Ukrainai minint 90-ąsias Holodomoro metines, ES lyderiai žada toliau remti nuo agresoriaus besiginančią šalį

Ukrainai šeštadienį minint Josifo Stalino vadovaujamo sovietų režimo šalyje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – 90-ąsias metines, Europos lyderiai vėl pažadėjo toliau remti Kyjivą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis ir toliau priešinsis Rusijos pajėgų atakoms, kurių taikiniais pastaruoju metu sistemingai tampa šalies energetikos tinklas ir dėl kurių sutrinka elektros tiekimas tuo metu, kai atslenkant žiemai krinta oro temperatūra.

„Ukrainiečiai išgyveno labai baisių dalykų... Kadaise jie norėjo mus sunaikinti badu, dabar – tamsa ir šalčiu“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.

„Mūsų negalima palaužti“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.

Keli Europos lyderiai šeštadienį atvyko į Ukrainos sostinę pagerbti 1932–1933 metų Holodomoro, kurį Kyjivas laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu, aukų atminimo.

Pasak Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos, šių dviejų ES valstybių narių ministrai pirmininkai į Ukrainą atvyko ir derybų, per kurias visų pirma galėtų būti kalbama apie galimą naują migracijos iš Ukrainos bangą ateinančią žiemą.

Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Kyjive „pagerbė Holodomoro aukų atminimą“ prie Ukrainos sostinėje esančio Holodomoro aukų memorialo.

Į Kyjivą taip pat atvyko Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. Jis Ukrainos sostinėje lankosi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Atvykau į Kyjivą. Po intensyvaus pastarųjų dienų bombardavimo, mes palaikome Ukrainos žmones. Labiau negu kada anksčiau“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Belga“, Belgija Ukrainai pažadėjo skirti dar 37,4 mln. eurų finansinę pagalbą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vaizdo pranešime paskelbė, kad Berlynas siunčia 10 mln. eurų pagalbą, skirtą paremti dėl karo sutrikusį Ukrainos grūdų eksportą.

Beje, Vokietijos parlamento nariai rengiasi pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus J. Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskelbtas genocidu.

Kaip rašoma rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, vien 1932–1933 metų žiemą, kaip manoma, mirė iki 3,5 mln. žmonių, tačiau istorikai sako, kad aukų buvo kur kas daugiau – iki 10 milijonų.

Holodomoras jau seniai yra viena pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.