Vaistus iš kompensuojamųjų sąrašo išėmė, o e. sveikatos neatnaujino: dėl to kalti lieka patys medikai

Nuo liepos 1 d. iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbrauktas ranolazinas. Vaistas, savo sudėtyje turintis šią veikliąją medžiagą, pacientams skiriamas širdies anginai gydyti. Visgi net ir dabar gydytojai, atsidarę e.sveikatos puslapį, šį medikamentą pacientui gali išrašyti kaip kompensuojamą. Už tai jau 200 šalies įstaigų iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) sulaukė įspėjimų ir raginimų kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. LRT RADIJO kalbinta Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė piktinasi – medikai neturėtų iš savo kišenės mokėti už tai, jog vėluojama sistemoje atnaujinti informaciją.

Nors sprendimo dar nėra, banko sąskaitą jau nurodo

Vienintelio vaisto, kurio veiklioji medžiaga yra ranolazinas, daugiau nekompensuoti nuspręsta dar šią vasarą. Kaip LRT RADIJUI aiškina VLK direktorius Gintaras Kacevičius, toks sprendimas priimtas dėl pernelyg aukštos medikamento kainos.

„Labai dažnai, ar vaistas kompensuojamas, ar nekompensuojamas, priklauso ir nuo vaisto gamintojo elgesio. Šiuo atveju vaisto gamintojas atsisakė sumažinti savo vaisto kainą ir, esant žymiai pigesniam analogui, jis tiesiog iškrito iš kainyno. (...) Yra kitas vaistas, kuris daro tą patį ir yra 10 kartų pigesnis. Tai norėdami naudingai panaudoti mūsų visų į PSDF suneštus pinigus, mes kompensuojame būtent šį vaistą, tą pigesnį“, – sako G. Kacevičius.

Anot jo, patys vaistai iš apyvartos nėra išimti – žmogus, atėjęs į vaistinę, vis dar gali jų nusipirkti, bet jau vien savo lėšomis. Visgi panašu, kad nuo liepos 1 d. ne vienam pacientui jų pavyko įsigyti ir kompensuojama tvarka.

Net ir šiandien gydytojas, prisijungęs prie e.sveikatos sistemos, vaistą su veikliąja medžiaga ranolazinu pacientui gali išrašyti tiek kaip naujo paskyrimo vaistą, tiek kaip skirtą gydymui tęsti. O abiem atvejais vaistas sistemoje pripažįstamas kaip kompensuojamas. Apie pokyčius neinformuoti ir pačioje sistemoje jų nepastebėję medikai tuos vaistus kompensuojama tvarka iki šiol ir skyrė.

Vis dėlto problema iškilo, kai 200 šalies įstaigų rugsėjį gavo raštus, kuriuose VLK jas įspėja apie galimą žalą, padarytą PSDF biudžetui. Įspėjimuose nurodyti ne tik visi galimai neteisėti ranolazino paskyrimai pacientams, bet kartu įvardijama, ir kiek konkrečiai gydytojui tektų susimokėti. Štai, pavyzdžiui, vienoje Alytaus gydymo įstaigų dirbanti gydytoja sulaukė apie 2,5 tūkst. eurų baudos. Įstaiga, kurioje ji dirba, gali priimti sprendimą šią baudą išskaičiuoti iš gydytojos atlyginimo kintamosios dalies.

„Iš principo ligonių kasos negali nubausti nei vieno gydytojo, nes jos su gydytojais neturi sutartinių santykių. Gydytojai yra gydymo įstaigų darbuotojai. Tai mes gydymo įstaigoms laiškus ir parašėme. Toliau ligonių kasos laukia gydymo įstaigų paaiškinimų, kaip čia viskas atsitiko, kad tada būtų galima vertinti – buvo ten pažeidimai ar nebuvo“, – teigia VLK direktorius.

Pasak jo, vertinimai turėtų baigtis maždaug gruodžio viduryje, o tada bus priimami ir konkretūs sprendimai.

„Iš karto galiu pažadėti, kad visais atvejais, jeigu bus abejonė, ar taip, ar ne, ar buvo pažeidimas, ar buvo tiesiog žmogiška klaida, tai tikrai vertinsime gydymo įstaigų naudai“, – tvirtina jis.

Visgi, kaip pastebi medikė A. Gerliakienė, panašu, jog gruodžio vidurio VLK laukti nenori. Jau dabar laiškuose, įspėjančiuose apie galimai padarytą žalą, yra nurodoma ir banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti pinigus. G. Kacevičius pripažįsta – gal ir buvo paskubėta.

„Taip, iš tiesų ten sąskaita yra nurodyta. Bet ten parašyta – informuojame jus apie galimai padarytą žalą, prašome pateikti savo atsiliepimus ir taip toliau. Aš dabar galvoju, kad sąskaitos nurodymas buvo perteklinis truputėlį, buvo per anksti. Tai turėjo turbūt pasirodyti tik proceso pabaigoje, kada jau iš tikrųjų bus identifikuota, kur tikrai buvo žala, o kur nebuvo žalos“, – sako VLK direktorius.

Jo žiniomis, dar nė viena gydymo įstaiga į nurodytą banko sąskaitą pinigų nėra pervedusi.

Nesutaria, kam turi kristi atsakomybė

LMS valdybos pirmininkė A. Gerliakienė įsitikinusi – dėl ranolazino paskyrimo kompensuojama tvarka kaltinti medikų negalima. Moters nuomone, dabartiniame kompensuojamų vaistų kainyne gydytojams susiorientuoti yra sunku. Pokyčiai yra dažni, o e.sveikatos sistemoje, kurią administruoja Registrų centras, į juos nespėjama reaguoti.

„Gavau atsakymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kur parašyta, kad SAM ir ligonių kasos deda visas pastangas, kad informacija gydytojus pasiektų laiku ir kad informacija Registrų centre yra atnaujinama kas 6 mėn. Pakeitimai, apie kuriuos mes kalbame, vyko per ketvirtį 3-4 kartus. (...) Ranolazino kompensavimas yra panaikintas šių metų liepos mėn., tačiau spalio 8 d. sistemoje jis nurodytas kaip kompensuojamas. Kodėl taip yra? Visiška betvarkė. Ir mediko atsakomybė šitoje vietoje yra visiškai neteisėta“, – sako A. Gerliakienė.

G. Kacevičius pripažįsta, kad pokyčiai tiek vaistų išrašyme, tiek ir visame sveikatos sektoriuje yra dažni, todėl nieko keisto, kad gydytojams susigaudyti gali būti sudėtinga.

„Iš tikrųjų mes pamatėme, analizuodami giliau visą šį reikalą, kad tikrai yra nemažai problemų ir toje pačioje e.sveikatoje, kuri suklaidina gydytoją. Turbūt pagrindinė priemonė, kaip ateityje išvengti tokių nesusipratimų, būtų įdėti į e.sveikatą įvairias automatines kontroles, kurios gydytoją bent jau įspėtų apie tai, kad jis galimai gali suklysti išrašydamas tą vaistą“, – siūlo VLK direktorius.

LMS valdybos pirmininkė A. Gerliakienė savo ruožtu teigia, jog dėmesį į tai, ar vaistas kompensuojamas, ar nekompensuojamas, galėtų atkreipti ir vaistininkai, pas kuriuos su gydytojo receptu ateina pacientai.

„Farmacininkai sistemoje mato, ar vaistui taikomas kažkoks filtras, ir, jeigu Registrų centre būtų laiku atnaujinama informacija, jie to vaisto neparduotų, nes suprastų, kad PSDF biudžetui daroma žala“, – tikina moteris.

VLK direktoriaus G. Kacevičiaus nuomone, didžiausia atsakomybė vis tiek turėtų kristi patiems gydytojams.

„Taip, kai kurios priemonės galėtų būti taikomos ir vaistinių lygmenyje, tačiau sutikime – turbūt vaistininko rolė turėtų būti apsaugoti pacientą nuo kažkokių galimų kritinių klaidų, gal per klaidą išrašytos kokios labai didelės dozės ar panašiai. Bet šiaip jau ten taikyti kažkokias priemones yra per vėlu. Pacientas su gydytojo receptu – jau čia. Ir ką tada daryti, jei receptas netinkamas?“, – sako jis.

Vyras pabrėžia, jog gydytojo atsakomybė yra dvejopa. Pirma, jis turi paskirti labiausiai pacientui tinkantį vaistą, o antra – atkreipti dėmesį, ar tas vaistas yra kompensuojamas, ar ne, nes nekompensuojamas medikamentas gali apskritai atbaidyti pacientą nuo gydymosi.

Medikė A. Gerliakienė tokios gydytojo atsakomybės čia neįžvelgia, nes ir naudos šioje situacijoje jis gauna mažiausiai.

„Jeigu vertintume, kas yra tas receptas, tai, direktoriaus nuomone, jis yra galutinis verdiktas. Bet, iš principo, tai tėra komercinis pasiūlymas. Ar pirkti tą vaistą, ar nepirkti – sprendžia pats pacientas. (...) Bet kokiu atveju, vaistinės gauna kažkokią tai finansinę naudą, pacientas irgi gauna naudą, kad jis sugyja. Tuo tarpu išrašantis receptą medikas yra tiktai tarpininkas, kuris skiria geriausią variantą pacientui“, – tvirtina pašnekovė.

Trūksta glaudesnio ryšio tarp institucijų

Kaip LRT RADIJUI pasakoja VLK direktorius, iš kompensuojamų vaistų kainyno pašalinti vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra ranolazinas, „tikrai nėra vien valdininkų sprendimas“. Anot jo, taip nutarė speciali SAM komisija, kurioje be pačios ministerijos atstovų dalyvauja ir ligonių kasų bei medikų organizacijų specialistai.

Visgi, kaip apgailestauja A. Gerliakienė, šeimos gydytojai į diskusijas šiuo klausimu įtraukti nebuvo.

„Kalbėjau su Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstove, tai ji labai nustebo, nors SAM atsakyme į mūsų paklausimą apie kompensavimo tvarkas parašyta, kad komisijos veikloje dalyvavo šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ir pacientų organizacijų atstovai. Čia jau, ko gero, reikėtų klausti ministerijos, kas konkrečiai dalyvavo. Norėtųsi, kad tai nebūtų formalus dalyvavimas“, – sako LMS valdybos pirmininkė.

Paklausta, kaip dabar atrodo medikų organizacijų ir VLK bendradarbiavimas, A. Gerliakienė tikina – „bendradarbiauti tikrai įmanoma, bet turi būti tokia politinė valia“.

„Mes gerąja ta žodžio prasme esame pasmerkti bendradarbiauti, nes mes tikrai negalime vieni be kitų. Tokios nuolatinės darbo grupės mes neturime, bet turime galybę įvairių darbo grupių, kur kartu dirba ligonių kasų, ministerijos ir medikų organizacijų ar atskirų gydymo įstaigų atstovai, rengdami įvairius teisės aktus. Ar tas bendradarbiavimas galėtų būti dar geresnis, intensyvesnis – tikrai taip“, – savo ruožtu priduria G. Kacevičius.

Pašnekovas įžvelgia spragų ir konkrečiai VLK komunikacijoje apie vaistų kompensavimo tvarkos pokyčius. Pasak jo, šiuo metu institucijoje kaip tik sudarinėjama darbo grupė spręsti klausimams dėl ligonių kasų atliekamos stebėsenos tobulinimo, efektyvesnio gydymo įstaigų informavimo apie pokyčius ankstyvoje stadijoje.

„Paprastai apie svarbesnius pokyčius mes rašome raštus gydymo įstaigų vadovams, tikėdami, kad jie tikrai informuoja visus gydytojus. Ir, atrodo, viskas kaip ir turėtų veikti, bet, kaip matome, neveikia. (...) Turbūt, galvoju, ir mes, ligonių kasos, tobulinsime savo informavimą. Ne tik įstaigų vadovams rašysime, bet ir asociacijoms, kad tie gydytojai, kurie išrašinėja (receptus – LRT.lt), irgi gautų įvairiais kanalais tą informaciją ir atkreiptų dėmesį“, – dėsto G. Kacevičius.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.