Užsimojus pažaboti Laisvės alėją kertančių automobilių greitį, kauniečiai sako, kad didžiausia bėda – dviračiai ir paspirtukai

Kaunui sumanius pažaboti Laisvės alėją kertančių automobilių greitį, kauniečiai baksnoja, kad problemų kelia ne šių transporto priemonių, o dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai. Savivaldybės Eismo saugumo komisijos vadovo teigimu, Kauno širdyje dominuoja pėsčiųjų susidūrimai su dviratininkais arba paspirtukininkais, tad pastarieji galbūt galėtų nevažiuoti alėja arba imtis priemonių galėtų pareigūnai. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas sakė, kad pastebėjus būtinybę bus ieškoma sprendimų, kaip mieste didinti saugumą, bet uždrausti dviračių ir paspirtukų eismo neplanuojama.

Įrengė kalnelius, bet vairuotojai juos apvažiuoja

Liepos pabaigoje prie dviejų sankirtų su Laisvės alėja atsirado nedideli automobilių greitį mažinantys kalneliai. Kaip feisbuke skelbė Kauno miesto savivaldybė, šios priemonės leis išvengti avarinių situacijų judriose atkarpose ir labiau atkreips vairuotojų dėmesį į pėsčiuosius, dviratininkus ar paspirtukininkus.

Visas automobilis ant šių kalnelių neužkils, pervažiuoti galima tik viena puse. Tačiau kai kurie vairuotojai gudrauja: apvažiuoja kalnelius iš šono.

Kai kurie kerta gatvę per vidurį, jeigu nėra eismo priešpriešiais.

Kaip LRT.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, greičio salelės neatsitiktinai yra tokio dydžio.

„Naudojant jas mažėja triukšmo lygis ir vibracija. Jos inžineriškai ir infrastruktūriškai tinkamiausios šioje teritorijoje. Mažesnės greičio ribojimo salelės tinka vairuotojų dėmesiui pavojingose zonose atkreipti ir yra pakankamos greičiui apriboti“, – teigė M. Matusevičius.

Paklaustas, ar buvo svarstomi kiti variantai, kurie skatintų vairuotojus mažinti greitį artėjant prie Laisvės alėjos, jis atsakė, kad greičio mažinimo salelės yra dažniausiai naudojamas ir efektyviausias būdas. Rūpinantis pėsčiųjų saugumu, Laisvės alėjoje įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros.

„Situacija nuolat analizuojama. Esant poreikiui, bus ieškoma ir kitų sprendimų“, – pridūrė M. Matusevičius.

Anot jo, visų greičio mažinimo priemonių įrengimas ir medžiagos kainavo apie 7800 eurų su PVM.

Nesutarimas tarp pėsčiųjų ir dviračių transporto priemonių vairuotojų

Vis dėlto tiek komentaruose po savivaldybės pranešimu pasisakę, tiek LRT.lt kalbinti kauniečiai teigė manantys, kad problema yra ne automobilių vairuotojai, o alėjoje zujantys paspirtukininkai ir dviratininkai. Jie gali judėti viena Laisvės alėjos dalimi, tačiau pėstieji piktinasi, kad šių transporto priemonių savininkai yra neatsakingi.

„Lekia, nardo tarp pėsčiųjų. Tegu važinėja, bet galėtų tikrai dėmesingesni būti: visgi tai pėsčiųjų gatvė“, – LRT.lt sakė pensininkė Jūratė.

Vairuotoju dirbantis Vytenis irgi mano, kad dviračių ir paspirtukų vairuotojai galėtų tvarkingiau kirsti Laisvės alėją.

„Retai pristabdo, kai privažiuoja sankirtas, kur važiuoja automobiliai. Pėstieji gal čia išėję pasidairyti, gal ieško, kur pavalgyti nueiti, natūralu, kad lėčiau eina, o dviratininkams tai nerūpi, susidaro įspūdis, kad lenktyniauja, kas greičiau pralėks“, – komentavo Vytenis.

Kalbėdamas apie ką tik įrengtus greičio ribojimo kalnelius, vyras teigė, kad jie naudos neduos: juos lengva apvažiuoti, o automobilių vairuotojai alėją kerta tvarkingai.

Kaunietės Viktorijos teigimu, dviratininkai ir paspirtukininkai galėtų lėčiau važiuoti Kauno širdyje.

„Yra dviračių takų greta esančiose gatvėse, Nemuno krantinėje – tegu ten ir skuodžia. Jei jau skubi, tai važiuok kitomis gatvėmis“, – patarė Viktorija.

Lekia, nardo tarp pėsčiųjų. Tegu važinėja, bet galėtų tikrai dėmesingesni būti: visgi tai pėsčiųjų gatvė

Kaunietė Jūratė

Papietauti su dviračiu į Laisvės alėją atvažiavusi Aistė bedė pirštu į pėsčiuosius.

„Atrodo, kad nenori paisyti, kas aplink juos vyksta. Žino, kad eina ta dalimi, kur važiuoja ir dviratininkai, tačiau negalvoja apie tai, kad patys yra neatsargūs“, – kalbėjo Aistė.

Kaunietes teigimu, ribojimai situacijos nepagerintų, reikėtų pačius žmones ugdyti, aiškinti, kad jie nėra vieninteliai eismo dalyviai.

Su dviračiais maistą pristatantys kurjeriai Lukas ir Ignas turi pastabų savivaldybei.

„Toje dalyje, kur leidžiamas dviračių eismas, yra daugiau lauko kavinių. Kai kurios – prie pat ribos su dviračiu taku. Normalu, kad ten prasilenkiame su restoranų klientais, bet kur mums tada važiuoti?“ – svarstė Lukas.

„Gal galėtų paryškinti dviračių taką, nes atrodo, kad pėstieji nemato šitų linijų. Jei būtų uždraustas dviračių eismas Laisvės alėjoje, tai mes ir darbo neturėtume: iš čia esančių restoranų užsakymus patogiausia ir greičiausia pasiimti su dviračiais“, – teigė Ignas.

Abu kolegos taip pat mano, kad automobilių vairuotojai nesukelia problemų, kai kerta Laisvės alėją: sustoja, praleidžia pėsčiuosius, todėl kalneliai gali tik sukelti papildomų spūsčių.

Paspirtukininkas Tomas tikino atsargiai važiuojantis Laisvės alėja ir privengiantis kirsti ją, kai tam nėra reikalo. Anot jo, žmonės turėtų suprasti: alėjoje vietos yra visiems, todėl reikėtų paisyti vieniems kitų.

Eismo saugumo komisijos vadovui pačiam nesaugu alėjoje

Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas ir tarybos narys Donatas Večerskis LRT.lt teigė: jeigu dviratininkas nori nusigauti iš taško A į tašką B, nebūtina to daryti Laisvės alėja, turėtų būti sukurta tokia infrastruktūra, kad jis tai galėtų greitai ir saugiai padaryti kitomis gatvėmis, pavyzdžiui, šalia esančia Kęstučio gatve.

„Manau, turime skirtingas vertinimo perspektyvas: formaliąją – kiek eismo įvykių ir incidentų fiksuojama, ir subjektyviąją – kaip Laisvės alėjoje jaučiasi pėstieji, įskaitant pažeidžiamiausius – vaikus, vyresnio amžiaus žmones. Žvelgdami pirmu aspektu matome, kad paskutiniais metais daugiausia eismo įvykių buvo ties Laisvės alėja ir Maironio ir A. Mickevičiaus g. susikirtimais tarp automobilių ir dviratininkų. Beje, ne visada dėl automobilių vairuotojų kaltės“, – sakė D. Večerskis.

Anot jo, dabar įrengti greičio mažinimo kalneliai turėtų sumažinti automobilių, kertančių Laisvės alėją, greitį. Tačiau, kalbant apie incidentus, dominuoja dviratininkų arba paspirtukininkų susidūrimai su pėsčiaisiais.

„Mano įsitikinimu, incidentų kiekis yra per didelis ir tai signalizuoja apie grėsmę sulaukti skaudžių įvykių ir tai, kad infrastruktūra nepanaikina konfliktinių situacijų galimybės, o esama eismo kultūra neleidžia jų išvengti. Kalbant antruoju aspektu – eidamas Laisvės alėja su savo vaikais, niekada negalėdavau visiškai atsipalaiduoti. Nuolat turi būdrauti, kad nepalįstų po ratais. Nemanau, kad tai yra normalu, kai kalbame apie pėsčiųjų zoną“, – pabrėžė D. Večerskis.

Išsiuntė žinią maisto kurjeriams – uždraus judėti, jei nesiims priemonių

Jis pridūrė, kad per daug nereikia išpūsti problemos, nes kultūringai ir artimu pėsčiajam greičiu – ko reikalauja Kelių eismo taisyklės (KET) – važiuojantis dviratis ar el. paspirtukas niekada nekels problemos.

„Konfliktinių situacijų sukelia tie dviratininkai ir paspirtukininkai, kurie yra arba kaip kiaulės bažnyčioje, nes Laisvės alėja pirmiausia yra pėsčiųjų zona, arba nesuprantantys, kad alėjoje nėra dviračių tako. Man atrodo, dalis tiesiog nesuvokia, kad tas arklinio tramvajaus tako imitavimas nėra dviračių takas ir nė vienoje Laisvės alėjos zonoje dviračiai neturi jokio pirmumo prieš pėsčiuosius. Negana to, vienoje Laisvės alėjos pusėje jų išvis neturi būti, tą nurodo ir kelio ženklai, bet to nesilaikoma“, – aiškino D. Večerskis.

Be to, jo teigimu, konfliktinių situacijų padaugėjo ir dėl maisto išvežiotojų.

Konfliktinių situacijų sukelia tie dviratininkai ir paspirtukininkai, kurie yra kaip kiaulės bažnyčioje, nes Laisvės alėja pirmiausia yra pėsčiųjų zona.

D. Večerskis

„Jiems Laisvės alėja nėra pramogų vieta, tad su dviračiais, galingais elektriniais dviračiais ir paspirtukais jie taupydami savo minutes elgiasi alėjoje kaip barbarai. Nusiuntėme iš eismo komisijos aiškią ir paprastą žinią tų kompanijų atstovams, kad jei situacija nesikeis, būsime priversti uždrausti šių transporto priemonių judėjimą. Tikimės, kad išgirs. Beje, didžiausias el. paspirtukų nuomotojas atsižvelgė ir programiškai apribojo greitį toje zonoje“, – komentavo D. Večerskis.

Galbūt ranką ištiesti galėtų policija

Pašnekovas teigė, kad reikėtų šia tema kalbėtis ir šviesti, be to, pridūrė pasigendantis miesto komunikacijos eismo saugumo klausimais ir aktyvumo. Jo teigimu, paskutiniame Eismo saugumo komisijos posėdyje svarstytas Laisvės alėjos klausimas, nagrinėti ne tik eismo įvykiai, bet ir informacija, gauta iš Greitosios medicinos pagalbos stoties ir pan.

„Situacija stebima, diskutuojame apie galimus sprendimus. Nepamirškime, kad miestas patvirtino darnaus judumo planą, o jame, be kita ko, numatyta žemų emisijų zona, apimsianti tiek Senamiestį, tiek Laisvės alėjos prieigas. Tad kryptis, kur link einama su eismo reguliavimu, šiose vietose yra aiški, klausimas tik vienas – kaip greit ten nueisime. O tai priklausys nuo politinių sprendimų ir nuo miestiečių psichologinio pasirengimo tiems pokyčiams“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, kalbėta ir apie Olandijos pavyzdį, nes Lietuvoje nėra reglamentuota, kur pėsčiųjų ir dviračių eismo sureguliavimas pėsčiųjų zonose remiasi pėsčiųjų intensyvumo statistika. Anot D. Večerskio, kuo pėsčiųjų daugiau, tuo atskyrimas didesnis.

„Pavyzdžiui, jei intensyvumas yra 100 pėsčiųjų per vieną valandą 1 m gatvės pločio, pėsčiųjų ir dviračių eismas visiškai sujungiamas. Jei intensyvumas yra 200 pėsčiųjų per vieną valandą 1 m gatvės pločio – jokio bendro pėsčiųjų ir dviračių eismo. Paprašėme, kad būtų atliktas intensyvumo skaičiavimas ir analizė. Tad klausimas nebaigtas“, – sakė Eismo saugumo komisijos pirmininkas.

Nors, jo manymu, eismo kultūra ir situacija tikrai gerėjanti: tą, anot jo, rodo ir statistika. Bet, pašnekovo teigimu, būtų gerai, jei policija Laisvės alėjoje lakstančius dviratininkus ir el. paspirtukų vairuotojus, taip pat važiuojančius ten, kur eismas draudžiamas, pradėtų griežčiau kontroliuoti.

„Prevencinių akcijų jau užtenka, atėjo laikas, kad tie, kas nusižengia, susimokėtų, gal tai juos paprotintų labiau“, – svarstė D. Večerskis.

Sprendimai dėl Laisvės alėjos, pasak pašnekovo, turi būtų tokie, kad jie nebūtų kaip kirviu nukirsti ar aklai perkelti. D. Večerskio asmeniniu vertinimu, gaila, kad prieš daug metų projektuojant Laisvės alėją apie eismo saugumą nebuvo pagalvota, tad problemų kelia susikirtimai su automobilių srautais, neatskirti pėsčiųjų ir dviračių srautai.

„Tad dabar tokiame kontekste tenka kurti sprendimus ir kviesti miestiečius rodyti aukštą eismo kultūrą ir tarpusavio pagarbą“, – pridūrė jis.

Atėjo laikas, kad nusižengiantys susimokėtų, gal tai juos paprotintų labiau.

D. Večerskis

Neplanuoja uždrausti dviračių ir paspirtukų judėjimo Kauno širdyje

Kalbėdamas apie dviračių ir paspirtukų judėjimą, Kauno miesto savivaldybės atstovas M. Matusevičius pabrėžė, kad, siekiant išvengti susidūrimų ir nelaimių, Laisvės alėja kelio ženklais padalyta į dvi zonas.

„Einant nuo senamiesčio link soboro visa dešinioji alėjos pusė ir vidurinė dalis liepų proskynoje skirta tik pėstiesiems. Kairioji pusė – mišraus judėjimo. Šioje zonoje dviratininkai ir paspirtukininkai turėtų laikytis pėsčiajam artimo greičio, nepamiršti pasirūpinti saugumo priemonėmis: šalmais, garsiniais signalais, šviesomis“, – aiškino jis.

Kęstučio gatvę, anot pašnekovo, dažniausiai renkasi kauniečiai, siekiantys išvengti mišraus judėjimo tako Laisvės alėjoje ir iš taško A į tašką B patekti greičiau. M. Matusevičiaus teigimu, uždrausti dviračių ir paspirtukų eismo Laisvės alėjoje neplanuojama, bet, pastebėjus būtinybę, bus ieškoma sprendimų, kaip padidinti saugumą mieste.

„Žinoma, visi eismo dalyviai turėtų būti dėmesingi ir judėti atsakingai, pasirinkę deramą tempą ir vadovaudamiesi taisyklėmis. Ši zona – rekreacinė ir skirta visiems kauniečiams, tad gyventojai savo laisvalaikį čia gali leisti vaikštinėdami, poilsiaudami ir ramiai važinėdami darnaus judumo priemonėmis“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Jis pažymėjo, kad apie tvarkingą judėjimą miestas primena ir projekto „Like Bike“ paskyroje, per Darnaus judumo savaitės renginius. Taip pat Kaune veikia Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla „Saugėnai“. Čia vaikai nuo mažens mokomi laikytis taisyklių, būti atsakingais eismo dalyviais. Be to, savivaldybė bendradarbiauja su policijos pareigūnais: jie neseniai Laisvės alėjoje organizavo saugaus eismo iniciatyvą, primenančią taisykles eismo dalyviams ir jų nesilaikymo padarinius.

Visi eismo dalyviai turėtų būti dėmesingi ir judėti atsakingai, pasirinkę deramą tempą ir vadovaudamiesi taisyklėmis.

M. Matusevičius

Taip pat skaitykite