Tyrimas: ilgalaikis oro taršos poveikis didina depresijos riziką

Neseniai medicinos leidinyje „JAMA Network Open“ paskelbti dviejų naujų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis oro taršos poveikis didina depresijos riziką.

Leidinyje „JAMA Network Open“ penktadienį paskelbtame tyrime nustatyta, kad ilgalaikis padidėjusios oro taršos poveikis didina vėlyvosios depresijos riziką pagyvenusiems žmonėms.

Kitas tyrimas, paskelbtas leidinyje „JAMA Psychiatry“, parodė, kad ilgalaikis net ir nedidelio oro teršalų kiekio poveikis yra susijęs su dažnesniu depresijos ir nerimo pasireiškimu.

Oro tarša jau seniai siejama su širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis.

Nauji tyrimai prisideda prie vis daugėjančių įrodymų, kad oro tarša taip pat turi įtakos psichikos sveikatai.

Harvardo ir Emorio universitetų mokslininkai, tirdami oro taršos poveikį vyresnio amžiaus amerikiečiams, išnagrinėjo beveik devynių milijonų „Medicare“ (JAV vyriausybinės pagyvenusių žmonių sveikatos draudimo programos, skirtos vyresniems nei 64 metų asmenims) gyventojų duomenis.

Daugiau nei 1,52 mln. iš jų buvo diagnozuota depresija tyrimo laikotarpiu nuo 2005 iki 2016 metų, remiantis „Medicare“ duomenimis.

„Pastebėjome statistiškai reikšmingas žalingas sąsajas tarp ilgalaikio padidėjusios oro taršos poveikio ir padidėjusios vėlyvosios depresijos diagnozės rizikos“, – teigė tyrėjai.

„Šiame tyrime pastebėta, kad socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys asmenys turi daug didesnę riziką susirgti vėlyvąja depresija, – teigė jie. – Jie vienu metu patiria ir socialinį stresą, ir blogas aplinkos sąlygas, įskaitant oro taršą.“

Tyrimo metu mokslininkai nustatė užterštumo lygį ir palygino jį su „Medicare“ pacientų gyvenamosiomis vietomis.

Teršalai, su kuriais jie susidūrė, buvo smulkios kietosios dalelės, pavyzdžiui, dulkės arba dūmai, azoto dioksidas, kuris daugiausia susidaro dėl transporto išmetamų teršalų, ir ozonas, kurį išmeta automobiliai, elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos.

Tyrėjai teigė, kad vyresnio amžiaus žmonės gali būti ypač jautrūs su tarša susijusiai depresijai dėl jų plaučių ir nervų pažeidžiamumo.

„Nors depresija yra mažiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų, palyginti su jaunesniais žmonėmis, ji gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip pažinimo funkcijos sutrikimai, gretutinės fizinės ligos ir mirtis“, – teigė jie.

Kitame tyrime Didžiosios Britanijos ir Kinijos mokslininkai tyrė, kaip ilgalaikis kelių oro teršalų poveikis susijęs su depresija ir nerimu.

Per 11 metų jie ištyrė beveik 390 000 žmonių, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, grupę ir nustatė, kad rizika susirgti depresija ir nerimu padidėja net ir esant mažesniam už Jungtinės Karalystės oro kokybės standartus užterštumo lygiui.