Tyrimas: vos šešios minutės intensyvios mankštos daro poveikį mūsų atminčiai

Pakanka šešių minučių darant didelio intensyvumo fizinius pratimus, kad smegenyse pasigamintų smegenų formavimuisi, funkcijai ir atminčiai svarbus baltymas. Jis susijęs su neurodegeneracinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga, progresavimo lėtinimu, rašo „Science Alert“. 

Smegenų neurotrofiniu faktoriumi vadinamas baltymas skatina neuronų ląstelių augimą ir išlikimą smegenyse, taip pat palengvina naujų jungčių ir signalizavimo takų susidarymą.

Naujausiame tyrime dalyvavo 12 fiziškai aktyvių savanorių (nuo 18 iki 56 metų). Siekiant išsiaiškinti, kas labiausiai skatina minėto baltymo gamybą smegenyse, jiems teko atlikti tris bandymus: 20 valandų badauti, 90 minučių važiuoti dviračiu įprastu greičiu (nededant pastangų) ir 6 minutes važiuoti dviračiu energingiau.

Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia baltymo išsiskyrė tuomet, kai tiriami savanoriai trumpai, bet intensyviai važiavo dviračiu. Šis pratimas smegenyse padidino baltymo išsiskyrimą net keturias ar penkis kartus, lyginant su lengvu pasivažinėjimu. Badavimas šiuo atveju nedavė jokių rezultatų.

Gauti duomenys mokslininkams leidžia daryti išvadą, jog didelio intensyvumo mankšta galėtų būti patogus ir nebrangus būdas išlaikyti sveikas smegenis ir apsisaugoti nuo tam tikrų ligų išsivystymo.

Kaip tai veikia?

Tokias tyrimo išvadas iš dalies paaiškina dėl fizinio krūvio natūraliai kraujyje padidėjantis trombocitų kiekis. Trombocitai dideliais kiekiais kaupia smegenų veiklai būtiną baltymą, todėl intensyviai važiuojant dviračiu, gali staigiai išaugti šio baltymo lygis organizme.

Kita versija: baltymo padidėjimą gali lemti po intensyvaus fizinio krūvio smegenų perjungtas energijos šaltinis, kuomet, tyrėjų teigimu, organizmas ima naudoti laktato, o ne gliukozės atsargas.

„Šis persijungimas leidžia smegenims naudoti alternatyvius energijos šaltinius ir inicijuoja pagrindinių neurotrofinių faktorių, tokių kaip minėto baltymo, gamybą“, – sako tyrėjai.

Ateityje mokslininkai ketina į tyrimą įtraukti daugiau eksperimentų, pavyzdžiui, tris dienas badavimo, kad išsiaiškintų, kaip tai veikia baltymo kiekį kraujyje. Taip pat žadama patyrinėti bendrą badavimo ir intensyvaus fizinio krūvio poveikį.

Anksčiau jau buvo atlikta daugybė tyrimų, kuriuose mankšta siejama su teigiamu poveikiu smegenims, su pagerėjusia koncentracija ar suaktyvėjusia kognityvine funkcija ir tikėtina, kad ateityje panašių atradimų bus dar daugiau.

Gaunama vis daugiau įrodymų, kad mankšta naudinga smegenų sveikatai visais gyvenimo etapais.

Mokslininkų teigimu, svarbiausia, kad tokios priemonės kaip mankšta (visai nesvarbu, ar tai važiavimas dviračiu, ar kitokios kūno treniruotės), yra puikus, dažnai nemokamas ir įvairaus amžiaus žmonėms nesunkiai pasiekiama kasdienė veikla.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „The Journal of Physiology“.