Unikalūs motociklų dizainai panevėžiečio Tado rankose gimsta pasitelkus metalą, skardas ir net stiklo audinius

Senas ar naujas motociklas – transporto priemonių entuziastui Tadui Šablinskui visai nė motais. Jis Panevėžio rajone esančiose dirbtuvėse prie bet kurio gali prikabinti lopšį, atnaujinti dizainą ir įprastą motociklą paversti unikaliu, niekur nematytu.

Namų garaže esančiose savo dirbtuvėse T. Šablinskas praleidžia bene visą laisvalaikį. Šioje erdvėje jo rankoms paklūsta metalas, skardos, stiklo pluoštas – viskas, ko reikia, kad standartinis, gamyklinis motociklas taptų unikalus, išsiskirtų iš kitų.

Daugiausia jis darbuojasi su transporto priemonių dizainu, prie variklio pirštų, sakosi, nekišantis. T. Šablinsko tikslas – perdaryti motociklą vizualiai. Dažniausiai – pritaisyti lopšį.

„Dabar darau šitą lopšį sau, grynai, kad išskirtinis būtų. Tokių daugiau nebus, nes formą dariausi pats iš putų polisterolo, klijavau, šveičiau formą ir [jis yra] suklijuotas iš stiklo audinio. Labai lengvas, galima pakelti dabar <...>. Tvirtas, turėtų sūnus tilpti atsisėsti“, – pasakoja jis.

„Labai lengva iš jo formuoti – tiesiog dervą dedi, stiklo audinį klijuoji, [dengiasi] sluoksniai, sluoksniai ir jis toks gana tvirtas pasidaro. Ir jis lengvas, nes iš metalo gal ir lengviau būtų padaryti, bet dėl svorio – iš stiklo audinio darytas“, – apie darbą su stiklo audiniu pasakoja pašnekovas.

Stiklo audinys – labai lengvas, todėl palyginti nedideliam miesto motociklui bus paprasčiau jį traukti.

Motociklus vyras vairuoja nuo vaikystės. Sako, kad vairavo seneliai, vairavo tėvai, dabar vairuoja ir jis pats.

„Vienas važinėjau, paskui dviese važinėjome su žmona, paskui trečias atsirado. Tada trise važiavome, pradėjau dėti lopšius. Paskui dar ir ketvirtas atsirado. Tai ir ketvirtam dar reikėjo vietą padaryti. Važiuojame visa šeima, kartu“, – dalijasi T. Šablinskas.

Naujinti motociklus T. Šablinskas pradėjo prieš devynerius metus, kai gimė dukra ir transporto priemonei prireikė lopšio. Dabar turimą techniką jis ne tik atnaujina, taiso, bet gelbsti ir kitiems pasiprašiusiems. Būta įvairių projektų.

Darbuojantis itin praverčia įgytas mechanikos inžinieriaus išsilavinimas.

„Tai yra mechanika. Skaičiuojama viskas – kad turi tiesiai važiuoti, netraukti ir standu viskas turėtų būti. Viskas paskaičiuojama, viskas virinama, varžtai – geros klasės, nes veži šalia brangų žmogų, tai turi viskas būti padaryta 100 proc.“, – aiškina jis.

Kaip magai savas paslaptis saugo, taip ir kūrėjai brėžiniais nesidalija. Kiekvienas motociklas savitas – tad ir lopšio prikabinimo būdo kas kartą reikia ieškoti.

„Kiekvienas vis skirtingas gaunasi. Pagrinde tai dedasi standartiniai lopšiai, kabinami prie užsienietiško motociklo. Jie, aišku, yra perdažomi, perrenkami, pervirinami“, – aiškina pašnekovas.

„Reikia pagulėti prie motociklo. Kaip aš sakau, guliu prie motociklo, kad surasčiau, kur prikabinti galima būtų ir galima prie bet kurio [motociklo] prikabinti“, – įsitikinęs motociklų entuziastas.

Anot T. Šablinsko, aplinkybės, kaip vairuoti triratį ir dviratį motociklą, skiriasi. Sumanę atsinaujinti, turėtų skirti laiko ir pamokoms.

„Reikia iš naujo mokytis važiuoti beveik su lopšiu, nes yra visiškai kitas važiavimas. Reikia priprasti, kad ir sukant, darant posūkį lopšys keliasi, tai reikia neišsigąsti. <...> Reikėtų iš pradžių bent aikštelėje pradžioje pasitreniruoti, kad įvaldyti“, – patarimu dalijasi jis.

Vyras pripažįsta, kad kitiems pomėgiams laiko beveik ir nelieka. Vienas projektas veja kitą. Tarp jų – atnaujinti vadinamojo miniveno dizainą, taip pat kūryba saviems šeimos nariams.

Darbas dirbtuvėse trunka tol, kol sušyla orai. Jau dabar T. Šablinskas dažniau nei garaže galima sutikti kelyje.