Valdžios užmojus dėl taršių automobilių ekspertai mala į miltus: „Žmonės jais važinėja ne todėl, kad nori, o tiesiog neįperka naujesnių“

Vyriausybė užsimojo jau po kelerių metų iš Lietuvos kelių palaipsniui išstumti „Euro 4“ ir žemesnio standarto automobilius, kurie iš esmės yra pagaminti iki 2011 metų. Tokių Lietuvos keliuose, „Regitros“ duomenimis, yra mažiausiai 320 tūkstančių. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai į valdininkų planus žiūri skeptiškai. Anot jų, tautiečiai šiandien taršiais automobiliais važinėja ne todėl, kad taip nori, – tiesiog naujesnių įpirkti neturi finansinių galimybių. Todėl, pasak pašnekovų, pasakiusi A, Vyriausybė turėtų gyventojams pasiūlyti ir B – instrumentus, kurie palengvintų mažiau taršių transporto priemonių įsigijimą.

Nuo 2027-ųjų vykdys griežtesnę kontrolę, automobilių patikras

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuris apima daugybę įvairių sričių, įskaitant ir transportą.

Minėtame plane viena iš numatytų priemonių yra „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti „Euro 4“ ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“.

Kaip portalui detalizavo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, ši planuojama priemonė – viena iš keliolikos, kuriomis papildytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų (ne)pasiekimo.

„Ši priemonė nusako Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių, t. y. „Euro 4“ ir žemesnių klasių transporto priemonių patekimą į rinką nuo 2027 metų. „Euro 4“ ir žemesnės klasės transporto priemonės yra pagamintos iki 2010 metų. Jos yra gerokai taršesnės oro taršos požiūriu nei „Euro 5“, kurios turi pažangius kietųjų dalelių filtrus. „Euro 4“ transporto priemonės 2027 metais bus 17 metų senumo. Tokį ribojimą svarbu įvesti, siekiant užkardyti senų, taršių, dyzelinu varomų transporto priemonių įvežimą į Lietuvą, nes kitos šalys tokių automobilių vis daugiau atsisako“, – paaiškino viceministrė.

R. Radavičienės teigimu, konkretus užsibrėžtos krypties įgyvendinimo modelis kol kas nediskutuotas. „Kol kas tik apsibrėžiama kryptis. Mąstoma griežtinti reikalavimus minėtų automobilių techninei apžiūrai ir registracijai. Prieš rengiant teisės aktų pakeitimus dėl konkretaus šios priemonės įgyvendinimo plano bus plačiai diskutuojama su mokslininkais, įvairiomis visuomenės grupėmis“, – tikino Aplinkos ministerijos atstovė.

Išgirdo tik apie draudimas, bet ne apie planuojamą paramą

LRT.lt kalbintas automobilių rinkos ekspertas, bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius atkreipė dėmesį, kad „Euro 4“ standarto automobiliai iš tiesų yra gerokai taršesni nei naujesnės „Euro 5“ kategorijos transporto priemonės, tad iš pirmo žvilgsnio siekis atnaujinti Lietuvos autoparką yra sveikintinas.

Visgi pašnekovas tikino bent kol kas Vyriausybės atstovų ištransliuotose žinutėse išgirdęs tik apie planuojamus draudimus, o apie planus dėl palengvinimo gyventojams persėsti į mažiau taršų naujesnį transportą informacijos pasigedęs.

„Minimų „Euro 4“ ir naujesnių automobilių tarša iš tiesų ženkliai skiriasi, čia jau kalbame apie kartus. Ir tikrai kasdien CO2 emisijų klausimas bus svarbesnis bei jį privalome spręsti jau dabar. Bet žvelgiant į tokį siūlymą susidaro įspūdis, kad valdžios atstovai nesupranta, jog žmonės Lietuvoje važinėja su senesniais bei taršesniais automobiliais ne dėl to, kad jie patys to nori, bet todėl, kad tiesiog neturi finansinių galimybių įsigyti naujesnio ir ekologiškesnio“, – kalbėjo jis.

Valdžia gali pasidaryti meškos paslaugą

Pasak L. Boguševičiaus, jei valdžia nori atnaujinti šalies autoparką, ji lygiagrečiai turi sugalvoti bei gyventojams pasiūlyti mechanizmą, kuris palengvintų žmonėms galimybę įsigyti naujesnes transporto priemones. Vien tik senų automobilių draudimas, pašnekovo įsitikinimu, esamos problemos nesprendžia.

„Galime įsivaizduoti, kad žmogus gyvena kažkur rajone, kaimo vietovėje, vairuoja keliasdešimties metų senumo automobilį. Galbūt ir važinėja tiktai netolimais atstumais. Ir jis sužino, kad valdžia sugriežtina tvarką dėl senų taršių automobilių, galimybės atlikti techninę apžiūrą tokiai transporto priemonei praktiškai nebelieka, o įsigyti naujesnės nėra už ką. Tad kas nutinka? Tikimybė, kad tokį vairuotoją sustabdys policija, yra santykinai maža. Ir labai tikėtina, kad žmogus toliau važinės savuoju automobiliu, be techninės apžiūros, be privalomojo draudimo ir visų kitų dalykų, kurie yra privalomi“, – įsitikinęs jis.

„Lygiai ta pati situacija galioja ir miestuose gyvenančioms šeimoms, kurios turi vaikų. Jų pajamos neretai nėra didelės. Tai kaip tokiai šeimai atrasti savo biudžete rezervų naujesniam automobiliui, kai tenka sumokėti paskolą už būstą, komunalinius mokesčius, maistą ir t. t.?

Tai tikrai yra sudėtinga. Štai kodėl valdžia privalo pagalvoti apie mechanizmą, kuris palengvintų galimybę įsigyti naujesnį automobilį. Ar tai būtų kažkoks palūkanų kompensavimas, ar valstybės garantas dėl lizingavimo, ar kiti instrumentai. Nes kitaip gausi gatvėje važinėjančius nesaugius automobilius. Gausi chaosą“, – pridūrė L. Boguševičius.

Galima rasti ir efektyvesnių priemonių

Skaidresnės automobilių rinkos siekiančios asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ (AAI) vadovas Matas Buzelis portalui teigė kol kas pasigendantis informacijos, kiek tiksliai automobilių paveiktų Vyriausybės planuojami pokyčiai.

Čia galima pažymėti, kad „Regitra“ skaičiuoja, jog tokių automobilių šiuo metu yra mažiausiai 320 tūkst., tačiau šis skaičius galėtų būti ir dar didesnis, nes Kelių transporto priemonių registre nėra nurodyti visų automobilių „Euro“ standartai.

„Klausimas kyla, kad šiuo momentu nėra aišku, kiek tiksliai planuojami pokyčiai palies transporto priemonių. Jeigu tai palies ir automobilių importą, šiuo atveju nebus kažkoks kritinis dalykas, nes tokių mašinų ir dabar įvežama santykinai mažai. Tai aš manau, kad po penkerių metų, kada įsigaliotų šie pokyčiai, tuomet tai išvis būtų nereikšminga dalis“, – kalbėjo M. Buzelis.

Visgi jis pridūrė apskritai abejojantis, kad valdininkų planuojama priemonė būtų socialiai teisinga ir duotų laukiamą efektą.

„Bendrai kaip priemonė, mažinanti taršą, manau, kad ji nėra tokia labai efektyvi. Manyčiau, kad galėtų būti gerokai efektyvesnių sprendimų, pavyzdžiui, taršos mokestis per degalų kainą. Jeigu tas taršos mokestis sudarytų kažkokią degalų akcizo dalį, tai, ko gero, ir socialiai, ir iš taršos pusės būtų veiksmingiausia. Nes kas daugiau važiuoja, tas ir daugiau sumoka už taršą“, – sakė ekspertas.

Pokyčių negalima siekti aklai

Kadangi Vyriausybė planuoja iš kelių išstumti taršesnius automobilius griežtinant techninės patikros tvarką, pasak M. Buzelio, toks žingsnis būtų reikalingas jau dabar, kadangi ne visais atvejais naujesnė transporto priemonė yra mažiau tarši.

„Dabar yra nemažai naujesnių hibridinių automobilių, kurie bendrai paėmus yra mažiau teršiantys. Bet mes puikiai žinome, kaip jie neretai atrodo Lietuvoje – katalizatorius išpjauna, nes jie yra velniškai brangūs. Tai tokio automobilio tarša vėlgi net nesiekia iki „Euro 4“ lygio“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kartu jis pridūrė, kad šiuo atveju egzistuoja ir atvirkštinė logika, kai senesnis automobilis gali būti mažiau taršus už naujesnį, tad įvestas draudimas vėlgi nebūtų teisingas.

„Jeigu mes žiūrėsime į CO2 emisijas, tai pasakyčiau taip, kad skirtumas tarp „Euro 4“ ir „Euro 5“ yra simbolinis. Bet kitų teršalų, pavyzdžiui, NOx, yra daug kartų mažiau „Euro 5“ standarto automobiliuose. Tad taip, pastarieji yra mažiau taršūs, tačiau mes negalime visko taikyti vienodai visiems automobiliams. Nes tikrai yra tokių „Euro 4“ ar netgi mažesnio standarto automobilių, kurie nėra taršūs: jų varikliai yra maži ir savo laiku jie netgi buvo taršos etalonai gerąja prasme“, – sakė M. Buzelis.