Tyrimas: vegetarai yra labiau linkę į depresiją, bet ne dėl tos priežasties, apie kurią pagalvojote

Remiantis nauju tyrimu, vegetarams fiksuojama maždaug dvigubai daugiau depresijos epizodų nei valgantiems mėsą, rašo „Science Alert“.

Brazilijoje atliktos apklausos duomenimis grįsta analizė patvirtina ankstesnius tyrimus, kuriuose nustatyta, kad mėsos atsisakę žmonės depresija serga dažniau. Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad ši sąsaja egzistuoja nepriklausomai nuo mitybos.

Gali atrodyti perdėm elementaru analizuoti sąsajas tarp dietos ir konkrečių sveikatos problemų ir manyti, kad pirmoji sukelia pastarąsias dėl tam tikrų maistinių medžiagų trūkumo.

Tačiau neseniai žurnale „Journal of Affective Disorders“ paskelbtame tyrime buvo atsižvelgta į daugybę mitybos veiksnių, įskaitant bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, baltymų suvartojimą, mikroelementų suvartojimą ir maisto apdorojimo lygį.

Tai rodo, kad didesnis depresija sergančių asmenų skaičius tarp vegetarų nėra susijęs su jų mityba ir gaunamomis maistinėmis medžiagomis.

Tad kas galėtų paaiškinti ryšį tarp vegetarizmo ir depresijos? Ar yra kažkoks su mityba nesusijęs mechanizmas, dėl kurio pirmasis sukelia pastarąją? O gal tai susiję su visiškai kitais dalykais?

Visų pirma, gali būti, kad į depresiją linkę žmonės dažniau tampa vegetarais, o ne atvirkščiai. Depresijos simptomai gali būti neigiamų minčių gromulavimas ir kaltės jausmas.

Darant prielaidą, kad depresija sergantys ir nesergantys žmonės vienodai yra linkę baisėtis skerdyklų ir pramoninės gyvulininkystės realybe, gali būti, kad depresija sergantys žmonės dažniau ilgiau mąsto apie tokius dalykus ir jaučiasi kalti dėl to, kad prisideda kuriant mėsos paklausą.

Taigi žodžių junginys „depresuotas vegetaras“ greičiausiai nėra visiškai nepagrįstas.

Nors kartais depresija apibūdinama kaip nepagrįstai neigiamas aplinkos suvokimas, yra įrodymų, kad lengva ar vidutinio sunkumo depresija sergantys žmonės realiau vertina neaiškių įvykių pasekmes ir realistiškiau suvokia savo vaidmenį bei gebėjimus.

Šiuo atveju mėsos pramonėje tikrai žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Ir tai tikrai lemia didelė pigios mėsos paklausa.

Antra, gali būti, kad vegetariškos dietos laikymasis sukelia depresiją dėl kitų priežasčių, o ne dėl mitybos. Net jei vegetariškoje mityboje netrūksta „laimingo ingrediento“, visiškai įmanoma, kad mėsos atsisakymas sukelia depresiją kitais būdais.

Pavyzdžiui, vegetariškos dietos laikymasis gali turėti įtakos santykiams su kitais žmonėmis ir įsitraukimui į socialinę veiklą, o kartais gali būti susijęs su erzinimu ar kitomis socialinio atstūmimo formomis.

Pažymėtina, kad naujasis tyrimas yra grįstas apklausos duomenimis, surinktais Brazilijoje, šalyje, garsėjančioje savo mėsos patiekalais. Kai kurie tyrimo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais Brazilijoje smarkiai išaugo vegetarų skaičius – nuo 8 procentų 2012 m. iki 16 procentų 2018 m.

Tačiau, renkant duomenis pastarajam tyrimui, buvo apklausta daugiau nei 14 000 brazilų, tarp kurių buvo tik 82 vegetarai, – vos daugiau nei pusė procento.

Įdomu, ar tokios pačios sąsajos tarp vegetarizmo ir depresijos būtų pastebėtos atliekant tyrimą Indijoje ar kitose šalyse, kur vegetarizmas yra labiau socialinė norma.

Dar svarbiau būtų išsiaiškinti, ar didėjant vegetarų skaičiui JK ir kitose išsivysčiusiose šalyse, santykis tarp vegetarizmo ir depresijos su laiku išnyks.

Taip pat tikėtina, kad nei vegetarizmas, nei depresija nesukelia vienas kito, o abu yra susiję su kažkokiu trečiu veiksniu. Tai gali būti bet kokia savybė ar patirtis, susijusi su vegetarizmu ir depresija.

Pavyzdžiui, moterys labiau nei vyrai yra linkusios tapti vegetarėmis ir sirgti depresija. Tačiau Brazilijos tyrime buvo atsižvelgta į lytį, atmetant šį konkretų trečiąjį kintamąjį.

Netirta

Vienas kintamasis, kuris nebuvo ištirtas, bet, tikėtina, yra susijęs su vegetarizmu ir depresija, yra smurtinių mėsos pramonės vaizdų poveikis. Žiauraus elgesio su gyvūnais prevencija yra dažniausiai minima priežastis, kodėl vegetarai atsisako mėsos.

Tokius dokumentinius filmus, kaip „Dominion“ ir „Earthlings“, kuriuose vaizduojamas mėsos pramonės žiaurumas, sunku būtų pavadinti pramoginiais. Galima įsivaizduoti, kad žmogus, vartojantis tokio pobūdžio produkciją, nesunkiai gali tapti vegetaru ir tuo pačiu susirgti depresija.

Yra keletas galimų priežasčių, lemiančių sąsajas tarp vegetarizmo ir depresijos. Naujasis tyrimas rodo, kad vegetariška mityba nėra depresijos priežastis.

Vegetariška socialinė patirtis gali paskatinti depresiją, depresija gali padidinti tikimybę tapti vegetaru arba tiek vegetarizmą, tiek depresiją gali sukelti trečias kintamasis, pavyzdžiui, smurtinių mėsos pramonėje užfiksuotų vaizdų poveikis.