Prieš 1 metus
88
Su šiltėjančiu oru kasmet atgyja ir erkės. Jų platinamos ligos – klastingos, o susirgus erkiniu encefalitu specifinio gydymo apskritai nėra. Dar daugiau – net ir pačią ligą atpažinti ne taip paprasta. Tuo įsitikino ir tinklaraščio „Mamišiukas“ įkūrėja Giedrė Paulauskienė. LRT RADIJUI moteris pasakoja – netikėtai pasijutus blogai, kraujo tyrimai nerodė nieko. Mintis, kad serga erkiniu encefalitu, jai toptelėjo visiškai atsitiktinai, praėjus jau 2 mėnesiams nuo erkės įsisiurbimo.
Kraujo tyrimai nerodė jokių pakitimų
Erkiniu encefalitu Giedrė susirgo prieš pusantrų metų. Moteris nuo pat vaikystės labai mėgo grybauti – štai ir tą rudenį ji į mišką ėjo bene 20 kartų. Po vieno iš jų Giedrė namuose pastebėjo, kad jai įsisiurbė erkė. Atsargiai ją ištraukusi, ji sekančias 10 dienų save atidžiai stebėjo, tačiau jokie požymiai – nei paraudimas, nei skausmas – jai nepasireiškė. Moteris apsidžiaugė ir apie tai, kad buvo pasigavusi erkę, užmiršo.
Vis dėlto netikėtai, po maždaug poros mėnesių, jai pradėjo reikštis neaiškūs simptomai.
„Atsikėliau ir nesuvokiau, kas vyksta – man sukosi galva, skaudėjo ranką, aš taip blogai jaučiausi. Nors, atrodo, temperatūros ir nebuvo, bet buvo pats COVID-19 įkarštis, todėl pradėjau galvoti, kad gal čia jis. (...) Man buvo taip bloga, kad iškviečiau greitąją. Atvažiavo greitoji, suleido vaistų ir tiesiog pasakė: „Praeis jums viskas“, – prisimena pašnekovė.
Pribudusi kitą rytą moteris, priešingai, jautėsi dar blogiau, sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl greitąją išsikvietė dar kartą. Šįsyk Giedrė buvo nuvežta į ligoninę, dėl COVID-19 artimieji jos palydėti negalėjo. Belaukdama savo eilės laukiamajame, moteris visiškai neteko jėgų, slydo nuo kėdės, šalia buvę žmonės laikė ją, kad nenukristų.
Kitiems pacientams pradėjus reikalauti, kad gydytojai greičiau priimtų vargšę moterį, ji netrukus buvo paguldyta į palatą. Visgi artimiausias 3–4 valandas ji ten taip ir prabuvo viena – sako, kad gydytojai buvo ją tiesiog užmiršę. Kai galų gale Giedrei buvo padaryti kraujo tyrimai, rezultatai nerodė nieko blogo, todėl gydytojai pasakė jai važiuoti namo. Nesiorientavau visiškai, neįsivaizduoju, kaip grįžau pas savo šeimą, – pasakoja Giedrė.
Kitą dieną moters savijauta ėjo tik blogyn. Giedrė nusprendė visko taip nepalikti – paskambino savo šeimos gydytojai. Ši moteriai pasakė, kad jokių siuntimų išrašyti jai negali, kol ji nepasidarys COVID-19 testo.
„To testo eilė buvo didelė, tik pirmadieniui gavau vietą, o tada buvo penktadienis. Galvojau, kažkaip iškentėsiu tą savaitgalį namuose. Šeštadienį iškentėjau šiaip ne taip, nors visąlaik pragulėjau ant žemės, nes taip buvo bloga. Bet sekmadienį jau visiškai nebepaėjau, nesiorientavau aplinkoje, labai skaudėjo ranką. (...) Kažkaip išsikviečiau greitąją, atvažiavo vėl greitoji, (...) išsivežė mane į ligoninę“, – išgyvenimais dalinasi tinklaraštininkė.
Šį kartą medikai moterį nedelsdami paguldė į ligoninę, tačiau jokių kraujo tyrimų nedarė – pirmiausia norėjo įsitikinti, ar ji neserga koronavirusu. Kai po 4 valandų COVID-19 testas parodė neigiamą atsakymą, moteris buvo perkelta į kitą skyrių. Bebūnant ten, Giedrės būklė akivaizdžiai prastėjo – labai tino rankos, jų jau nebuvo galima valdyti, tačiau kraujo tyrimai, kaip ir anksčiau, nerodė nieko.
Po kurio laiko moteriai pradėjo kilti temperatūra, todėl gydytojas liepė dar kartą darytis COVID-19 testą. Jo atsakymas ir vėl buvo neigiamas. Po kelių valandų – ir vėl tas pats: temperatūra pakilo dar labiau, Giedrei ir vėl buvo atliktas testas, tačiau virusas jai nebuvo diagnozuotas. Iš viso tą dieną pašnekovė pasidarė 3 testus. Gydytojai norėjo daryti ir ketvirtą, tačiau moteris atsisakė – juk buvo akivaizdu, kad problema slypi kažkur kitur.
Diagnozuoti ligą padėjo tinklaraščio skaitytojos
„Nevaikščiojau, visiškai nevaldžiau rankos, gulėjau kaip daržovė“, – savo laiką ligoninėje prisimena pašnekovė. Atsakymų į tai, kas moteriai yra, gydytojai niekaip negalėjo rasti. Tai, kad galimai serga erkiniu encefalitu, Giedrė sužinojo padedama savo tinklaraščio skaitytojų. Iš pat pradžių, kuomet tik pasijuto blogai, moteris su jomis tinklaraštyje pasidalino savo simptomais. Begulint ligoninėje, į jos telefoną ėmė skrieti skaitytojų komentarai, sakantys, kad Giedrės savijauta labai panaši į sergančiojo šia liga.
„Aš tada kažkaip sunerimau ir, kai atėjo daktaras, pasakiau: „O gal ištirkim man erkinį encefalitą?“ Jis pasakė: „Mes du kartus tyrėm iš kraujo ir jums nėra erkinio encefalito“. (...) Aš vis tiek daktarui sakiau: „Gal kažkaip kitaip mes galim jį ištirti? Tie simptomai labai labai panašūs“. (...) Daktaras man atsakė: „Gerai, paimsim iš stuburo mėginius ir tada jau 100 proc. žinosim, kas jums yra“. (...) Paėmė tą mėginį ir po 4 valandų atėjo atsakymas, kad man yra ūmus erkinis encefalitas“, – pasakoja LRT RADIJO pašnekovė.
Išgirdusi šią diagnozę, Giedrė siaubingai išsigando – buvo prisiskaičiusi, kad erkinis encefalitas yra mirtina liga, nuo jos pasveiksta ne visi.
„Iš daktaro mačiau tokią nežinomybę, (...) jis pasakė, kad gydymo čia nėra, kad bandys man padėti kažkokiais antibiotikais ir žiūrės, kaip reaguoja organizmas“, – prisimena moteris. Be to, peršvietę galvą, gydytojai Giedrei rado du pažeidimus, „kurie nieko gero nežadėjo“.
Ligoninėje moteris praleido daugiau nei savaitę. Nors pacientės savijauta šiek tiek pagerėjo, viena vaikščioti ji nesugebėjo. Gydytojo paliepimu, moteris nuvažiavo į sanatoriją, kur praleido 32 dienas. „Ten padėjo man tą ranką mankštinti, bet visada vis tiek galva sukdavosi, aš pati nueidavau 8 metrus, po kažkiek laiko jau 10 metrų, po to jau ir 100 metrų, bet vis reikdavo atsisėsti, apsisukdavo galva, tiesiog griūdavau ant žemės“, – išgyvenimais dalinasi pašnekovė.
Sunkiausia Giedrei buvo tai, kad visur – tiek ligoninėje, tiek sanatorijoje – ji turėjo būti viena. „Buvo COVID-19, buvo draudžiama aplankyti artimiesiems. Jie skambindavo man, kiek tik galėdavo, atsiliepdavau, bet būdavo labai sunku kalbėti, nes nelabai sugebėdavau orientuotis, kas vyksta“, – sako tinklaraštininkė.
Nuo tada, kai išgirdo erkinio encefalito diagnozę, praėjo jau pusantrų metų, tačiau ligos padarinius Giedrė jaučia iki šiol.
„Man dabar rečiau, bet labai dažnai sukasi galva: (...) tiesiog turi gulėti, nes sukasi ir tu nieko negali padaryti, atrodo, tarsi toks apsvaigęs būtum. Be to, ranka man taip pilnai ir neatsistatė. Aš pati dabar nejaučiu, kad tai rankai, į kurią buvo įsisiurbusi erkė, kažkas būtų negerai, bet, tarkim, jeigu kažką kepu, ji taip ima ir nukrenta, kad ir į keptuvę. Pajaučiu tai, jeigu kažką noriu kelti su ta ranka – tiesiog nepavyksta to padaryti“, – atvirauja pašnekovė.
Dėl šiltesnio oro erkės atbunda anksčiau
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė aiškina, kad erkių sezonas įprastai šalyje prasideda balandžio mėn. Specialistės teigimu, erkės suaktyvėja oro temperatūrai pakilus iki 4–5 laipsnių aukščiau nulio.
Visgi dėl neįprastų klimatinių sąlygų, pavyzdžiui, vasario mėn. pasitaikiusių kelių iš eilės parų, kuomet ir dieną, ir naktį temperatūra buvo pliusinė, erkės šiuo metu jau yra šiek tiek sutrikdytos. „Aišku, šiuo metu nei jų yra tiek daug aktyvių, nei žmonės labai lankosi tokiose vietose, kur gali būti erkių, bet tokiu netipiniu laiku įsisiurbusią erkę parsineša augintiniai“, – teigia ekspertė.
Anot LRT RADIJO pašnekovės, vasario ir kovo mėnesiais didelės rizikos žmogui pasigauti erkę nėra, mat į lauką einame apsirengę keliais sluoksniais. Tačiau šylant orams, lengvėjanti apranga suaktyvėjusioms erkėms yra itin palanki.
„Kai jau sušyla oras, visi labai mėgsta atviras kūno vietas ir ypatingai, jeigu aukšta žolė, eidamas žmogus gali ir kelnių klešnėmis pakabinti tą erkę, kuri tyko ant augalų. Netgi mosikuojant rankomis, galima pačia ranka, rankove užkabinti. O erkė užsikabinusi jau tikrai nepaleidžia aukos, ropoja drabužiais ir ieško, kaip patekti prie kūno“, – dėsto M. Žygutienė.
Kartu su balandžiu, pasak NVSC ekspertės, pasirodo ir pirmieji metuose susirgimo erkiniu encefalitu atvejai. Na, o kita erkių platinama liga – Laimo liga – yra registruojama visus metus, nes „ji gali tapti lėtine, priklausomai nuo to, kada žmonės kreipiasi“.
Gydymo nuo erkinio encefalito kaip tokio nėra – apgydomi tik jo simptomai. Vienintelis efektyvus būdas šios ligos išvengti, anot specialistų, yra skiepai. NVSC rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis žiemos metu – kad balandžio mėn. žmogus jau turėtų imunitetą. Visgi, patikina M. Žygutienė, to nepadarę iki šiol dar tikrai gali suspėti į skiepų traukinį.
„Jeigu pažiūrėsime į skiepijimo schemą, tai tarp pirmos ir antros dozės siūloma pertrauka – nuo mėnesio iki trijų. Tai dabar turim kovo mėnesį, jeigu po mėnesio mes pasikiepysime, tai bus balandis, o imunitetas susiformuoja ir žmogus gali jaustis saugiai po antros dozės praėjus dviem savaitėms“, – sako specialistė.
„Tačiau nereikia užmiršti, kad tą skiepijimosi schemą reikia tęsti toliau, (...) nes tam, kad susiformuotų pilnas imunitetas, reikalingos trys dozės, o vėliau jau tik palaikomoji“, – priduria ji.
Nors pašnekovė sutinka, kad vakcina nuo erkinio encefalito žmogaus negali apsaugoti 100 proc., šia liga, pasak jos, suserga tik „labai labai nedidelė dalis“ pasiskiepijusių.
NVSC primena, kad klasikinis inkubacinis erkinio encefalito periodas yra 14 dienų, tačiau jis, žinoma, gali varijuoti. Įprastai rekomenduojama stebėti savo sveikatą 30 dienų nuo erkės įsisiurbimo.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·