Prieš 1 metus
83
Kaip niekada anksti gruodį prasidėjęs gripo sezonas dar nesibaigia: sergamumas juo auga jau ketvirtą savaitę iš eilės. Gydymo įstaigos praneša, jog daugėja į ligonines dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų paguldytų pacientų. Didžioji dalis jų – vaikai ir paaugliai.
Kas savaitę fiksuojamos mirtys, kurias nulėmė gripas ir jo komplikacijos – pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė apie dviejų nepilnamečių, sirgusių gripu, mirtis: vienas jų buvo jaunesnis nei devynerių metų, kitas – paauglys. Abu vaikai gydyti ligoninėse, jokiomis gretutinėmis ligomis nesirgo.
Kad gripas – rimta liga, šiemet prisiminė vilnietė Emilija (tikrasis vardas ir pavardė portalui žinomi – LRT.lt). Kaip pasakojo moteris, paprastai per dvi dienas nuo virusinių infekcijų pasveikdavusi jos septynmetė dukra šįkart ilgiau karščiavo, stipriai kosėjo.
„Pirmasis simptomas buvo temperatūra – ji tikrai aukštai kilo: naktį buvo 38,5, o dieną – ir iki 39,5 laipsnių pakilo. Paprastai dukra serga iki dviejų dienų. Bet, kadangi šįkart temperatūra kilo taip aukštai, įtariau, kad čia ne paprastas peršalimas. Be to, ji labai bjauriai kosėjo – buvo toks lojantis kosėjimas“, – pasakojo septynmetės mama.
Nuotoliniu būdu pakonsultavusi šeimos gydytoja patarė atvykti į kliniką ir pasidaryti tyrimus.
„Padarė gripo / COVID-19 testą ir dar kraujo tyrimą. Gripo testas parodė – labai silpnai, bet gripą. Gydytoja išrašė vaistų (antigripinių priešvirusinių vaistų – LRT.lt). Juos reikia ruošti pačiam (nes vaikams tinkamo dozavimo nėra). Pirmą dieną jie nepadėjo – toliau kilo temperatūra. Vaikas dėl kosulio labai dažnai kėlėsi. Jau net kai temperatūros nebeliko, kosulys dar laikėsi maždaug savaitę“, – sakė Emilija.
Kai kurie vaikai serga iškart dviem infekcijomis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 110 pacientų, didžioji dalis – 94 iš jų – buvo vaikai iki 17 m. amžiaus. Keturi vaikai ir paaugliai pateko į Intensyviosios terapijos skyrius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad sergančių gripu vaikų ir paauglių nemažėja.
„Žiemos pradžioje atvejų buvo daugiau, dabar vyksta bangavimas ir kaitaliojimasis su COVID-19 infekcija: vieną savaitę daugiau gripo, kitą – kovido atvejų. Ir taip yra ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiaisiais“, – kalbėjo vaikų ligų gydytojas.
Tai, kad šiemet gripu serga daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, mediko nestebina. Anot jo, tai – pandemijos ir karantinų pasekmė.
„Negalima sakyti, kad šiemet gripas puola pikčiau. Tiesiog mes kelerius metus neturėjome išvis gripu sergančių vaikų – jie buvo uždaryti [namuose] ir izoliuoti. Tos priemonės, kurių buvo imtasi, apsaugojo. Nepamirškite, kad visą laiką vaikščiojome su kaukėmis, taip pat ir vaikai. Ir dabar – kai nešiojame kaukes, plitimas virusinių ligų gerokai stoja. <...> Mes, medikai, tikrai laukėme to [didesnio vaikų ir paauglių sirgimo gripu].
Aš jau ir pandemijos metu sakiau, kad po kovido bus padidėjimas, nes gamta nemėgsta tuštumos. Taip ir atsitiko. Šiemet mes turim gripą, vėjaraupius, susirgimų skaičius yra gerokai padidėjęs ir daug komplikacijų. Ligoninėje šiemet mes turėjome net tokių vaikų, kurie sirgo ir gripu, ir vėjaraupiais vienu metu, to anksčiau nebūdavo“, – pasakojo Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas.
Aš jau ir pandemijos metu sakiau, kad po kovido bus padidėjimas, nes gamta nemėgsta tuštumos. Taip ir atsitiko.
Ilgiau karščiuoja
Pasak jo, tikrai ne visi pacientai, dėl gripo atvykę į skubios pagalbos skyrių, guldomi – dalis po konsultacijos keliauja namo. Didesnis dėmesys skiriamas rizikos grupėms priskiriamiems pacientams, pvz., labai mažiems vaikams ir paaugliams.
„Paauglystėje organizmas persitvarko – tiek hormoninė, tiek imuninė sistema, todėl paaugliai irgi yra rizikos grupėje, jiems [gripo] komplikacijų rizika didėja“, – sakė medikas.
Kalbėdamas apie šių metų gripo simptomus, Kauno ligoninės vaikų ligų gydytojas išskyrė ilgą karščiavimą. Paprastai aukšta temperatūra, esant gripui, laikosi 3–4 dienas. Šiemet dažną pacientą ji vargino savaitę ir ilgiau.
„Kad ir kaip būtų liūdna, pastebime nedžiuginančią tendenciją – jeigu karščiuojama ilgiau nei tris dienas, iškart skiriami antibiotikai. Tai yra labai blogai, turėsime atsparumą antibiotikams. <...> Dėl sutrikusio kai kurių siauresnio spektro antibiotikų tiekimo, gydytojai rašo platesnį spektrą apimantį antibakterinį vaistą – tai irgi lemia tam tikras pasekmes <...>“, – sakė D. Varaškevičius.
Bronchitai, pneumonijos, dehidratacija – dėl šių priežasčių gripu sergantys vaikai ir paaugliai dažniausiai patenka į ligoninę.
„Kai mažesniam vaikui skauda gerklę, jis kosti, nenori valgyti ir gerti. Kai pasidaro labai vangūs, atvyksta į gydymo įstaigą. Tada atkuriame [skysčių] balansą“, – komentavo medikas.
Kada sergant gripu būtina skubėti į skubios pagalbos skyrių? Pasak LSMU Kauno ligoninės vaikų ligų gydytojo, jei vaikas gerai jaučiasi vaistais „numušus“ aukštą temperatūrą, žaidžia, bendrauja, gydymą galima tęsti namuose. Sudėtingesnę būklę rodo jo apatija.
„Neretai tėvai sunerimsta, kai vaikai triukšmingi – atvažiuoja į skubios pagalbos skyrių. O tie tėvai, kurių vaikai ramiai guli, – nekreipia dėmesio. Turėtų būti viskas atvirkščiai. Taip, jeigu skausmas yra, dėl to rėkia, reikia atvažiuoti. Bet ramus, gulintis, nerodantis jokių reakcijų vaikas visada rodo, kad yra didesnė rizika. <...> Jeigu nepavyksta sumažinti temperatūros, vaikas karščiuoja, reikėtų ieškoti bakterinės infekcijos ir kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą medicinos įstaigą. Po kovido situacija pasikeitė. Jei šeimos gydytojai įtaria, kad gali būti rimtesnė infekcija, iškart siunčia į priėmimo skyrius. Bet mes taip ir sakome: „Viskas gerai. Jeigu yra neaiškumų, jeigu yra tikimybė, kad vaiko būklė sunkesnė, visada kreipkitės.“ Yra toks posakis, kurį mes nuo senų laikų, kai būdavo daug meningokokinės infekcijos atvejų ir daug mirčių nuo jos, sakydavome: „Geriau šimtą be reikalo atsiųsti, negu vieną pražiopsoti“, – nuomone pasidalino vaikų ligų gydytojas.
Laiku paskyrus antivirusinių vaistų, galima išvengti komplikacijų
Gripas gali būti gydomas antivirusiniais vaistais – dėl jų skyrimo sprendžia gydantis gydytojas.
„Jie gali būti skiriami beveik visoms amžiaus grupėms [pacientams]. Rekomenduojama pradėti juos vartoti per 48 val. nuo gripo simptomų pasireiškimo. Bet, kai ligonis sunkiau serga, mes skiriame ir po trijų keturių parų, nes rizika, kad išsivystys rimtesnės komplikacijos, – gana didelė“, – sakė D. Varaškevičius.
Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti tik tablečių, todėl prieš duodant vaikams tenka sukti galvą dėl dozavimo.
„Taip, tikrai yra ta problema. Anksčiau mes turėjome įvairių vaisto formų – ir suspensiją, ir tabletes, ir kelių fasavimų. Bet dabar buvo [vaistų tiekimo] sutrikimas ir mes turėjome vienos koncentracijos vaistą. Tėvai išradingai dalindavo tabletes per pusę arba į tiek dalių, kiek reikia. Buvo šiek tiek problemų. Bet vartoti jį labai svarbu, jeigu [vaikas ar paauglys] yra rizikos grupėje ir jam nustatytas gripas: kuo anksčiau pradedi vartoti, tuo geresnius rezultatus gauni“, – apie antigripinius priešvirusinius vaistus sakė vaikų ligų gydytojas.
Jis patarė namų vaistinėlėje visada turėti greitųjų testų, kuriais patogu nustatyti gripą ir / ar COVID-19. Aktyvesnę gripo diagnostiką jis ragino taikyti ir kolegas poliklinikose: „Yra ir greitųjų, ir imunologinių testų – galimybių daug, tereikia jas taikyti ir tinkamai įvertinti gautus tyrimų rezultatus.“
Dažniausiai gydoma namuose, tačiau gresia ir pavojingos komplikacijos
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė priminė, kad gripas – viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ūminių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia gripo A, B, rečiau C virusai. Didžiausias šios infekcinės ligos pavojus – komplikacijos.
„Gripui būdinga ūminė eiga – ryte buvęs sveikas vaikas vakare tampa ligoniu. Rizikos grupių vaikams didesnė sunkesnės ligos eigos ir komplikacijų tikimybė“, – sako Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Į rizikos grupes patenka vaikai iki 5 m. (ypač iki 2 m.) ar sergantys lėtinėmis plaučių, širdies-kraujagyslių, nervų, endokrininės, kraujodaros sistemos ligomis.
Anot medikės, įprastai vyresniems nei 3 m. vaikams sergant gripu būdingas karščiavimas, jaučiami galvos, ryklės ir raumenų skausmai, bendras silpnumas, kosulys, sloga. Jaunesniems vaikams (iki 3 m. amžiaus) – dažniau būdingas febrilus karščiavimas (temperatūra kyla daugiau nei 38°C), gali būti karščiavimo traukulių dažnesni virškinimo sistemos sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
„Dėl guldymo į stacionarą sprendimas priimamas individualiai. Pagrindinės indikacijos – dusulys ramybės metu, sąmonės būklės pokyčiai, dehidratacija, kai vaikas negeria skysčių, lėtinių ligų paūmėjimas ir kai įtariamos sunkios komplikacijos, pvz., miokarditas, encefalitas, antrinė bakterinė pneumonija, progresuojanti liga ir blogėjanti klinikinė būklė, ypač jei tai susiję su hipoksemija (deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimu), sunkus miozitas, t. y. raumenų uždegimas“, – sakė dr. I. Ivaškevičienė.
Gripo komplikacija – gerybinis ūmus vaikų miozitas
Be plačiau žinomų ir jau paminėtų gripo komplikacijų, vaikams neretai nustatoma ir dar viena. Tai – gerybinis ūmus vaikų miozitas.
„Tėveliai jį gali pastebėti tada, kai gripu sergantis vaikas po nakties dėl didelio kojų skausmo ir silpnumo negali atsistoti. Dažniausiai tai yra savaime praeinantis sindromas, jis yra susijęs su virusine infekcija, dažniau – su B tipo gripu. Jo pagrindiniai simptomai – ūmiai prasidėjusi liga ir atsiradęs simetrinis galūnių (blauzdų) skausmas. Ir ankstesniais metais tokių pacientų Vaikų infekcinių ligų skyriuje buvo, bet ne tiek daug kaip šiemet. Apie juos daugiau informacijos pasirodė prasidėjus COVID-19 pandemijai“, – sakė VU Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų reumatologė doc. dr. Violeta Panavienė.
Gripo epidemijos metu gydytojams reumatologams dažniau tenka gydyti jaunatvinį dermatomiozitą, kurio metu vaikams išsivysto raumenų silpnumas, kartais skausmas šlaunyse, pečių juostoje, žasto srityje.
Raumenų uždegimas gali būti įvairaus laipsnio ir nustatomas ištiriant raumenų fermentus (kreatinkinazę ir kt.). „Kai liga vystosi itin ūmiai, kartu su jaunatviniu dermatomiozitu ar gerybiniu ūmiu vaikų miozitu gali būti nustatoma ir kita su raumenų uždegimu susijusi rimta būklė – rabdomiolizė, t. y. raumenų audinio masyvus nykimas. Į kraują patenkantis mioglobinas nukeliauja į inkstus ir gali vystytis ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Tai – itin reti atvejai“, – sako vaikų reumatologė doc. dr. V. Panavienė.
Pasak medikės, kita vaiko gyvybei itin grėsminga komplikacija, kai pažeidžiamas širdies raumuo ir vystosi kardiopulmoninis nepakankamumas.
Geriausia apsauga nuo gripo komplikacijų – skiepai
Persirgus gripu nesusiformuoja ilgalaikis imunitetas, todėl, siekiant išvengti šios ligos arba sumažinti jos simptomus susirgus, taip pat – užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, rekomenduojama kasmet skiepytis sezoninio gripo vakcina. Ja galima skiepyti kūdikius nuo 6 mėn. amžiaus.
Svarbu pabrėžti, kad kūdikius iki 6 mėn. amžiaus apsaugo viena dozė vakcinos, kuri sušvirkščiama nėščiajai.
NVSC specialistai pataria naudoti ir nespecifines apsaugos priemones – taip galima stabdyti gripo viruso plitimą: tinkamai plauti rankas, dėvėti kaukes, vėdinti patalpas.
Pajutus pirmuosius gripui būdingus simptomus, reikėtų izoliuotis, riboti kontaktus, bendraujant laikytis atstumo.
English (US) ·