Valdas Benkunskas: miestas nepradės pats projektuoti arba skelbti konkursų tramvajų linijos įrengimui

Prieš 1 metus 72

Naujai išrinktas Vilniaus meras, Valdas Benkunskas, mero pareigas oficialiai pradės eiti nuo balandžio 26 dienos. Iki to laiko mero laukia nemažai pasirengimo darbų ir kitų iššūkių. Apie ateities Vilnių, programą, pasikeitimus administracijoje, prioritetus ir kitus darbus būsimą Vilniaus merą kalbino portalas MadeinVilnius.lt.

Didelių pokyčių viešajame transporte vilniečiai nesulauks. Meras žada peržiūrėti dabartinius maršrutus, galbūt stotelių tinklas bus tankinamas, o maršrutų tvarkaraštis dažninamas. Tramvajaus ar kitų naujų transporto priemonių meras įvedinėti, projektuoti ar skelbti konkursus nežada. Didelis dėmesys bus skiriamas gatvių asfaltavimui, o didelę dalį darbų reikia padaryti dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuris vyks liepos mėnesį.

Apie gatves. Ar šiemet jau pamatysime esamų gatvių tvarkymą (asfaltavimą)?

Neužilgo prasidės darbai, kurie prasideda kiekvieną pavasarį, kai baigiasi žiema. Jau dabar galvojame, kur iš tikrųjų reikėtų pastiprinti ir kiek papildomų darbų reikėtų padaryti šią vasarą iki NATO susitikimo liepos mėnesį, kai Vilnius taps pasaulio dėmesio centru. Miestas turi būti pasiruošęs priimti svečius. Dėmesys bus būtent toms lokacijoms, toms gatvėms, kur bus nukreipti transporto srautai – jungtis nuo oro uosto link centro ir iki Litexpo. Be abejo, kai mes pradėsime dirbti ir turėsime koreguoti miesto biudžetą, tai miesto infrastruktūros tvarkymo darbams ir bendrai šitai sričiai dar šiemet gali būti nukreipti papildomi finansai.

Tai bus peržiūrimas savivaldybės biudžetas?

Korekcijų tikrai gali būti. Šiaip miesto biudžetas po jo priėmimo yra tikslinamas 3-4 kartus per metus. Tai yra rutininis dalykas, nes atsiranda papildomų lėšų arba tiesiog lėšos yra perskirstomos. Šioje vietoje tikrai bus biudžeto perskirstymas, kuris bus pagal naujos kadencijos tam tikrus prioritetus sudėliotas.

Kada galime tikėtis realių pokyčių Žalgirio – Geležinio Vilko – Ukmergės g. sankryžoje?

Esame išskyrę 5 mazgus, sankryžas, kurios yra kertinės Vilniaus mieste ir jų pralaidumo stoka iš esmės sąlygoja didelių kamščių atsiradimą. Čia yra pirmiausiai specialistų klausimas peržiūrint sprendinius, kurie galėtų atsirasti. Mūsų pirminiuose planuose yra peržiūrėti ir įvertinti, ar šitos sankryžos geriausiai būtų reguliuojamos panaikinant jas, padarant tunelius ar viadukus. Aišku projektai yra brangūs, trunkantys ilgus metus, bet iš funkcinės pusės mes turime įsitikinti, kad investavus miesto biudžeto lėšas, mes pasieksime reikiamą efektą. Atlikus srautų skaičiavimus, kuriuos turi atlikti specialistai, pasitarus su transporto srities profesionalais, inžinieriais bus priimti tinkamiausi sprendimai.

Ar tai galėtų prasidėti šiemet?

Šiemet statybų darbams jau yra per mažai laiko, tačiau per ketverius metus šiuos tikslus tikrai galima įgyvendinti.

Kaip ir minėjau, viskas priklauso pirmiausia nuo politinių prioritetų, kuriuos mes sudėliosime darbų programoje, priklauso nuo finansavimo. Tariantis su Kelių direkcija spręsime, kokios yra finansinės galimybės, nes tokių projektų vertė siekia keliasdešimt milijonų. Jeigu neturėsime finansinių galimybių visose 5 sankryžose išspręsti šį klausimą, tuomet reikės atsirinkti, kurioms teiksime prioritetą.

Apie viešąjį transportą. Ar manote, kad užtenka to, kad seni autobusai bus pakeisti naujais?

Veiksmingumą mes skaičiuojame keliais aspektais: kiek gyventojų savanoriškai renkasi viešąjį transportą kaip transporto priemonę vietoj savo automobilio ir ar viešasis transportas funkcionuoja sklandžiai, ar laiku atvyksta į stoteles, ar pakankamas jo tankis, ar yra pakankamai intensyvus tvarkaraštis.

Pirmiausia mums reikia siekti, kad transportas būtų patogus. Reikia atnaujinti viešąjį transportą, kad jis būtų kuo patrauklesnis keleiviams. Troleibusų parkas turi būti iš esmės atnaujintas. 159 troleibusai jau yra užsakyti, dabar kaip tik vertinsime finansavimo sąlygas ir jau turbūt kitais metais pirmieji troleibusai pasieks Vilnių, o per ketverius metus mes turėsime praktiškai naują troleibusų parką.

Dabar turime iš esmės 7-8 metų senumo parką su autobusais, varomais dyzelinu. Žiūrint į naują ciklą, visos mūsų viešojo transporto priemonės turi būti netaršios arba nulinės emisijos, tą miestas jau yra įsipareigojęs pasiekti iki 2030 metų. Vėlgi sekantys darbai – atnaujinti visą parką, kad visos viešojo transporto priemonės būtų varomos elektra arba vandeniliu. Kalbant apie autobusus, tai savaime šitai, aišku, visų problemų neišsprendžia, bet tikrai gali padėti žengti didelį žingsnį į priekį, kad vilniečiai daug intensyviau ir daug mieliau savanoriškai rinktųsi viešąjį transportą.

Kitos investicijos viešojo transporto srityje – į stotelių tinklo plėtrą bei į maršrutų tinkamą sudėliojimą, kad iš tikrųjų piko metu net nereikėtų žiūrėti į laiką ir žinotumei, kad atvyksta ne perpildytas autobusas arba troleibusas ir tu tikrai ten rasi vietą, ir kas kelias minutes galėsi iš stotelės išvažiuoti reikiama kryptimi.

Kaip žadate tankinti maršrutus ir didinti jų kiekį, jeigu jau dabar Vilniuje trūksta viešojo transporto vairuotojų?

Tai, kas vyko prieš Naujus metus – geras pavyzdys, kad investicijos į transporto sektoriaus darbo sąlygų gerinimą yra nuolatinis procesas, kuris neturi privesti iki ginčų su profsąjunga. Nereikia net derybų su profsąjunga, kad galima būtų atlikti tam tikrus veiksmus. Poreikis pritraukti aukštos kvalifikacijos, patyrusius vairuotojus tikrai yra didelis. Čia taip pat bus didelis iššūkis už viešąjį transportą atsakingai įmonei „Vilniaus viešasis transportas“, bet tai yra įgyvendinamas iššūkis. Praktika su privačiais vežėjais rodo, kad tvarkingai sudėlioti procesai gali padėti vykdyti veiklą kuo sklandžiau.

Siekiant gerinti šias sąlygas, manau, kad VVT darbo pasiūlymai taps patrauklesni ir mes tą vakuumą arba trūkumą tikrai panaikinsime.

Ar atsiras nauji G maršrutai?

Yra skaičiuojama, kad prie šių greitųjų autobusų maršrutų galėtų atsirasti dar du autobusai. Peržiūrėjus visą tinklą ir dabartinį planavimą tikėtina, kad būtų daromos korekcijos, bet tikslas ir principas yra labai aiškūs: kad mūsų arterinėse gatvėse neliktų spūsčių. Ypač jeigu mes norime, kad automobiliai būtų paliekami mūsų Park and Ride aikštelėse ir žmonės, kurie gyvena miesto pakraščiuose arba gyvenamuosiuose kvartaluose, nevyktų į centrą, jeigu ten dirba. Dėl to planuojame peržiūrėti visą A juostų tinklą ir greitųjų autobusų išsidėstymą.

Ar mieste ruošiatės įvesti zonavimą?

Darnaus judumo įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta tokia galimybė, bet kol kas ji egzistuoja tik popieriuje. Tikrai tas planas bus peržiūrėtas, atsižvelgiant į tai, ką mes turėsime naujai susitarę po kadencijos pradžios, kokia bus darbų programa. Aišku, kad šie planai, kurie yra galiojantys dabar, bus revizuojami ir daug kas gali juose keistis.

Ar kils atlyginimai?

Tai, kas liečia paslaugų teikimą, pirmiausiai sprendžia ne politikai, bet savivaldybės įmonės vadovai, valdyba, direktorius ir panašiai. Mes, kaip įmonės akcininkai, iš miesto pusės labai aiškiai keliame lūkesčius – ko mes tikimės iš įmonės. Tai yra vadybiniai reikalavimai bei visi veiklos rodikliai, kurie turi būti pasiekti. Darbuotojų darbo sąlygų gerinimas yra pirmiausia įmonės vadovo, valdybos arba bendrai vadovybės atsakomybės klausimas.

Pirmiausia, mes padėsime suformuoti naujas įmonių valdybas, nes grafikas taip sutampa, kad su nauja kadencija pradeda darbą ir įmonių valdybos. Tuomet išsigryninsime, kokius jiems lūkesčius keliame – jeigu mes norime, kad vairuotojų netrūktų, kad jie būtų kvalifikuoti, paslaugūs, motyvuoti dėl savo darbo, tai darbo sąlygos yra vienas iš tų esminių punktų.

Meras tikrai nenustatinės, kiek turi uždirbti autobuso ar troleibuso vairuotojas, bet sąlygos turi būti adekvačios, konkurencingos ir įmonė turi būti valdoma taip, kad tokias darbo sąlygas galėtų užtikrinti.

Tai gal tuo pačiu svarstysite grąžinti naktinius autobusus?

Kalbantis su universitetų atstovais, buvo keliamas klausimas, ar Vilniuje galėtų grįžt naktiniai autobusai arba bendrai viešasis transportas. Taip, tokie svarstymai yra ir prasmės tame matome tikrai daug.

Tai ar bus mieste tramvajus? Minėjote, kad tai ilgametė perspektyva, bet gal jau dabar reikėtų pradėti galvoti apie projektą?

Ne, tokios transporto priemonės įvedimas per ketverius metus yra nerealus. Visų pirma dėl to, kad gyvename tikrai nedideliame 400 kvadratinių kilometrų ploto mieste ir turime nepilnus 600 tūkst. gyventojų. Tai čia yra aritmetiniai dalykai, kurie neleidžia šiandien mums turėti nei tramvajaus, nei metro kaip viešojo transporto opcijos. Mūsų keleivių srautas neleidžia turėti tų transporto priemonių, nes vieno pravažiavimo savikaina turėtų būti dengiama iš tų pačių mokesčių mokėtojų, iš biudžeto pinigų.

Pagrindinis dalykas, kur aš kreipčiau dėmesį per artimiausius ketverius metus – ne į tramvajaus ar metro įvedimo klausimą, bet miesto plėtros arba miesto tankinimo politikos tinkamą suformavimą tam, kad ateityje, kai, tikiuosi, Vilnius turės milijoną gyventojų ar daugiau, būtų padaryta viskas, kad patogiai būtų galima pradėti įrenginėti tas pačias naujos transporto rūšies linijas. Visą laiką reikia turėti mintį, kad mes statome miestą ne tik sau šiandienai ir rytojui, bet kuriame ateities kartoms.

Šią kadenciją dėmesys bus skiriamas dabartinės transporto sistemos viešojo transporto sistemos atnaujinimui, kokybės ir komforto gerinimui.

Bet ar jau dabar bus kuriami preliminarūs projektai, kad ateityje Vilniuje galėtų atsirasti tramvajus?

Iš tikrųjų, jeigu mes planuojame gatvių tinklą ir išduodame statybos leidimus naujiems kvartalams arba vystome kvartalinį miesto planavimą, tai reikia numatyti, kad potencialiai kažkada šitoje vietoje galėtų atsirasti tam tikro viešojo transporto linija. Tačiau šioje kadencijoje miestas nepradės pats projektuoti arba skelbti konkursų tramvajų linijos įrengimui.

O kodėl Vilnius negali turėti tramvajaus? Lenkijos Olštynas, kuris yra mažesnis už Klaipėdą – turi tramvajų, o mes – ne.

Istoriškai galėjo taip susiklostyti, bet Vilniaus reljefas yra išskirtinis: mes turime senamiestį dauboje, tai įrengti naujus inžinierinius infrastruktūros objektus, linijas šiuo atveju kainuotų nemažus pinigus. Finansiškai žiūrint, vien miestui tai būtų nepakeliama našta, nes mūsų biudžetas, kad ir yra perlipęs 1,2 mlrd. eurų, bet iš esmės tokių pinigų miestas neturi pasidėjęs ir savarankiškai negalėtų investuoti. Tam reikėtų Vyriausybės akivaizdaus prisidėjimo.

Tų pavyzdžių yra turbūt įvairių, bet šiuo atveju realybė yra ta, kad vilniečiai nori patogaus viešojo transporto ne po 10, ne po 15 metų, bet dabar. Todėl investuosime į tai, ką turime šiandien.

MadeinVilnius.lt informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujosios medijos grupės“ sutikimo neleidžiama.