Prieš 1 metus
76
Panašu, kad ilgasis COVID-19 ir mialginis encefalomielitas, daugeliui geriau žinomas kaip lėtinio nuovargio sindromas, panašiai veikia seniausias smegenų dalis, rašo „Science Alert“.
Naudodami didelės skiriamosios gebos magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) įrenginį, Australijos mokslininkai įrodė, kad 10-ies lėtiniu nuovargiu sergančių pacientų ir 8-ių ilguoju COVID-19 sergančių pacientų smegenų kamieno sritys yra gerokai didesnės nei 10 sveikų kontrolinei grupei priskirtų asmenų.
Smegenų kamienas jungia nugaros smegenis su didžiausia smegenų dalimi – didžiaisiais pusrutuliais. Iš viršaus į apačią kamieną sudaro vidurinės smegenys, tiltas ir pailgosios smegenys.
Tiltas (lot. pons) dalyvauja nesąmoninguose procesuose, pavyzdžiui, miego ir budrumo cikluose, taip pat yra susijęs su kvėpavimo dažnio reguliavimu ir skausmo apdorojimu.
O štai pailgosios smegenys virvelių pavidalo nervinėmis jungtimis jungiasi su smegenėlėmis. Smegenėlės yra smegenų kamieno viršūnėje ir padeda koordinuoti pusiausvyrą bei judesius.
Šiame tyrime nustatyta, kad kuo didesnis šių smegenų kamieno sričių tūris, tuo dažniau pacientai apklausose skundėsi pasunkėjusiu kvėpavimu ar skausmu.
Griffitho universiteto mokslininkų teigimu, todėl smegenų kamieno disfunkcija gali turėti įtakos su kvėpavimu susijusiems lėtinio nuovargio ir ilgalaikio COVID-19 simptomams.
Minimas tyrimas nėra didelės apimties, tačiau jis svarbus dėl to, jog pirmą kartą įrodo, kad lėtinis nuovargis ir ilgalaikis COVID-19 neurologiškai sutampa.
Šios išvados gali padėti paaiškinti daugelį abiem šioms ligoms bendrų simptomų, tokių kaip smegenų migla, galvos svaigimas, galvos skausmas, poilsio nesuteikiantis miegas, dusulys, kūno skausmai, nuovargis po fizinio krūvio, širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai.
Jau tada, kai 2020 m. mokslininkai pranešė apie pirmuosius ilgojo COVID-19 atvejus, ekspertai ir pacientai atkreipė dėmesį į tai, kad SARS-CoV-2 viruso sukeltos pasekmės yra panašios į lėtinio nuovargio simptomus.
Daugelis įtaria, kad šios dvi ligos yra susijusios ar net sukeliamos tų pačių veiksnių, vadinasi, vienos ligos tyrimai gali padėti suprasti ir gydyti kitą.
Iš tiesų, tyrimai rodo, kad nuo 13 iki 58 proc. ilguoju COVID-19 sergančių žmonių atitinka lėtinio nuovargio diagnostinius reikalavimus, tačiau kol nėra bendros nuomonės, kaip diagnozuoti šias ligas, šie skaičiai nėra tikslūs.
Trūksta tyrimų
Šiuo metu mokslininkai neturi pakankamai žinių apie abi šias būkles, kad galėtų ką nors tvirtai teigti. Tai susiję ne su šių ligų paslaptingumu – paprasčiausiai trūksta tyrimų.
Dar prieš COVID-19 išplitimą buvo apskaičiuota, kad lėtinio nuovargio poveikis JAV sveikatos priežiūros sistemai yra dvigubai didesnis nei ŽIV / AIDS. Tačiau net ir tokiu atveju, remiantis JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, ši liga pagal santykinę žalą labiausiai stokoja finansavimo – jai skiriama vos 7 proc. tų lėšų, kurios turėtų būti skirtos, lyginant su kitomis panašiomis ligomis.
Iki šiol niekas nežino, kas sukelia lėtinį nuovargį, kaip jį veiksmingai diagnozuoti ir kaip gydyti. Dalis atvejų gali būti susiję su virusinėmis infekcijomis ar imuninės sistemos veiklos sutrikimais, o kitų kilmė visiškai nežinoma.
Nors ilgąjį COVID-19 sukelia žinomas virusas, tačiau mokslininkai vis dar nesupranta, kaip šis patogenas taip paveikia kūną ir protą.
Šiuo metu ekspertai pateikia daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau kai kas jau žinoma. Panašu, kad abiejų ligų atveju nemažai veiksmo vyksta būtent smegenyse ir smegenų kamiene.
Neseniai atliktais tyrimais nustatyta, kad net lengvai COVID-19 sergantiems žmonėms būdingi reikšmingi smegenų pokyčiai, pavyzdžiui, uždegimas. Atlikus nuo COVID-19 mirusių žmonių skrodimų paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais smegenys atrodė bauginančiai pasenusios.
Jungtinės Karalystės „Biobank“ duomenų bazėje sukaupta informacija grįsta analizė rodo, kad COVID-19 užsikrėtusiems asmenims dažnai padidėja smegenų kamieno apimtis.
Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio mokslininkai taip pat naudoja magnetinio rezonanso tomografiją lėtiniu nuovargiu sergančių pacientų smegenims tirti. Šie tyrimai rodo, kad, lyginant su sveikais žmonėmis, dažnai pasitaiko nepaaiškinamų tam tikrų smegenų sričių tūrio pokyčių, o smegenų kamienas yra viena iš labiausiai šiuo požiūriu išsiskiriančių vietų.
Atsiradus naujesnių technologijų, mokslininkai gali į šią smegenų dalį pažvelgti atidžiau nei bet kada anksčiau.
Pirminius tyrimus atlikę Australijos mokslininkai nustatė, kad sergančiųjų lėtiniu nuovargiu ir sergančiųjų ilguoju COVID-19 smegenų kamieno apimtys reikšmingai nesiskiria.
Tyrimo autoriai teigia, kad smegenų kamienas reguliuoja kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir neurologinius procesus, o jo sutrikimas gali paaiškinti sutampančius lėtinio nuovargio ir ilgojo COVID-19 simptomus.
Toks tūrio padidėjimas gali reikšti uždegiminių reakcijų, neurodegeneracijos ir (arba) virusų invazijos sukeltą edemą, nurodoma tyrimo išvadose.
Pabrėžiama, kad gauti rezultatai – tik ilgo kelio pradžia. Reikės tolesnių tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kas lemia smegenų kamieno padidėjimą ir ar tai lemiantys veiksniai yra panašūs, ar skiriasi, sergant ME / CFS ir ilguoju COVID-19.
Tyrimas paskelbtas leidinyje „Frontiers in Neuroscience“.
English (US) ·