Vaistininkų trūkumas – karti tiesa ar dirbtinai vaistinių tinklų pučiama problema?

Lietuvoje šiuo metu trūksta 150 vaistininkų, o nuo liepos trūkumas gali dvigubėti – skelbia Lietuvos vaistinių asociacija. Visgi vaistinių darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga atkerta – vaistininkų trūkumo problema yra dirbtinai pučiama. Jų nuomone, nenormalu, kai vienoje sankryžoje pūpso 4-ios skirtingų tinklų vaistinės, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl darbuotojų.

Teigia, kad vaistinių pristeigta per daug

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios Farmacijos įstatymo pataisos, numatančios, kad vaistinėje visą darbo dieną fiziškai turės būti bent vienas vaistininkas. Šiuo metu mažesnėse vaistinėse užtenka ir farmakotechniko. Artėjant tokiai pertvarkai, vis garsiau kalbama apie galimą vaistininkų trūkumą.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis LRT RADIJUI sako, kad naujoji tvarka, padiktuota Europos Sąjungos (ES), Lietuvoje atidėliojama jau ne vienerius metus, nes, priartėjus jos įsigaliojimo terminui, vaistinių tinklai puola perdėtai skųstis galimais iššūkiais.

„Vaistinių tinklai pradeda tą pačią problemą pūsti, kad bus uždaromos mažų miestelių vaistinės, turės atleisti farmakotechnikus, t.y. vaistininko padėjėjus, pritrūks darbuotojų ir taip toliau. Ir šitas tęsiasi jau praktiškai 15 metų ir per visą šitą laiką verslas kažkaip niekaip nespėja šitiems pokyčiams pasiruošti.

Dabar, artėjant liepos 1 d., kai turėtų įsigalioti įstatymo pakeitimas, mes vėlgi girdime, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų ir nėra kam dirbti, universitetai nespėja paruošti reikiamo kiekio. Mūsų nuomone, tai tikrai yra netiesa. Tiesiog galvojame, kad verslas šiuo metu yra nuėjęs ta linkme, kad yra nevaržoma plėtra vaistinėse, nebeliko reglamentuojančių nuostatų, kurios įvardintų, kiek vaistinių arba kokiais kriterijais turėtų atsidaryti“, – teigia Ž. Mineikis.

Būtent vaistinių perteklius ir yra viena pagrindinių problemų, užkliūvančių Vaistinių darbuotojų profesinei sąjungai. Anot Ž. Mineikio, neretai vienoje sankryžoje galima aptikti 4-ias skirtingų tinklų vaistines, o tai nėra normalu.

„Vaistinės konkuruoja – kažkada patys vaistinių tinklai yra pasakę, kad jei atsidaro vieno tinklo vaistinė, tai šalimais turėtų atsidaryti ir kito tinklo vaistinė“, – sako vaistinių darbuotojų atstovas.

Jo nuomone, jeigu Lietuvoje būtų sumažintas vaistinių skaičius, net ir po numatomos pertvarkos šalyje vaistininkų pilnai užtektų. „Manome, kad vaistinių tinklai organizacinėmis ir motyvacinėmis darbo priemonėmis tikrai pilnai gali užtikrinti naujus įstatymo reikalavimus. Tiesiog galbūt reikia dalį vaistinių miestuose sustambinti“, – tvirtina Ž. Mineikis.

Anot LRT RADIJO pašnekovo, pristeigus perdėtą skaičių vaistinių, neretai vaistininkams ar farmotechnikams vaistinėse tenka dirbti po vieną, jie savo darbo metu turi atlikti daug pašalinių darbų: ir sudėlioti prekes, ir atlikti apskaitą, ir net išsivalyti vaistinės patalpas. Kaip pažymi Ž. Mineikis, tai darbuotojams kelia papildomą stresą, už tai daugiau nemokama. Dėl to vaistinių darbuotojų atstovai palaikytų idėją, kad vaistinėse nuolat dirbtų pilna komanda.

Sako, kad vaistinių skaičius atliepia gyventojų poreikius

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 150 vaistininkų. Asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, po liepos 1 d. šis skaičius gali ir padvigubėti. Pasak jos, daugiausia problemų gali kilti regionuose veikiančioms vaistinėms.

„Visų pirma, profesija yra senstanti – kiekvienais metais į pensiją išeina daugiau vaistininkų, negu jų ateina iš universiteto. Kitas dalykas – nuo šios vasaros (...) tiesiog fiziškai vaistininkų neužteks, kad tos vaistinės, kurios dirba šiandien, toliau galėtų veikti. (...) Mes skaičiuojame, kad tokių vaistinių galėtų būti apie 175, kurias iš esmės gali tekti uždaryti, nes, kad ir norėtume jas išlaikyti, tiesiog nėra Lietuvoje tiek vaistininkų“, – LRT RADIJUI sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Paklausta, o gal problema yra tiesiog per didelis pačių vaistinių skaičius, specialistė sako taip nemananti, nes tankus vaistinių tinklas padeda užtikrinti žmonių poreikius – apklausos rodo, jog gyventojams yra svarbu turėti vaistinę šalia.

„2022 m. birželio mėn. buvo atlikti „Spinter“ tyrimai, kurių metu 88 proc. apklaustųjų pasakė, kad vaistinių buvimas šalia jų namų jiems tikrai yra svarbus ir reikalingas dalykas. Vadinasi, tai tikrai yra patraukli vieta, kur žmonės ateina pasitarti, įsigyti vaistinių preparatų. Dabar taip pat turime ir vakcinavimą, juo irgi yra didelis susidomėjimas.

(...) Kalbant apie jauną žmogų, jam tikrai paprasta yra nuvykti, tarkime, su savo automobiliu į vieną vaistinę ar į kitą. Bet tikrai yra vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems tai sudėtinga, jie tikrai labai džiaugiasi, jeigu vaistinė yra arti namų. Ir jeigu mes turime visuomenę, kuriai reikalinga šita paslauga, (...) jeigu mes senstančiai visuomenei vis dėlto norime užtikrinti paslaugas arčiau namų ir greitesnes, (...) vadinasi, mes turime galvoti, kaip plėsti, kaip išnaudoti esamą vaistinių tinklą, kad valstybėje dar labiau priartintume asmens sveikatos priežiūros paslaugas prie žmonių“, – įsitikinusi K. Nemaniūtė-Gagė.

LSMU galėtų paruošti trigubai daugiau vaistininkų

Panašu, kad Lietuvoje vaistininko specialybė kuo toliau, tuo mažiau patraukli studentams. LRT RADIJO kalbinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė sako, kad nuo 2019 m. į farmaciją LSMU kasmet įstoja apie 60–70 studentų. Skaičiuojama, jog, lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius nukrito 30–40 proc.

Pasak prof. R. Morkūnienės, viena iš to priežasčių gali būti palyginti mažas valstybės finansuojamų vietų skaičius programoje. Šiuo metu valstybės finansuojamose vietoje studijuoja tik 26 proc. būsimų farmacijos magistrų, kitiems už studijas susimokėti tenka patiems.

Anot ekspertės, didesnį skaičių vaistininkų paruošti trukdo ir nauja, ES padiktuota tvarka, jog žmogus, kolegijoje baigęs farmakotechnikos specialybę, neturi galimybės stoti į universitetą išlyginamųjų studijų, turi mokytis iš naujo.

LSMU Farmacijos fakulteto dekanė sako, jog Lietuvoje tikrai pastebimas vaistininkų trūkumas – tą rodo ir aukštas farmacijos specialybę baigusiųjų įsidarbinimo lygis.

„Pastaraisiais metais net 98–99 proc. LSMU absolventų įsidarbina. (...) Tai vėlgi rodytų, kad specialistų poreikis darbo rinkoje tikrai yra labai aukštas“, – teigia ji ir priduria, kad iš įsidarbinusių specialistų apie 70 proc. nueina būtent į vaistines.

Paklausta, ar matytų poreikį plėsti farmaciją studijuojančių studentų skaičių, pašnekovė sako, kad universitetas tam tikrai turėtų galimybių, o didesnis specialistų poreikis Lietuvoje yra akivaizdus.

„Iš tiesų LSMU gali parengti 3 kartus didesnį specialistų, farmacijos magistrų, skaičių, nei mes ruošiame šiai dienai. Lietuvos valstybė pasirinko modelį, kai vaistinių skaičius šalyje yra pakankamai tankus. Tai reiškia, kad paslaugų teikimas gyventojams yra tikrai puikus, aukšto lygio. (...) Vaistininkai, tankus tinklas gyventojams tikrai yra reikalingas ir aš galvoju, kad ta plėtra, didesnis specialistų poreikis tikrai yra ir valstybės finansavimas turėtų būti didesnis, nei yra šiandien“, – pabrėžia prof. R. Morkūnienė.

Kai kurias paslaugas teikti gali tik vaistininkas

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisoms, farmakotechnikas vienas, be tiesioginės vaistininko priežiūros, dirbti negalės. Iki šiol tai buvo leidžiama – farmakotechnikas galėjo būti prižiūrimas ir nuotoliniu būdu.

LRT RADIJO kalbinta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė aiškina, jog šios dvi specialybės – vaistininkas ir farmakotechnikas – skiriasi savo pasirengimu: farmakotechnikas turi tik farmakologijos pagrindus, o štai vaistininkas išmano ją daug giliau.

„Vaistininkas turi baigti 5 metų studijas universitete, farmakotechniko studijos vykdomos aukštojoje mokykloje ir vyksta 3 metus. (...) Universitete yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams, taip pat dėl trukmės yra daug platesni ir giliau mokomi dalykai. Vaistininkas giliau išmano farmakologiją, klinikinius atvejus.

Farmakotechnikas gali teikti farmacinę paslaugą, bet, jeigu jam nepavyksta tinkamai pakonsultuoti arba pritrūksta žinių apie vaistinius preparatus, (...) jis turėtų pasikonsultuoti su vaistininku, o gal net vaistininkas pabaigtų teikti farmacinę paslaugą, t.y. jau išsamiai įvertinti paciento nusiskundimus, įvertinti paskirtus vaistus ir suteikti reikiamą informaciją“, – pasakoja SAM atstovė.

M. Domeikienė sako, kad šiuo metu yra plečiamos farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėse, kurias galės teikti tik vaistininkas, todėl užtikrinti, kad visą darbo dieną vaistinėje fiziškai būtų bent vienas vaistininkas, yra būtina.

„Šiuo metu yra įteisinta įkvepiamųjų vaistinių preparatų, skirtų bronchinei astmai gydyti, išplėstinė konsultacija. Vaistininkas išsamiai išsiaiškina problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, vartojantys šiuos vaistus, ir padeda jiems racionaliau juos vartoti. Ateityje bus plečiama, bus leidžiama suteikus farmacinės rūpybos paslaugas pakartotinai išduoti vaistus, skirtus ilgesniam laikotarpiui. (...) Tai vaistininko svarba tik didėja, ir jeigu mes norime pasiekti, kad gyventojai racionaliau vartotų vaistus, tikrai vaistininko buvimas yra būtinas“, – tvirtina specialistė.

Pasak SAM atstovės, šiuo metu Lietuvoje vaistinių ir vaistininkų tinklas yra išties labai tankus: „Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis yra 31. Taip pat ir vaistininkų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, Lietuvoje yra ženkliai didesnis – tai 12 specialistų, o ES – 8 specialistai“.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.