Vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių: skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8-ios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų (72,6 mln.), rašoma tarybos pranešime žiniasklaidai. 

Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

Nurodoma, kad tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje.

LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „<...> mintis naudoti komunikacijai, kad turesime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistiniu neliks ir pan.“.

Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo. SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol.

Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija. Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni.

Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą.

Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.

LVA: Konkurencijos tarybos sprendimu „užmaunamas apynasris“

Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją (LVA) ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę, anot LVA, yra „absoliučiai nepagrįstas“.

LVA išplatintame pranešime asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad 2017 m. įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės.

„Konkurencijos tarybos sprendimą vertiname kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nustatytomis teisinio reguliavimo normomis. Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka. Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.

Anot jos, „LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių“.

Pasak LVA pirmininkės, kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus „2017 m. apskritai inicijavo pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai“.

„Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome.

Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą. Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių. Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas.

Kitaip tariant, esami kaltinami tuo, jog dalyvaudami teisėkūros procese pateikėme bendrą asociacijos siūlymą, prieš tai surinkę narių pozicijas ir jas apibendrinę. Natūralu, kad dalyvaudami SAM sudarytoje darbo grupėje teikėme savo poziciją, nes asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose“, – poziciją dėstė K. Nemaniūtė-Gagė.

Ji teigė tarybos sprendimą vertinanti kaip prasilenkiantį su Lietuvos ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, todėl jis bus ginčijamas teisme.

„Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – sakė asociacijos pirmininkė.

„Gintarinė vaistinės“ ir „Limedikos“ vadovė Rūta Bagdonavičienė taip pat tikino, kad įmonės nepažeidė įstatymų ir neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo, todėl sprendimas bus skundžiamas.