Vaidotų geležinkelio stotyje gęsta šviesos: apsilanko triskart mažiau traukinių, teks atleisti daugiau kaip pusę darbuotojų

Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai nukentėjo prie Vilniaus esanti Vaidotų geležinkelio stotis. Vidutiniškai per dieną pro čia važiuoja apie 50 traukinių, bet pernai šiomis dienomis jų buvo kone triskart daugiau. Taip pat teko perpus mažinti darbuotojų skaičių. Dėl sumenkusio srauto taupoma ir elektra: naktį lempos stotyje jungiamos tik tada, kai vyksta veikla.

Triskart sumažėjęs srautas

Vilniaus rajone esančio Pagirių kaimo gyventojai stebisi, kad naktys tapo tamsesnės. Priežastis – sutemus nebedega vos už kelių kilometrų esančios Vaidotų geležinkelio stoties lempos. Su LRT.lt kalbėję Pagirių gyventojai tikina, kad traukiniai dar dunda, bet rečiau. Kai kurie mano, kad ir darbuotojai gali būti siunčiami į prastovas arba ketinama juos atleisti.

Per piečiau Vilniaus esančią Vaidotų geležinkelio stotį anksčiau dažnai keliaudavo žalios spalvos traukiniai su „Belaruskalij“ pavadinimu. Dalį vagonų žymėjo užrašai rusų kalba, kurie, tikėtina, dardėdavo iki Kaliningrado srities arba iš jos.

Kaip LRT.lt sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos partneris Gediminas Petrauskas, šių metų antrąjį ketvirtį per dieną vidutiniškai per Vaidotų geležinkelio stotį važiuoja 50 traukinių – tai tris kartus mažiau nei tuo pat metu pernai.

„Tai lėmė dėl Rusijos karo Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai paskelbtų sankcijų žymiai sumažėjęs krovinių srautas. Atsižvelgiant į pasikeitusį traukinių srautą, Vaidotų geležinkelio stotyje apšvietimas įjungiamas tik tose vietose, kur tamsiuoju paros metu vyksta veikla. Tokiu būdu efektyviai naudojame energetikos išteklius“, – komentavo G. Petrauskas.

Atleis 17 darbuotojų

Anot jo, drastiškai sumažėjus krovinių srautams, situacija buvo stebima, „Lietuvos geležinkeliai“ vertino galimybes į geležinkelio stotį pritraukti daugiau krovinių, didinti stoties apkrovimą ir išlaikyti darbuotojams darbo vietas.

„Vis tik prognozuojama, kad traukinių srautas šioje stotyje vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti minimalus. Todėl turėjome priimti nelengvą sprendimą – mažinti Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojų skaičių“, – pridūrė G. Petrauskas.

Jo teigimu, anksčiau Vaidotų geležinkelio stotyje įprastai dirbo 30 „LTG Infra“ darbuotojų, dalis iš jų nuo šios savaitės išleisti į prastovas, todėl stotyje dirbs 13 žmonių. Anot G. Petrausko, 17 darbuotojų bus atleisti, bet galės kandidatuoti į laisvas pozicijas „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėse.

„Susitikę su socialiniais partneriais – profesinėmis sąjungomis – atlikome privalomą informavimo ir konsultavimo procedūrą, vyksta susitikimai su darbuotojais. Jiems siūloma kandidatuoti į laisvas pozicijas visose LTG grupės įmonėse, taip pat siūloma pasinaudoti galimų darbdavių, kurie dalyvavo šių metų vasarą LTG rengtose karjeros mugėse, naudinga informacija apie darbo vietas“, – komentavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

G. Petrauskas dar minėjo, kad toliau bus ieškoma galimybių, kaip labiau išnaudoti Vaidotų geležinkelio stoties pajėgumus, didinti traukinių srautą.

Be to, kaip sakė G. Petrauskas, šalia Vaidotų geležinkelio stoties įsikūrusiam Vilniaus intermodaliniam terminalui (VIT) poveikis nejuntamas. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, nuo 2015 m. veikiantis VIT pernai skaičiavo rekordinius metus – perkrauta apie 27 tūkst. konteinerių (TEU).

„Šiemet planuojamas ir tolesnis krovinių srautų augimas, jis turėtų siekti 44,4 tūkst. TEU. Iki 2030 m. krovinių apimtys VIT turėtų išaugti iki penkių kartų. Esminio lūžio laukiama, kai iki terminalo nusidrieks „Rail Baltica“ europinė vėžė“, – pridūrė G. Petrauskas.

Mano, kad situacija dar gali prastėti

Kaip birželį skelbė naujienų agentūra BNS, dėl mažėjančių krovinių srautų nuostolingai pernai dirbusi valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ prognozuoja, kad šiemet jos veiklos rezultatai gali būti dar prastesni, jei Rusija ir Baltarusija bus eliminuotos iš tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, o geopolitinė situacija nesikeis.

Dėl šių priežasčių gali toliau prastėti grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ rezultatai, o tai tiesiogiai atsilieptų ir „LTG Infrai“, teigiama Registrų centrui pateiktoje įmonės 2021 m. veiklos ataskaitoje.

„LTG Infra“ yra atsakinga už europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą Lietuvoje. Manoma, kad įmonei išlikti konkurencingai padės tarptautinė plėtra ir naujos paslaugos. Šiemet numatoma atleisti 469 bendrovės darbuotojus.

LRT.lt primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas tokias prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vėliau įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.

Bet liepos 13 d. Europos komisija (EK) naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais vežti prekes, kurioms taikomos sankcijos, į Kaliningrado sritį ir iš jos per ES teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams. Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai neviršija pastarųjų 3 m. kiekių ribų, taip siekiant užtikrinti, kad į Kaliningradą vežamos prekės, kurioms taikomos ES sankcijos, atitiktų realią paklausą ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti apeiti sankcijas. Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo prekių ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

LRT.lt taip pat primena, kad pernai gruodį įsigaliojo Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ paskelbtos JAV sankcijos. Šiemet kovą jas paskelbė ir ES. Kaip rašė BNS, „Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, kad iki 2023 m. pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.