Valstybės kontrolė skelbia – pensijų sistema orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje

Valstybės kontrolė skelbia, kad šalies pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje. Mažiau uždirbusiems gyvenimo sąlygos, buvusios iki pensijos, užtikrinamos labiau. Ministerija sako, kad jau numatyta, jog per artimiausius metus didės sumokamų mokesčių įtaka pensijai, tačiau dalis gyventojų vis vien sako nepasitikintys tik „Sodros“ pensija.

Pijui – 22-eji, bet jis sako, kad jau dabar šiek tiek nerimauja, kokią pensiją gaus.

„Situacija gali pasikeisti – infliacija ir taip toliau. Manau, geriau būti saugiam ir iš anksto rūpintis, o ne po to“, – aiškina Pijus.

Todėl vilnietis sako pats kaupiantis lėšas, investuoja. Pensijų fondų dalyvių asociacija taip pat teigia, kad pensijos nereikia patikėti „Sodrai“, geriau – rūpintis patiems.

„Iš principo „Sodros“ įmokos yra ne kaupimas, o solidarumo mokestis, nes „Sodra“ nekaupia pinigų ateičiai, o išmoka dabartiniams pensininkams. Kiek gausite priklauso nuo politinės valios ateityje išrinktų parlamentarų“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas Jonas Diginčius.

„Sodros“ pensija didelio pasitikėjimo nekelia ir kitiems gyventojams.

Kad nerūpestingas gyvenimas jaunystėje, senatvėje gali brangiai kainuoti, rodo Valstybės kontrolės ataskaita. Ji skelbia, kad žmonės, sumokėję daugiau įmokų „Sodrai“, santykinai gauna mažiau išmokų senatvėje nei sumokėję mažiau įmokų. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbo mažiau, išėję į pensiją prarado mažesnę pinigų dalį.

„Vadinasi, tiems asmenims artimos gyvenimo sąlygos, buvusios iki pensijos, užtikrinamos labiau negu tiems, kurie uždirbo daugiau. Pensijų sistemos pokyčiai yra labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą“, – teigia Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Eivida Šlamė.

Pernai bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, sudarė vidutiniškai 63 proc. pensijos, o individualioji – 37 proc. Pasak Valstybės kontrolės, ji turėtų sudaryti bent pusę, – kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija. Ministerija sako, kad būtent toks ir planas.

„Individuali dalis, kuri turi paskatinti žmogų labiau kaupti, sąlyginai sudaro mažą dalį bendroje pensijoje, todėl buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2022 metų mes einame reformos keliu, iki 2030-ųjų siekiame, kad pasiektų bent 50 procentų individualios dalies svoris“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pensijų sistemoje egzistuoja solidarumas – tie, kurie sumoka daugiau, prisideda prie tų, kurie sumoka mažiau.

„Šiuo metu galvoti pertvarkyti sistemą – ne laikas, ne vieta, būtų nesolidaru. Aš tai didinčiau bazinę pensijos dalį, deja, esam iškreipę sistemą, o antras žingsnis – plėsti įmokų bazę. Visi savarankiškai dirbantys kuo daugiau mokėtų pensijoms, kad visi vienodai prisidėtų pagal pajamas“, – pasakoja L. Kukuraitis.

Auditoriai taip pat skelbia, kad prie skalsesnės senatvės per mažai prisideda darbdaviai – pernai prie papildomo darbuotojų pensijos kaupimo jų prisidėjo vos daugiau nei procentas. Skaičiuojama, kad į pensiją išėję Lietuvos gyventojai į rankas gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo. Skurdas gresia kas ketvirtam pensininkui.