Ūžesys galvoje – prastėjančios klausos ženklas: gydytoja paaiškina, ką daryti

Į LRT RADIJĄ kreipėsi vilniečiai Algimantas ir Irena. Jiems abiem gerokai per 60 ir abu jie kenčia nuo nuolatinių galvos ūžesių. Kaip aiškina Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) gydytoja Vija Vainutienė, ūžesys galvoje yra vienas pirmųjų prastėjančios klausos požymių. Priežasčių, kodėl žmonėms suprastėja klausa, anot ekspertės, gali būti įvairių – tai ir vyresnis amžius, ir lėtinės ligos, ir tam tikrų medikamentų vartojimas.

Laidos „Sveikata“ klausytojas Algimantas ūžimą galvoje ir spengimą ausyse pradėjo girdėti prieš metus, kai jam buvo baigtas gydymas chemoterapiniais vaistais. Vilnietis onkologinę ligą įveikė, šiuo metu jo būklė yra remisijos stadijos. Visgi po begalės vizitų pas neurologus, kompiuterinės tomografijos, galvos bei kaklo kraujagyslių ir klausos tyrimų paaiškėjo, kad vyrui pažeistas vidinės ausies nervas. Nors skirtas gydymas vaistais, ūžesys Algimantui nesiliauja.

Anot vilniečio, jis suintensyvėja ne tik po fizinio krūvio, bet ir artėjant nakčiai. Vyras dėl ūžesių dažnai nubunda vidury nakties.

Nors Irena onkologine liga nėra sirgusi, ūžesius galvoje taip pat girdi. Ši problema moterį kankina jau kelerius metus. Įtarimai dėl galimos aneurizmos, laimei, nepasitvirtino. Moteris stengiasi būti aktyvi, kasdien sportuoja, jai daromas specialus taškinis masažas, kuris atpalaiduoja giluminius kūno raumenis. Po jo, kaip tikina pati Irena, ūžesiai kuriam laikui susilpnėja, tačiau ūžimas ją lydi nuolat.

Kodėl ūžia galvoje ir kaip nuo to gydytis?

Santaros klinikų gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė pasakoja, kad galvos ūžesys yra vienas iš pirmųjų klausos sutrikimo požymių. Dažniausiai jis pasireiškia brandesnio amžiaus žmonėms, mat su vyresniu amžiumi susiję tam tikri fiziologiniai klausos organo pokyčiai, dėl kurių ir prastėja klausa.

Vis dėlto priežasčių, lemiančių prastėjančią klausą, kartu ir ūžesį galvoje, pasak specialistės, yra ir daugiau, pavyzdžiui, tam tikros lėtinės ligos.

„Cukrinis diabetas gali turėti įtakos ūžesio stiprumui. Taip pat ir kitos ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), gali turėti įtakos ūžesiui, – teigia V. Vainutienė.

Kaip pasakoja klausytoja Irena, iš pradžių gydytojai jos galvos ūžesio priežastimi laikė galimą smegenų aneurizmą, tačiau tokie įtarimai nepasitvirtino. Kad ūžesį sukelti gali ir ši kraujagyslių patologija, pabrėžia ir LRT RADIJO kalbinta gydytoja.

„Kai susiduriame su tokiu vienpusiu, pulsuojančio pobūdžio ūžesiu, visuomet rekomenduojame atlikti tam tikrus vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), tam, kad atmestume šią patologiją“, – tvirtina ji.

Ūžesys galvoje, anot V. Vainutienės, atsirasti gali ir pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, mat jų klausą neigiamai veikia intensyvus chemoterapinis gydymas. Taip, panašu, nutiko ir vilniečiui Algimantui.

„Kalbant apie klausą žalojančius faktorius, svarbus vaidmuo tenka ir įvairioms cheminėms medžiagoms, kurios gali pažeisti mūsų vidinę ausį, kartu ir bloginti klausą. Šio žalojančio poveikio turi ir tam tikri medikamentai, tarp jų ir vaistai, kurie yra naudojami gydant onkologines ligas“, – pabrėžia ekspertė.

Dar vienas svarbus faktorius, lemiantis tai, ar žmogus galvoje girdės ūžesį, pasak gydytojos, yra bendra žmogaus savijauta, jo gyvenimo būdo ypatumai.

„Jeigu žmogus pailsėjęs jaučiasi geriau ir ūžesys nebe taip vargina, tai, be abejo, reikėtų stebėti, kas tą ūžesį stiprina. Mūsų sveikatą, gerą savijautą ir klausą veikia daugelis veiksnių, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, mityba, tam tikri gyvensenos įpročiai. Atsisakymas, tarkime, žalingų įpročių, mitybos reguliavimas, tam tikras darbo ir poilsio režimas iš tikrųjų gali pagerinti mūsų bendrą būklę, kartu ir sumažinti ūžesį“, – aiškina specialistė.

Žmonėms, jaučiantiems ūžesį galvoje, V. Vainutienė rekomenduoja pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, kilus kažkokių įtarimų, nusiųs pacientą pas gydytoją specialistą.

„Mes apžiūrime paciento ausį, atliekame klausos tyrimus, kurie padeda patikslinti tam tikras diagnozes. Jei vis tik lieka neaiškumų, siūlome atlikti ir galvos MRT. Na, o jeigu matome, kad vis tik priežastis ne ausyje, nukreipiame pacientą pas neurologą, kartais ir neurochirurgą arba kraujagyslių chirurgą“, – teigia specialistė.

Moteris patikina, kad būdų, kaip pagelbėti nuo galvos ūžesio kenčiančiam žmogui, tikrai yra: „Tai įvairios kraujotaką gerinančios priemonės, tam tikri medikamentai, fizioterapinės procedūros, na, ir, žinoma, klausos aparatai“. Be to, priduria pašnekovė, jeigu žmogui klausa sutriko dėl priežasčių, kurios sutvarkomos chirurginiu būdu, galima eiti ir tokiu keliu.

„Jeigu klausos sutrikimo priežastis yra tokia, kurią galime gydyti chirurginiu būdu, tai ir atliekamos tam tikros operacijos. Tai gali būti įvairios būgnelio ligos, taip pat vidurinės ausies kauliukų ligos. (...) Tačiau vyresniame amžiuje klausa dažniausiai sutrinka dėl klausos nervo pažeidimo, kuris, deja, nėra gydomas operuojant, o pagrindinė pagalba būtų klausos aparatai“, – akcentuoja gydytoja.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.