Tyrimas rodo, kad nedidelis stresas gali padėti apsisaugoti nuo uždegimų ir ligų

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, apie 7 milijonai žmonių visame pasaulyje serga uždegimine žarnyno liga (UŽL). UŽL yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti ligoms, kurioms būdingas lėtinis virškinamojo trakto uždegimas. Krono liga ir opinis kolitas yra UŽL tipai, rašo „Medical News Today“ (MNT).

Tyrimai nuosekliai rodo, kad psichologinis stresas kelia didelę riziką UŽL sergantiems pacientams. Net ir tiems, kurie yra pasiekę remisijos stadiją, didesnis stresas gali sąlygoti papildomos medicininės intervencijos poreikį.

Tačiau net ir atmetus stresą, vis daugiau tyrimų rodo, kad tretiniai limfoidiniai organai (TLO) taip pat atlieka svarbų vaidmenį sergant UŽL. TLO yra imuninių ląstelių rinkiniai, susidarantys periferiniuose, ne limfoidiniuose audiniuose, reaguojant į vietinį lėtinį uždegimą. Tyrėjai vis dar diskutuoja, ar TLO poveikis UŽL yra labiau apsauginis, ar patogeninis.

Kadangi TLO formavimasis psichologinio streso kontekste dar nebuvo ištirtas, Klivlande, Ohajas, įsikūrusios Case Western Reserve universiteto medicinos mokyklos mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą, kuris turėjo užpildyti šią žinių spragą.

„Nustatėme, kad lėtinis kasdienis stresas šešias savaites padėjo apsisaugoti nuo antrinių pažeidimų. Stresą patiriančios pelės buvo apsaugotos. Mes parodėme, kad buvo stimuliuojama jų imuninė sistema, kuri apsaugo nuo žarnyno uždegimo“, – aiškino vyresnysis tyrimo autorius ir medicinos bei patologijos profesorius dr. Fabio Cominelli.

Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Lėtinio psichologinio streso pasekmės

Savo tyrime mokslininkai naudojo SAMP1 / YitFc (trumpiau – SAMP) tipo peles. 10 savaičių amžiaus SAMP pelėms išsivysto spontaninis klubinės žarnos uždegimas (ileitas), panašus į Krono ligą, kuria serga žmonės.

Siekdami sukelti psichologinį stresą, mokslininkai 12 savaičių amžiaus SAMP pelėms 56 dienas iš eilės varžė judėjimo laisvę.

Kadangi ankstesni tyrimai rodė, kad stresas yra susijęs su sunkesniu uždegimu, mokslininkai tikėjosi, kad stresą patiriančios SAMP pelės sunkiau sirgs ileitu ir (arba) kolitu (gaubtinės žarnos uždegimu). Tačiau, priešingai išsikeltai hipotezei, jie nepastebėjo, kad stresą patiriančioms SAMP pelėms būtų stipriai paūmėjęs žarnyno uždegimas.

Naudodami trimatę (3D) stereomikroskopiją, mokslininkai nustatė žymiai didesnį TLO skaičių streso patiriančių SAMP pelių organizmuose, palyginti su streso nepaveiktomis kontrolinėmis pelėmis. Nors ankstesniuose tyrimuose buvo pademonstruota, kad stresas yra susijęs su tam tikrais TLO formavimosi proceso komponentais, šis tyrimas, mokslininkų teigimu, rodo, kad stresas yra tiesiogiai susijęs su TLO formavimosi suaktyvėjimu.

Kadangi ankstesnė analizė susiejo TLO formavimąsi su ligos paūmėjimu, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad stresą patiriančios SAMP pelės, turinčios didesnį TLO skaičių, galėtų būti labiau linkusios į antrinį gaubtinės žarnos pažeidimą.

Norėdami patikrinti savo hipotezę, tyrėjai 7 dienas peles vietoje vandens girdė 3 proc. natrio dekstrano sulfato (DSS) tirpalu. DSS pelėms sukelia kolitą.

Po 7 dienas trukusio DSS vartojimo tyrėjai, pasitelkę endoskopiją ir histologinius balus, įvertino kolito sunkumą. Buvo nustatyta, kad stresą patyrusioms SAMP pelėms kolito forma buvo lengvesnė nei streso nepatyrusioms pelėms.

Pasak mokslininkų, stresą patiriančių pelių atsparumą antriniam žarnyno pažeidimui galbūt galima paaiškinti didesniu TLO skaičiumi, nes šie organai galbūt „gali pagerinti gleivinės barjerą“.

Kas skatina intensyvesnį TLO formavimąsi?

Atsižvelgdami į ankstesnius tyrimus, kuriuose įtvirtinama mikrobiomos-žarnyno-smegenų ašis, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad mikrobioma gali būti atsakinga už intensyvesnį TLO formavimąsi ileitu sergančioms pelėms.

Tačiau išanalizavę sergančių stresą patiriančių ir nepatiriančių pelių mikrobiomas, jie neaptiko nuolatinių reikšmingų mikrobiomų sudėties skirtumų.

Kadangi mikrobiomos pokyčiai dėl streso negalėjo paaiškinti intensyvesnio TLO formavimosi, mokslininkai pamėgino ištirti, kaip stresas gali paveikti TLO formavimosi eigą.

Jie nustatė, kad stresas padidina citokinų interleukinų IL-23 ir IL-22 gamybą. Šie du citokinai dalyvauja TLO formavimesi.

Nors tyrėjai padarė išvadą, kad intensyvesnį TLO formavimąsi skatina padidėjusi IL-23 ir IL-22 gamyba, jie perspėjo, kad metodas, kurį jie naudojo mikrobiomų sudėties analizei (16S rRNR genų sekoskaita), turi esminių ribotumų, „todėl negalėjome atmesti hipotezės, kad stresas skatina TLO susidarymą per mikrobiomų pokyčius“.

„Manau, kad šis atradimas yra labai įdomus […], tačiau reikia nepamiršti, kad šioms pelėms būdinga labai neįprasta ligos eiga, palyginti su kitomis pelėmis ir žmogaus klubinę žarną pažeidžiančia Krono liga, – komentuodamas tyrimo išvadas sakė Meinuto universiteto Imunologijos instituto docentas ir grupės vadovas dr. Eoinas McNamee. – Taigi, tam tikra prasme [tai] yra šiek tiek sąlyginis atradimas, galintis turėti ribotą poveikį tiriant žmonių ligas.“

Tad ar stresas gali būti naudingas?

Šis tyrimas yra novatoriškas, nes jis „atskleidė būseną, kai stresas turi teigiamą poveikį“, – teigė dr. F. Cominelli. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, „ar tai gali sukelti kitas ligas ir uždegimus“, – pridūrė jis.

Žinoma, tai tikrai nereiškia, kad stresas visais atvejais yra naudingas.

„Ar aš noriu patirti stresą? Viskas priklauso nuo streso apibrėžimo. Čia labiausiai tiktų žodis „stimuliuotas“. Šiek tiek streso gyvenime nėra blogai, tačiau norėtųsi, kad jis mus veiktų teigiamai“, – sakė dr. F. Cominelli.