VDU profesorius: Lietuvos atsijungimas nuo BRELL be Latvijos ir Estijos neturi prasmės

Įstrigę valtyje su latviais ir estais – taip galima apibūdinti Lietuvos poziciją po savaitgalį vykusio istorinio energetikos atsijungimo nuo Rusijos. Ministras Dainius Kreivys sako, bandymas taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai, Lietuvai siekiant greitesnės Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais. Tačiau latviai ir estai neskuba ir pagal planus, Baltijos šalys turėtų sinchronizuotis 2025 metais. Lietuva nori anksčiau.

Istorinė akimirka šeštadienį prieš vidurdienį – Lietuva atsijungia nuo Maskvos kontroliuojamos energetikos sistemos ir pirmą kartą istorijoje veikia savarankiškai. Elektra vartotojams tiekiama iš vidaus elektrinių, jungtimis su Lenkija ir Švedija, sistemos balansą ir dažnį valdo tik „Litgrid“ ekspertai. Svarbu ne tik veikti savarankiškai, bet ir nepalankiomis sąlygomis.

„Trikdžiai buvo bandomi su tuo tikslu – patikrinti sistemos valdymo parametrus ir sistemos stabilumą, kaip atspari sistema. Tai trikdžiai iki 50 megavatų. Tam ruošėmės. Kas buvo neplanuota ir ką turėjome suvaldyti – perteklinę saulės elektrinių generaciją“, – aiškina „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Kurį laiką elektra perkantiems ją biržos išvis nieko nekainavo, dalis netgi buvo eksportuota. Šis testas, kai Lietuva tapo energetine sala, žymi naują, itin svarbų žingsnį – esą pajėgi pati kontroliuoti sistemą ir vienu dideliu žingsniu arčiau Vakarų tinklų. Bet tai – ir dar vienas argumentas neskubantiems latviams ir estams. Jie atsijungimą nuo Rusijos tinklo regi 2025-aisiais. Lietuva nori mažiausiai metais ankščiau.

„Taip, mes tą girdime, bet viliamės, kad argumentų kalba mūsų testas padės rasti greitesnį sprendimą. Bet svarbu pažymėti, kad turime rasti kartu, todėl turime dirbti bendrai, vieni kitus įtikinėti, vieni kitiems padėti ir bendrai žygiuoti į Europą“, – įsitikinęs „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa, reikia atlikti bendrą izoliuoto darbo testą. Šįkart latviai ir estai prisidėti prie Lietuvos testo nepanoro, esą stinga techninio pasirengimo. Negana to, Lietuva, kaimynų prašymu, po mėnesio vėl pristatys šiuo metu atliekamos techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros įvykus sinchronizacijai – studijų rezultatus. Dar daugiau argumentų latviams ir estams.

„Ypatingai Estijoje, viena jų didžiausių elektrinių, Narvos elektrinė, nėra pasiruošusi dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Estija kaip tik tą elektrinę šiuo metu tvarko, planuoja pabaigti rugsėjį. Turbūt galima šiek tiek ir ankščiau pabaigt“, – sako D. Kreivys.

Pasak energetikos ministro, Lietuva rugpjūtį turi pranešti, ar pratęsia BRELL sutartį. D. Kreivys teigia, sprendimas kol kas nepriimtas. Ir akivaizdu, teks dar labiau raginti latvius ir estus. Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio, jeigu tik Lietuva nepratęstų sutarties, tai būtų daugiau politinio atspalvio turintis sprendimas.

„Priklauso nuo latvių ir estų. [Nepratęsimas – LRT.lt] toks truputėlį neturi prasmės. Politinę – gal. Bet techniškai – ne tokią didelę. Kadangi, jeigu Latvija ir Estija dirba tame dažnyje, o mes esame susijungę, mes negalime kitu dažniu persijungti į kitur ir dirbti tokiu salos režimu. Nelabai būtų prasmė. Aišku, jeigu reikės, tikrai Lietuva gali tą padaryti. Nebūčiau dar toks visai tikras, kad nebus pratęsta dar sutartis“, – svarsto J. Augutis.

„Litgrid“ vadovas teigia, kad šeštadienį vykusio bandymo sąlygomis, kai Lietuva pati kontroliavo visą energetiką, galėtų dirbti neribotą laiką. Tam nesutrukdė ir tvyrojęs štilis. Kita vertus, tokių itin saulėtų dienų ne visada pasitaiko. Saulės energijos buvo net per daug ir teko ieškoti, kur ją dėti. Energetikos ministerija teigia, jog Lietuvai reikia instaliuoti daugiau energijos kaupimo įrenginių.