot ieškojusi kompromisų, kelia vis daugiau naujų reikalavimų.

Budapešto užsispyrimas kai kurias šalis privertė iš naujo kelti klausimą, ar nereikėtų sudėtingais užsienio politikos, pavyzdžiui, sankcijų klausimais pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo, kai sprendimui priimti nereikia vienbalsio visų šalių sutikimo. Tačiau Bendrija iki šiol to padaryti nesiryžta, o mažos šalys, tarp jų ir Lietuva, visuomet tam priešinosi.

Praėjus beveik dviem savaitėms po bergždžių derybų, sprendimą Briuselyje bando rasti Bendrijos užsienio reikalų ministrai. Ir vėl – bergždžiai.
Vengrija įnirtingai kartoja – Europos Komisijos pasiūlytas planas atsisakyti rusiškos naftos nuo kitų metų net su išimtimi, kad Vengrija galės ją pirkti dvejais metais ilgiau, Budapeštui netinka.

„Mes aiškiai pasakėme, kad turime raudoną liniją ir ta raudona linija yra netrukdomas naftos ir dujų tiekimas. Visiems tai buvo aišku ir tai neturėjo būti staigmena“, – sako Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteras Szijjarto.

Vengrija prašo papildomų penkerių metų rusiškai naftai pirkti ir 750 mln. eurų iš bendro Bendrijos biudžeto. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia nusivylimo – viena šalis įkaite laiko visą Bendriją.

„Visa tai nulems, kaip mus prisimins – arba kaip sąjungą, kuri sugebėjo pasiųsti labai aiškų signalą Rusijai, arba tą, kuri įstrigo. Deja, dabar visa sąjunga paimta įkaite vienos šalies, kuri negali mums padėti rasti sprendimo“, – sako G. Landsbergis.

Išspręsti tokią situaciją būtų galima, jei balsavimuose dėl svarbių užsienio politikos klausimų, pavyzdžiui, sankcijų būtų įvestas kvalifikuotos daugumos principas, kai nereikia vienbalsio visų valstybių pritarimo.
Užtenka, kad už balsuotų 15 iš 27 valstybių, kurios sudarytų ne mažiau kaip 65 procentus visų Bendrijos gyventojų skaičiaus.

Tai ir viena iš Europos Ateities konferencijos, kai visos Bendrijos piliečiai metus diskutavo, kaip Bendriją padaryti stipresnę, idėjų. Tam pritaria ir didžiosios šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija. Emmanuelis Macronas per Ateities konferencijos uždarymo ceremoniją Strasbūre šią piliečių idėją itin sveikino.

„Jūsų mums mestas išbandymas – būti tokiems pat veiksmingiems kaip COVID ir Ukrainos krizių atveju taikoje ir be krizės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad turėsime pertvarkyti ir savo teisės aktus. Šiandien taip pat noriu aiškiai pasakyti, kad vienas iš šios reformos būdų – sušaukti sutarčių peržiūros konvenciją“, – tikino Prancūzijos vadovas.

Tačiau po tokių E. Macrono ir kitų didžiųjų valstybių pareiškimų Šiaurės Europos šalys iškart inicijavo laišką, kuriuo ragina nekeisti Bendrijos sutarčių. Prie jo prisijungė ir Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, nors teigia, kad šiuo gestu nepareiškė pozicijos, jog yra prieš kvalifikuotą daugumą, kai svarbiais, pavyzdžiui, sankcijų Maskvai, finansų ar žmogaus teisių klausimais nereikėtų visų valstybių vienbalsio pritarimo.

„Vienas dalykas yra kvalifikuota dauguma ir sutartys. Tai nėra vienas ir tas pats – nebūtinai vienas ir tas pats, jei kalbant vaizdžiai, vienas yra žirniai, kitas – pupos, abu yra ankštiniai, bet vis dėlto skirtingi produktai. Taip ir su šituo klausimu“, – sako užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

R. Karoblis sako, Lietuvos tikslas buvo nusiųsti žinutę, jog nereikia skubėti keisti sutarčių, nes tai galėtų iškreipti galių balansą tarp Europos ir nacionalinių institucijų, suteikti daugiau galių Europos Parlamentui. Ir sako – Bendrijos sutartys jau dabar leidžia išimtis, kai tam tikrai klausimų grupei spręsti, būtų galima laikinai įvesti kvalifikuotą daugumą, bet Bendrija to imtis nesiryžta.

Vis dėlto norint pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo visuomet, sutartis reikėtų keisti, todėl laišką pasirašiusios šalys, norėdamos to ar ne, pareiškė poziciją ir kvalifikuotos daugumos klausimu. Mažos valstybės visada manė, kad tai susilpnintų jų galias ir įtaką.

Tačiau europarlamentaras, buvęs Estijos užsienio reikalų ministras nesupranta šių nuogąstavimų. Anot jo, tai kaip tik mažoms šalims atneštų daugiau naudos.

„ Mano trumpas atsakymas būtų ne – mažos šalys tikrai neturėtų bijoti. Jei Bendrija turi greitai nuspręsti dėl sankcijų arba kaip reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus, kam reikėtų kvalifikuotos daugumos, mūsų Baltijos šalys ir taip aiškiai yra teisingoje pusėje. Tai reiškia, kad nėra ko baimintis. Problemą turime būtent dabar, kai kiekvieną kartą svarstant kokį klausimą, nuolat iškyla dvi ar trys šalys, kurios stabdo greitą sprendimų priėmimą, be to, galime labai aiškiai matyti, kad kitose srityse, kur šis balsavimo būdas galimas ir dabar – puikiai veikia“, – sako europarlamentaras Urmas Paetas.

Tuo metu ilgus metus buvęs NATO pareigūnu Jamie Shea sako, nereikia įsivaizduoti, kad kvalifikuota dauguma, pavyzdžiui, svarstant sankcijų klausimus, taptų sidabrine kulka.

„Europos Sąjunga pirma visada nori pasiekti konsensusą, nes, žinoma, jeigu nori paveikti Putiną ar, pavyzdžiui, Kinijos vadovą, kai turi 27 šalių sutarimą Europos Sąjungos atveju ar dar daugiau šalių - 30, kaip NATO aljanso atveju, tai tikrai turės kur kas didesnį poveikį. Kitaip Putinas turės puikią progą sakyti – štai, žiūrėkit, tik trys ketvirtadaliai šalių sutiko, o ketvirtadalis - ne, taigi, Bendrija susiskaldžiusi, jų sprendimas nieko vertas“, – sako ekspertas.

Kad Lietuva savo oficialią poziciją kvalifikuotos daugumos klausimu turi keisti, kalba ir Gabrielius Landsbergis, ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, bet dėl to, pirmiausia, turėtų susitarti visos partijos.

„Taip, vieninga ES – stipri ES, bet iš kitos pusės, kada mes matome vieną ar kitą šalį einant prieš Vakarų civilizacijos principus, leiskit sau tai pasakyti, tai vis tiek turi būti kažkokios raudonos linijos, iki kiek mes galim nusileist“, – teigia politikė.

Kaip bus su naftos embargu ir visu šeštuoju sankcijų paketu bus sprendžiama neeilinėje Europos Vadovų Taryboje gegužės pabaigoje, kai valstybės bus prIverstos padaryti tūpsnį prieš Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir prašyti, kad Budapeštas pagaliau nusileistų.