„Vaikų linijos“ psichologė apie smurto prieš vaikus atvejus: šeimoms reikia efektyvesnės pagalbos

Lietuvą vėl sukrėtė smurto prieš vaikus atvejis: per Kalėdas Raseiniuose buvo žiauriai sumušta dvimetė, kuri šiuo metu gydoma Kauno klinikose. Nusikaltimu įtariama mergaitės 19-metė mama ir 22 metų jos draugas. Kodėl Lietuvoje kartojasi tokios tragiškos smurto prieš vaikus istorijos? Kaip LRT RADIJUI sako „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, dėl to iš dalies kalti mes visi: tėvams, auginantiems vaikus, trūksta tiek specialistų paramos, tiek sąmoningumo ir žinojimo, jog pagalba – pasiekiama ranka.

„Visuomet yra labai liūdna girdėti tokias situacijas ir pati, kaip psichologė, visada galvoju: o ką būtų buvę galima padaryti, kad užbėgtume tokiam įvykiui už akių? (...) Pabandykime pažiūrėti, o ką galime daryti kitaip, kad šeimos gautų efektyvesnę pagalbą, jeigu jos reikia“, – tikina dr. J. S. Jasiulionė.

Psichologės teigimu, šiuo konkrečiu atveju šeimoje, matyt, ir anksčiau buvo kažkokių stresinių situacijų ar emocinių sunkumų, tačiau jiems lig šiol buvo skirta per mažai dėmesio. Anot jos, tam tikru rizikos veiksniu galėjo būti vien tai, jog mama yra labai jauna (19 metų amžiaus – LRT.lt) ir augina ne vieną mažametį vaiką, o dvynukus.

„Matyt, visuomet, kai nepilnametis arba labai jaunas suaugęs žmogus susilaukia vaikų, yra labai svarbu, kad šeimos gydytojai labiau pastebėtų, pavyzdžiui, mamos psichologinę būklę, matytų, kaip sekasi auginti vaikus, ir esant pogimdyvinei depresijai, kažkokioms streso apraiškoms ar emociniams sunkumams, kuriuos tikrai galima pastebėti šalia dirbantiems specialistams, pasiūlytų šeimai kažkokią prieinamą pagalbą“, – LRT RADIJUI dėsto „Vaikų linijos“ psichologė.

Dr. J. S. Jasiulionės teigimu, būtina ugdyti ir pačių tėvų sąmoningumą bei jiems priminti, kad emocinės paramos gali ieškoti ir jie patys, kad ir nuotoliniu būdu.

„Visąlaik norisi tėvams, kurie augina įvairiausio amžiaus vaikus, pasakyti, kad visuomet yra pagalba, ir ji prieinama nuotoliniu būdu. Mes Lietuvoje turime „Tėvų liniją“, į kurią galima kreiptis, jeigu tėvai jaučia, kad yra kažkas labai sudėtinga: tarkime, kažkoks vaiko elgesys veda iš pusiausvyros ir jie nežino, kaip reaguoti“, – pabrėžia psichologė.

Paklausta, ar tėvai iš tiesų išdrįsta paskambinti į „Tėvų liniją“ ir pasakyti, jog jaučia įniršį ar net norą prieš savo vaiką smurtauti, LRT RADIJO pašnekovė tikina iš kolegų išgirstanti, jog tokių atvejų tikrai pasitaiko.

„Kiek tenka bendrauti su kolegomis, tai tikrai žinau, kad tėvai kreipiasi į „Tėvų liniją“ kilus tam tikriems klausimams. (...) [Neaišku], kiek realu, kad labai aukšto streso momentu, kuomet kyla noras išveikti savo susikaupusį pyktį arba kažkokią stiprią emociją, tėvai paskambintų ir kreiptųsi pagalbos.

(...) Iš tiesų, kai mes esame kažkokioje situacijoje su vaiku, kai nesiseka kažkaip su juo susitarti, jo sudrausminti, kažkaip paveikti jo elgesį, tikrai įtampa tėvams paprastai auga. Tai labai svarbu, kad tikrai atpažintume, kada tokia įtampa auga tiek, kad galima susprogti, ir mokėtume atsitraukti, truputėlį nusiraminti ir, būdami ramesnėje būsenoje, ieškotume kažkokios pagalbos arba vėl bandytume iš naujo su vaiku susitarti“, – tvirtina „Vaikų linijos“ psichologė.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.