Prieš 1 metus
108
Nepaisant sparčiai augančio Alzheimerio ligos atvejų skaičiaus, nustatyti, kodėl vieni žmonės suserga šia demencijos forma, o kiti – ne, kol kas sunkiai pavyksta, rašo „Medical News Today“.
Remiantis tyrimais, rizikos veiksniai yra daugiafaktoriniai – įtakos tam gali turėti tiek genetika, tiek gyvenimo būdas, tiek ir aplinka. Viena sritis, kuriai iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, yra mūsų imuninė sistema ir kaip ji gali paveikti riziką susirgti Alzheimerio liga.
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad kai kurios vakcinos, įskaitant BCG, tuberkuliozės vakciną ir vėjaraupių / juostinės pūslelinės vakciną, gali sumažinti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.
Mokslininkai išsiaiškino, kad gripo vakcina taip pat gali turėti apsauginį poveikį, tačiau lieka neaišku, ar pačios vakcinos turi įtakos rizikai, ar tai, kad jomis buvo užkirstas kelias infekcijai, rašoma „Medical News Today“.
Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „The Journal of Alzheimer’s Disease“.
Sąsajų tyrimas
Remdamiesi ankstesniais tyrimais, rodančiais, kad vakcinos nuo gripo sumažina demencijos riziką, Teksaso universiteto sveikatos mokslų centro Hjustone mokslininkai pasišovė ištirti sąsajas tarp vakcinų nuo gripo ir Alzheimerio ligai būdingos demencijos rizikos.
Naudodami turimus 65 metų ir vyresnių pacientų, kuriems nebuvo diagnozuota demencija, duomenis per tiriamą 6 metų laikotarpį, jie suformavo dvi grupes, kurių kiekvieną sudaro 935887 pacientai. Pirmoji grupė buvo skiepyta nuo gripo, o antroji – ne. Grupės buvo parinktos atsižvelgiant į pirminius demografinius duomenis, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.
Tyrimas parodė, kad pacientams, kurie buvo paskiepyti bent viena gripo vakcina, tikimybė susirgti Alzheimerio liga per 4 metų stebėjimo laikotarpį buvo 40 proc. mažesnė, nei tiems, kurie nebuvo skiepyti. Mažiausia rizika stebėta tiems pacientams, kurie 6 metų stebėjimo laikotarpiu buvo skiepijami kasmet.
Kaip „Medical News Today“ sakė pagrindinis tyrimo autorius dr. Avramas Bukhbinderis, tyrėjai naudojo 6 metų stebėjimo laikotarpį todėl, kad ankstesni tyrimai parodė, jog norint sumažinti Alzheimerio ligos riziką, reikalingos mažiausiai šešios gripo vakcinos. Anot jo, duomenys buvo pakartotinai analizuojami, siekiant išsiaiškinti poveikį per 4, 6 ir 8 metus.
„Skiepijimas nuo gripo turėjo panašų poveikį Alzheimerio ligos rizikai, kai stebėjimo laikotarpis buvo pailgintas nuo 4 iki 8 metų“, – aiškino jis.
„Ankstesni pacientų, sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, lėtine inkstų liga) ir veteranų tyrimai, padėjo išsiaiškinti sąsajas tarp vakcinacijos nuo gripo ir demencijos rizikos, todėl nenustebau panašių rezultatų sulaukęs ir platesnės vyresnio amžiaus žmonių populiacijos JAV tyrimuose“, – pridūrė mokslininkas.
Jo nuomonei pritarė ir vyresnysis geriatrijos ir vidaus ligų tyrėjas iš Palermo universiteto (Italija) Nicola Veronese, praėjusiais metais atlikęs penkių tyrimų, kuriuose buvo analizuojama skiepijimo nuo gripo įtaka Alzheimerio ligos rizikai, metaanalizę.
„Medical News Today“ jis sakė, kad šis tyrimas patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus, ir teigiamai įvertino jame naudotos kohortos dydį.
„Manau, kad šis darbas tik patvirtina ankstesnių tyrimų duomenis, be to, jis buvo labai gerai atliktas. Ši tema galėtų paskatinti daugiau tiesioginių tyrimų apie skiepų nuo gripo įtaką ligoms ir demencijai apskritai“, – sakė jis.
Iki šiol neaiškus mechanizmas
Vis gi dar per anksti rekomenduoti skiepytis nuo gripo, kad sumažintumėte Alzheimerio ligos riziką, sako Alzheimerio asociacijos medicinos ir mokslo ryšių viceprezidentė dr. Heather M. Snyder.
„Reikia daugiau tyrimų, kad suprastume šio tyrimo rezultatų biologinius mechanizmus. Pavyzdžiui, gali būti, kad besiskiepijantys žmonės apskritai geriau rūpinasi savo sveikata, o tai sumažina Alzheimerio ligos ir kitų demencijų riziką“, – aiškino dr. H. M. Snyder. – Taip pat gali kilti problemų, susijusių su nevienodomis galimybėmis gauti vakciną ir (arba) dvejonėmis dėl skiepijimosi, nes tai irgi gali paveikti tiriamąją populiaciją ir tyrimų rezultatus.“
Tyrimo autoriai teigia, kad gripo vakcinos gali turėti įtakos mūsų įgimtai imuninei sistemai.
Jie aiškina, kad skiepai nuo gripo ir kai kurios kitos vakcinos „yra susijusios su nespecifiniu apsauginiu poveikiu dėl ilgalaikio įgimtų imuninių ląstelių perprogramavimo“. Tai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas pašalina smegenyse besikaupiančias medžiagas, sukeliančias Alzheimerio ligą ir įvairias uždegimines reakcijas.
Mokslininkai taip pat teigia, kad yra galima sąveika tarp adaptyviosios imuninės sistemos ir su amžiumi susijusios vakcinacijos – tai galėtų būti vienas iš galimų tyrimo išvadų paaiškinimų.
Dr. N. Veronese šį teiginį apibūdino kaip „labiau teorinį nei praktinį“.
„Neturime jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių adaptyvios antrinės ar pirminės imuninės sistemos modifikaciją“, – pridūrė jis.
English (US) ·