Ukrainietė Vilniuje veda stovėjimo ant vinių užsiėmimus: po seanso išeini kaip visai kitas žmogus

Kiekvienas Julijos rytas prasideda dėkingumo žodžiais Visatai ir Dievui už suteiktas dovanas. Ir nors jai teko palikti namus, čia, Vilniuje, ji taip pat nusprendė imtis to, ką mėgsta, ir tuo pačiu padėti kitiems.  

Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.

Julija Makovejeva iš Čornomorsko turi neįprastą užsiėmimą. Ji yra stovėjimo ant vinių trenerė arba, kaip tokie žmonės vadinami, vinių terapeutė. Ir nors jai tai ne darbas, o gyvenimo būdas, moteris jau ne vienerius metus padeda kiekvienam, norinčiam įsigilinti į save, suprasti savo vidinę būseną, taip pat bandantiems atsikratyti daugybės kamuojančių problemų, tarp jų – ir sveikatos.

„Net jei jaučiamės prislėgti, labai svarbu sugrįžti į čia ir dabar. Mano darbo įrankis – sadhu lenta – puikiai sugrąžina į čia ir dabar akimirką. Po užsiėmimo žmonės pajunta kažką panašaus į nušvitimą“, – sako Julija ir priduria, kad nepaisant visų sunkumų, kuriuos išgyvename šiandien, labai svarbu neleisti depresijai savęs užvaldyti.

„Pažvelkite į save iš šalies. Jei esate depresinės būsenos, tai jums didžiulis praradimas. Juk jei mes, pavyzdžiui, prarandame pinigus, tai pinigų visada galime užsidirbti, bei jei prarandame laiką, būdami depresinės ar nesuprantamos, nepatogios būsenos, jo nebesusigrąžinsime“, – aiškina stovėjimo ant vinių trenerė.

Stresas ir karo baisumai

Šiandien Julija ramiai pasakoja apie terapiją, vinis ir savo kelią į šią praktiką, tačiau vos prieš kelis mėnesius po patirto šoko moteris ilgai negalėjo grįžti į įprastą būseną. Prasidėjus karui Ukrainoje, Julija keletą savaičių buvo kaip nesava. Tik praėjus porai mėnesių po to, kai su vaikais persikėlė į Vilnių, jai ne tik pavyko grįžti į įprastą gyvenimą, bet ir atsirado supratimas, kad gali padėti kitiems. Ir nors Julija visada stengiasi galvoti tik apie tai, kas gera, jai iki šiol nepavyksta pamiršti pirmosiomis karo savaitėmis patirto siaubo.

„Mes su vaikais savaitę miegojome koridoriuje. Buvo labai baisu, bet aš nedrįsau išvažiuoti. Tačiau kai vaikai pradėjo klausinėti: „Mama, ar mes mirsime?“, nusprendžiau, kad reikia gelbėti ir juos, ir savo psichologinę būseną. Tai buvo kažkoks baisus sapnas, kuris niekaip nesibaigia. Savaitę miegojau po valandą per dieną, negalėjau užmigti. Vaikščiojau, klausiausi kiekvieno garselio, kiekvieno pro šalį pravažiuojančio automobilio; žinoma, stengiausi, kad vaikai to nepastebėtų, bet jie taip pat jautė didelę baimę“, – karo siaubą prisimena Julija.

Iš pradžių Julija su vaikais išvyko į Moldovą, tačiau ten jos gyvenimas nesusiklostė, todėl ji nusprendė persikelti gyventi į Lietuvą. Būtent čia, Vilniuje, moteris ne tik pradėjo atsigauti, bet ir suprato tokiu visiems sunkiu metu turinti padėti kitiems.

Kelias į vinių terapiją

Vinių terapija Julija užsiima jau keletą metų. Prieš susiedama savo gyvenimą su vinimis, ji dirbo administratore automobilių salone, tačiau vienas susitikimas padalino jos gyvenimą į „prieš“ ir „po“.

„Labai seniai dirbu su savo mąstymu, dalyvauju įvairiuose mokymuose, važinėju į įvairius susitikimus, jungiuosi į internetinius seminarus, lankiausi pas psichologą. Turbūt dėl to, kad buvo traumų iš vaikystės, norėjau jas įveikti. Dirbau su jomis metų metus. Bet kai pirmą kartą nuėjau į vinių terapiją, nieko apie tai nežinodama, tiesiog intuityviai jausdama, kad turiu pabandyti, rezultatas nustebino“, – mintimis apie pirmąjį užsiėmimą dalijasi Julija ir priduria, kad iš dvi valandas trukusios terapijos išėjo kaip kitas žmogus.

„Kiek dirbu su savimi, niekada nebuvo pavykę pasiekti tokių rezultatų, kaip po tų dviejų valandų su stovėjimo ant vinių treneriu. Galiu pasakyti, kad mano gyvenimas pasidalino į „prieš“ ir „po“. Ir, žinoma, iš karto pajutau, kad noriu to išmokti ir tapti trenere kitiems žmonėms, kad jie galėtų taip pat greitai ir efektyviai padirbėti su savimi ir patirti šiuos nepamirštamus pojūčius“, – apie savo kelią į vinių terapiją pasakoja Julija.

Anksčiau vinių terapija padėjo Julijai suprasti save, o dabar jos padedama moteris ne tik įgavo gyvybingumo ir susigrąžino pusiausvyrą, bet ir suprato savo dabartinę misiją – padėti kuo daugiau žmonių rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus ir pradėti gyventi dabartimi.

„Naudodama savo darbo įrankį – sadhu lentą – praktikuojuosi pati, toliau dirbu su treneriu, taip pat padedu kitiems. Ši lenta padeda įveikti stresą, stresinę būseną, keičia mūsų reakciją į tai, kas vyksta. Ji moko mus priimti tai, kas vyksta“, – aiškina Julija.

Ukrainietės teigimu, po užsiėmimo žmonės ne taip skausmingai reaguoja į stresą ir išsivaduoja iš depresijos.

„Žinoma, tai, kas šiuo metu vyksta mūsų šalyje, sunku priimti. Sunku į tai žiūrėti, bet gyvenimas tęsiasi. Padedama savo instrumento aš sėkmingai sugrįžau į gyvenimą ir dabar esu pasiruošusi padėti visiems norintiems“, – sako vinių terapeutė.

Stovėjimas ant vinių – tarsi gili terapija

Pirmuosius kelis mėnesius Lietuvoje Julija nedrįso pradėti terapijos, nes iš pradžių ir pati buvo psichologiškai nepasirengusi padėti kitiems. Paskui užgriuvo įprastos problemos, kurias reikėjo įveikti, norint pradėti savo verslą: reikėjo ne tik įregistruoti individualią veiklą, bet ir susirasti tai veiklai tinkamą kabinetą. Kai visos problemos buvo išspręstos, Julija pradėjo vesti užsiėmimus.

Pasak jos, norinčių išbandyti netrūksta. „Žmonės labai domisi šia praktika. Daugelis yra girdėję apie stovėjimą ant vinių, daugelis net ir bandė. Yra tokių, kurie pas mane ateina antrą ar trečią kartą“, – pasakoja ukrainietė.

Pasak Julijos, vinių terapija yra unikali galimybė atsikratyti visų psichologinių traumų, giluminių baimių ir rasti atsakymus į klausimus. Kiekvienas užsiėmimas prasideda nuo kliento problemų aptarimo. Po to – gilaus atsipalaidavimo praktika, kai žmogus pasineria į savo vidinį pasaulį, o stovėjimas ant vinių tuo metu blokuoja smegenis, todėl veikia tik pasąmonė. Tuo metu vinių terapeutas užduoda klausimus, padedančius geriau suprasti save.

„Atsakymai į visus mums rūpimus klausimus jau yra mumyse. Tiesiog dėl nuolatinio streso, įtampos, darbo ir gyvenimo tempo negalime jų išgirsti. Bet kai smegenys užblokuojamos, išlenda pasąmonė ir mes greitai randame atsakymus į visus mums rūpimus klausimus“, – praktikos esmę paaiškina Julija ir priduria, kad terapijos metu galima išspręsti daugybę problemų, klausimų ir vidinių trikdžių.

„Kiekvienas turi ketinimą, kitaip tariant, taškas „A“ yra tai, kur šiuo metu esame, o taškas „B“ – ko siekiame. Į vinių terapiją galima ateiti su bet kokia problema. Pas mane ateina žmonės ir su vaikystės traumomis, ir su depresijos būsenomis, ir net finansinį srautą galima sutvarkyti. Užklausos gali būti visiškai skirtingos. Žmogus ateina su savo mintimis ir noru kažką pakeisti ar patobulinti“, – aiškina stovėjimo ant vinių trenerė.

Sunkiausia – pasiryžti

Kaip sako Julija, sunkiausia yra apsispręsti dėl šios terapijos. Juk dažnai žmonės neturi informacijos apie stovėjimą ant vinių, bijo galimo skausmo, nėra pasiruošę atsiverti nepažįstamam žmogui. Bet vinių terapijai pasiruošimo visiškai nereikia, svarbu tik turėti norą ir klausimą, kurį norisi išspręsti, – sako terapeutė.

„Tikrai nėra nieko sudėtingo. Jeigu žmogus turi ketinimų, noro, tereikia užsiregistruoti. Ir pasiruošimo jokio nėra. Yra tik kontraindikacijų sąrašas. Prieš seansą jį visiems išsiunčiu. Jei nėra kontraindikacijų sveikatos požiūriu, galima drąsiai atvykti ir mes dirbsime. Taip, gali būti šiek tiek baugu morališkai, nes tai – nauja patirtis, o išbandyti kažką nauja visada šiek tiek nedrąsu“, – aiškina Julija.

Moteris sako, kad kiekvienas savaip reaguoja į terapiją. Vieniems ją atlikti lengviau, kitiems sunkiau. Ir esmė šiuo atveju ne vien skausmas, kuris gali būti juntamas pirmuosius kartus lipant ant vinių, bet ir tai, kad pirmą kartą susiduri su savo baimėmis ir problemomis, nes pašėlusiame gyvenimo tempe mes negirdime savęs, o kai visos mintys nurimsta, lieki akis į akį su savo tikruoju „aš“.

„Todėl svarbu, kad terapijos metu šalia būtų treneris, kuriuo galima pasitikėti. Skirtingi žmonės po terapijos pasiekia skirtingų rezultatų, tačiau garantuoju, kad tikrai nebūsite tokie, kokie buvote anksčiau“, – patikina Julija ir priduria, kad po stovėjimo ant vinių pasaulis atrodo visiškai kitoks, o problemos, su kuriomis atėjote į terapiją, yra išsprendžiamos.

„Kai išeini po terapijos, norisi giliai kvėpuoti. Jauti pilnatvę, esi lengvas, galvoje jokių įkyrių minčių. Ir net jei atėjai depresinės būsenos, išeini turėdamas visiškai kitokį suvokimą, visai kitur fokusuodamas dėmesį“, – terapijos poveikį aiškina ukrainietė.

Vilniuje dirba tik du vinių terapeutai, o apie pačią terapiją ir jos naudą žino toli gražu ne visi. Tačiau Julija pažymi, kad norinčių ateiti į užsiėmimą pakanka. Iš pradžių ateidavo žmonės, kurie jau anksčiau buvo stovėję ant vinių ir norėjo tęsti šią praktiką Lietuvoje, tačiau dabar ateina ir tie, kurie visai neseniai sužinojo apie tokius užsiėmimus ir nori patys išbandyti.

Anot Julijos, kadangi šiandien daugeliui gana sunkus metas, užmokesčio už seansą ji neima – žmonės palieka savanorišką auką, kas kiek gali. Juk moteris užsiėmimus veda ne norėdama užsidirbti, o stengdamasi padėti kitiems, ypač savo tautiečiams. Tačiau pastaruoju metu į vinių terapiją susirenka ne vien ukrainiečiai, ateina vis daugiau rusakalbių Lietuvos gyventojų.

„Pas mane ateina visi: ir lietuviai, ir baltarusiai, ir ukrainiečiai. Buvo mergina net iš Kirgizijos. Galbūt šiandien tai nėra labai gerai žinoma, bet po užsiėmimo visi manęs klausia: „Kur jūs buvote anksčiau?“ – pasakoja stovėjimo ant vinių trenerė.

Pasak Julijos, ji tikrai žino, kad vinių terapija padėjo ne vienam jos užsiėmimus lankiusiam žmogui, nes neretai vienas toks seansas gali atstoti kelis vizitus pas psichoterapeutą. Būtent todėl Julija linki visiems sustabdyti minčių tėkmę, pasinerti į savo vidų, rasti atsakymus į visus klausimus ir atrasti naują save.

„Žinote, aš labiausiai noriu, kad visi žmonės, ypač ukrainiečiai, po to, ką mes patyrėme, pagaliau rastų laimę, taiką ir ramybę. O kad ši ramybė ir taika ateitų, pirmiausia reikia susitvarkyti savo galvose, susivokti savyje ir džiaugtis kiekviena diena. Juk gyvenimas yra gražus, kad ir kas būtų“, – reziumuoja vinių terapeutė Julija.