Vairuotojo pažymėjimų neturintys paaugliai Švedijoje vairuoja „Porsche“ ir BMW: naudojasi beveik šimtmečio senumo taisykle

Per jauna gauti vairuotojo pažymėjimą penkiolikmetė Evelina Christiansen elegantišku BMW rieda Švedijos, kur paaugliai gali vairuoti bet kokią transporto priemonę, pritaikytą važiuoti ne greičiau nei golfo automobilis, keliais. Beveik šimtmečio senumo taisyklė, iš pradžių taikyta žemės ūkio transporto priemonėms, leidžia 15 metų ir vyresniems vaikams vairuoti neturint įprasto vairuotojo pažymėjimo, jei transporto priemonė modifikuota taip, kad jos maksimalus greitis neviršija 30 km/val., rašo „Euractiv“.

„A-traktoriumi“ arba, kaip švedams nuo senų laikų labiau įprasta, EPA vadinami automobiliai ir sunkvežimiai taip išpopuliarėjo, kad šalies valdžiai vis daugiau nerimo kelia augantis eismo įvykių šalies keliuose skaičius.

„Gavau jį prieš metus, balandį, gimtadienio proga“, – išdidžiai AFP pasakoja Evelina, rodydama į šeimos namų pietiniame Stokholmo priemiestyje kieme stovintį tamsiai mėlyną 5-os serijos BMW. Dovana taip pat buvo ir atlygis už merginos pasiekimus mokykloje.

Kai paaugliai kitose šalyse turi tenkintis mopedais ar motoroleriais, kol gauna vairuotojo pažymėjimą, jaunieji švedai gali naudotis praktiškai bet kokia transporto priemone, tik su apribotu maksimaliu greičiu. Turtinguose Stokholmo priemiesčiuose nieko nestebina vaikai, savarankiškai vairuojantys „Porsche Cayenne“.

„Dažniausiai juo važiuoju į mokyklą ar susitikti su draugais“, – sako Evelina.

Trikampis įspėjamasis ženklas gale, įspėjantis apie lėtai važiuojančią transporto priemonę, ir priekabos kablys yra privalomi „A traktoriaus“ atributai. Taip pat privaloma nuimti galinę sėdynę, kad paauglys vairuotojas galėtų vežti ne daugiau nei vieną keleivį.

O norint sėsti už tokios transporto priemonės vairo, tereikia paprasto mopedo pažymėjimo, kurį galima gauti sulaukus 15 metų, arba traktoriaus vairuotojo pažymėjimo, išduodamo nuo 16 metų.

Sistema stebėtinai lanksti šaliai, garsėjančiai griežta saugaus eismo filosofija – trijų taškų saugos diržai yra švedų išradimas – ir negailestingomis vairavimo apsvaigus taisyklėmis.

Tiesą sakant, sistema buvo dar labiau sušvelninta 2020-ųjų viduryje, kai tapo įmanoma elektroniniu būdu apriboti maksimalų automobilio greitį ir modernių automobilių modifikavimas ėmė kelti dar mažiau rūpesčių.

ES kritika

Iš pradžių šia taisykle dažniau naudojosi kaimo vietovių jaunimas, tačiau pastaruoju metu miesto vaikai vis dažniau įsigyja savo transporto priemonę – vos per dvejus su puse metų 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje registruotų „A-traktorių“ skaičius padvigubėjo ir pasiekė 50 000.

Šiandieninių „A-traktorių“ pirmtakai atsirado trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, didžiosios depresijos metu, kai trūko žemės ūkio technikos.

Siekdama paskatinti pigių transporto priemonių gamybą, kai traktoriai ūkininkams vis dar buvo neįperkami, valdžia leido jiems patiems iš kelių transporto priemonių susimeistrauti ūkio darbams reikalingą techniką.

Šeštajame dešimtmetyje suklestėjus ekonomikai, vis daugiau ūkininkų tapo pajėgūs įsigyti tikrus traktorius ir šių namudinių transporto priemonių poreikis ėmė mažti. Tačiau vairuotojo pažymėjimo neturintis kaimo jaunimas mielai jais naudojosi keliauti po apylinkes, ypač tose vietovėse, kuriose prasčiau išvystyta viešojo transporto sistema.

1963 m. valstybė „A-traktorių“ naudojimą įformino reglamentu, kuris ne vieną dešimtmetį buvo labai vertinamas Švedijos kaime. Tik 2018 m. valdžios institucijos įvedė privalomą tokių transporto priemonių techninę apžiūrą.

Tačiau panašu, kad Švedijos laukia mūšis su ES – kovo pradžioje Europos Komisija sukritikavo tokią sistemą ir pasiūlė, kad privaloma tvarka įsigaliotų supaprastintas vairuotojo pažymėjimas.

Daugeliui kaimo paauglių „A-traktorius“ simbolizuoja svajonę tapti nepriklausomais. Jis taip pat yra atsidūręs vis labiau populiarėjančios į modifikuotus automobilius orientuotos subkultūros ir Švedijoje itin populiaraus naujojo muzikos žanro „EPA Dunk“ epicentre.

Vakarų Švedijoje esančiame Karlstade 17-metė Ronja Lofgren visur sukinėjasi su 5,5 tonos sveriančiu 1964 m. sunkvežimiuku „Scania Vabis“, kurį jos tėvas išgelbėjo iš metalo laužo.

Paauglė išmargino savo atnaujintą sunkvežimį blizgančiais raudonais ir mėlynais dažais, papuošė keliomis eilėmis žibintų. Priekyje puikuojasi šūkis „Kelio karalienė“, o gale – „Važiuok stilingai“.

„Iš pradžių kai nuvažiuodavau į miestą, visi išsitraukdavo telefonus ir mane filmuodavo“, – AFP sakė mergina.

Augantis eismo įvykių skaičius

Nuo 2020 m. ženkliai išaugus „A-traktorių“ registracijų skaičiui, draudikai ir policija ėmė vis garsiau reikšti susirūpinimą dėl per pastaruosius penkerius metus daugiau nei penkis kartus padidėjusių su šiomis transporto priemonėmis susijusių eismo įvykių skaičiaus.

Per metus sužalojama virš 200 žmonių, o vien 2022 m. keturi žmonės žuvo. Tačiau kitiems augantis „A-traktorių“ populiarumas tapo verslo galimybe. 21-erių Oskaras Flymanas ir jo jaunesnis brolis 2021 m. pradėjo savo verslą – jie perdaro įprastus automobilius į „A-traktorius“.

„A-traktorių“ kainos svyruoja nuo 30 000 kronų (2 700 eurų) iki 200 000 kronų (17 000 eurų)“, – sakė O. Flymanas ir pridūrė, kad jau turintiems automobilį įprastas jo perdarymas kainuoja apie 25 000 kronų (2 200 eurų). Šalia šiauriniame Stokholmo priemiestyje esančio vaikinų garažo pririkiuota „Audi“ ir BMW – per mėnesį jie perdaro penkis-šešis automobilius.

Švedijos transporto tarnyba neseniai pasiūlė, kad, kaip ir įprastuose automobiliuose, „A-traktoriuose“ būtų privaloma prisisegti saugos diržus ir naudoti žiemines padangas.