Vandenilio energetikos ekspertas: užpildymo stotelių ministerija pristatys, tik ar visi turės ką vairuoti?

Susisiekimo ministerija skelbia – Lietuva skatins vandenilio naudojimą transporte, ir akcentuoja, jog šis gali tapti išsigelbėjimu, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Lietuvos energetikos instituto (LEI) Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Darius Milčius pritaria – žaliasis vandenilis iš tiesų yra ateities kuras. LRT RADIJUI ekspertas sutiko papasakoti, kuo žaliasis vandenilis skiriasi nuo pilkojo, ko reikia norint padidinti jo gamybą ir kiek tikėtina, jog iki 2030 m. Lietuvos gatvėmis riedės vandeniliu varomos transporto priemonės.

Vandenilį išgauti iš dujų daug pigiau

LRT RADIJO pašnekovas pasakoja – vandenilis yra labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Kai kurių mokslininkų skaičiavimais jis sudaro net iki 80–90 proc. visatos masės. Taigi, teoriškai jo iki galo išnaudoti niekam nepavyktų. Visgi, kaip pabrėžia D. Milčius, problema yra ta, kad laisvo vandenilio gamtoje nebūna.

„Jo negalima nei iškasti, nei surasti. Jį reikia išgauti panaudojant papildomus metodus ir vandenilio šaltinius – junginius. Geriausiai visiems žinomi junginiai yra vanduo ir angliavandeniliai. Panaudojant vandens elektrolizę galima išgauti švarų žaliąjį vandenilį, kur šalutinis produktas yra deguonis. O panaudojant angliavandenilius, iš metano išgaunamas (pilkasis – LRT.lt) vandenilis, bet šalutinis produktas yra CO₂. Tai – klimatui pavojingos dujos“, – aiškina LEI atstovas.

Būtent pirmasis, žaliasis, vandenilis ir yra laikomas ateities kuru, galinčiu padėti sumažinti į aplinką išmetamą CO₂ kiekį. Visgi, kaip aiškina D. Milčius, žaliasis vandenilis nėra energijos šaltinis, o tik jos nešėjas. Norint pagaminti 1 kg žaliojo vandenilio, reikia sunaudoti 50 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Vėliau, konvertuojant vandenilį atgal į elektros energiją, gaunama jau tik 33 kWh. Dėl to patiriami tam tikri nuostoliai, o pats vandenilis yra pakankamai brangus.

Pilkasis vandenilis, dėl išmetamų CO₂ dujų ne toks draugiškas aplinkai, yra išgaunamas iš gamtinių dujų. Šių kaina, anot eksperto, iki dabartinės energetikos krizės buvo sąlyginai nedidelė. Dėl to tuo metu pilkasis vandenilis buvo net 3–5 kartus pigesnis už žaliąjį.

„Prieš tuos kelerius metus 1 kg pilkojo vandenilio kainavo, priklausomai nuo technologinių sprendimų, apie 1,5 euro. Žaliasis, priklausomai nuo elektros energijos kainų ir reikalingų investicijų įrangai, [kainavo] nuo 3,5 iki 5,5 euro už 1 kg.

(...) Dabar ta situacija yra iš esmės pasikeitusi, tik neaišku, kiek mes turėsime tokias kainas gamtinių dujų rinkoje. Jeigu kainos gamtinių dujų rinkoje kris, tai vėl tada atsiras problema konkurencijos – pilkasis vandenilis bus vėl žymiai pigesnis nei žaliasis“, – dėsto D. Milčius.

Svarbu didinti žaliosios elektros gamybą

Kaip pasakoja ekspertas, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, persiorientuoti iš pilkojo į žaliąjį vandenilį įmonėms reikia didelių investicijų.

„Tie, kurie naudoja dabartiniu metu labai didelius (pilkojo – LRT.lt) vandenilio kiekius, jie galėtų statyti elektrolizės parkus, šalia galėtų prisijungti arba statyti atsinaujinančios energetikos parkus, pavyzdžiui, vėjo parkus, gaminti vandenilį be jokių CO₂ išmetimų ir turėti visai naujos kartos žaliuosius produktus“, – sako D. Milčius.

Anot jo, Vyriausybės parama bent pirmuosiuose žingsniuose įgyvendinant tokius siekius yra labai reikalinga. Pavyzdžiui, JAV jau gaunamos subsidijos už kiekvieną išgautą žaliojo vandenilio kilogramą, o tai sulygina pilkojo ir žaliojo vandenilio kainas. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė subsidijuoja savo įmonių investicijas į įrangą, technologijas, kurias pasitelkus gaminamas vandenilis.

„Manyčiau, kad iki 2025 m. kažkas panašaus turėtų vykti ir Lietuvoje, jeigu mes norime technologijas pamatyti pas save, jas įsisavinti, jeigu norime išmokyti žmones jomis naudotis. Labai svarbu yra parodyti plačiajai visuomenei, kad šios technologijos yra tinkamos, jos yra žalios, gamtos neliečiančios ir efektyvios“, – tikina LEI atstovas.

Eksperto nuomone, norint pagerinti situaciją Lietuvoje, reikia didinti ir žaliosios energijos, iš kurios gaminamas vandenilis, gamybą. Anot jo, šiuo metu savo poreikiams Lietuva pasigamina tik 20–30 proc. žaliosios elektros.

„Mums reikia dar daugiau saulės, vėjo jėgainių ir mums reikia didelių vėjo parkų, pavyzdžiui, kad ir toje pačioje Baltijos jūroje, kad generuotų didelius žaliosios elektros energijos kiekius. Tada žalia elektra kainuotų apie 3–4 ct/kWh ir mes galėtume gaminti konkurencinga kaina vandenilį“, – teigia vyras.

Neaišku, ar visiems pakaktų automobilių

LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas LRT RADIJUI pasakoja – žaliasis vandenilis vis plačiau taikomas energetikoje, pramonėje, namų ūkiuose. Taip pat viena svarbiausių jo panaudojimo sričių yra įvairių rūšių transportas. Susisiekimo ministerija praneša, jog iki 2030 m. Lietuva planuoja paskatinti visų rūšių vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimą.

Paklaustas, ar įmanoma konvertuoti jau turimus automobilius į vandeniliu varomus, D. Milčius sako – turbūt, kad ne, reikia visiškai naujų transporto priemonių.

„Kalbant apie vandeniliu varomus automobilius, visgi reikia sakyti, kad tai yra elektromobilis – tik elektra nėra saugoma baterijoje, o vandenilyje. Vandenilis, panaudojant specialius įrenginius, yra konvertuojamas į elektros energiją ir nedidelį kiekį šilumos. Ar mes galime konvertuoti vidaus degimo variklius turinčius automobilius, kad jie degintų vandenilį? Pavyzdžiui, BMW koncernas dirba šioje kryptyje. Bet mūsų šiandien gatvėje važinėjančius automobilius tiesiai konvertuoti iš benzino, dyzelino, suspaustų dujų į vandenilį yra turbūt neįmanoma“, – sako ekspertas.

Susisiekimo ministerijos planuose – ir sukurti vandeniliu varomam transportui reikalingą vandenilio papildymo infrastruktūrą. Iki 2026 m. šalyje planuojama įrengti 4 viešai prieinamas vandenilio papildymo stoteles. D. Milčius tikina – tai visiškai realu. Kaip pažymi ekspertas, su 1 kg žaliojo vandenilio automobiliu galima nuvažiuoti maždaug 100 km. Lietuva yra maža šalis, atstumai tarp kolonėlių būtų nedideli, tad iš esmės Lietuvą pervažiuoti būtų galima bet kuria kryptimi. Visgi ekspertas problemą įžvelgia kitur.

„Bet reikia čia dar vieną dalyką atsakyti – ar mes turėsime galimybę įsigyti tiek automobilių? Čia toks vištos ir kiaušinio klausimas – kuris bus pirmas? Ar mes pastatysime kolonėles, ar pradėsime leisti gaminti automobilius? Didieji automobilių pramonės koncernai dabartiniu metu labai nedideliais kiekiais gamina vandenilius automobilius, motyvuodami, kad nėra užpildymo kolonėlių. O tie, kurie galėtų pastatyti kolonėles, sako, kad nepakanka transporto priemonių. Va čia toks klausimas, kaip pereiti mirties slėnį“, – teigia vyras.

Viso pokalbio su Lietuvos energetikos instituto atstovu klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.