Tyrimas: endometrioze sergančios moterys dažniau kenčia ir nuo kitų ligų – tai lemia genetika

Skausmingos mėnesinės, skausmas apatinėje nugaros dalyje ir dubens srityje, skausmingi lytiniai santykiai, nevaisingumas – visi šie simptomai puikiai pažįstami moterims, kurioms diagnozuota endometriozė. Susidūrę su ja žino, kad tai – varginanti liga, kurios diagnozavimas kartais užtrunka, rašo „Medical News Today“ (MNT).  

Siekdami daugiau sužinoti apie su šia liga susijusius genetinius veiksnius, Oksfordo universiteto mokslininkai kartu su kitų pasaulio šalių tyrėjais analizavo šimtų tūkstančių moterų DNR. Jų tyrimai parodė, kad endometriozė gali būti susijusi su kitomis uždegiminėmis ligomis.

Tyrimo išvados skelbiamos leidinyje „Nature Genetics“.

Kaip išsivysto endometriozė?

Menstruacijų ciklo metu endometriumas – vidinę gimdos pusę dengiantis audinys – sustorėja. Jei moteris nepastoja, šis audinys paprastai pasišalina menstruacijų metu. Tačiau kartais panašus audinys ima augti tose vietose, kur neturėtų augti, – taip nutinka sergant endometrioze.

Toks audinys gali augti aplink kiaušintakius, kiaušides arba dubens srityje, o kartais net aplink tokius organus kaip žarnynas ar šlapimo pūslė. Ligą išduoda vienas arba keli iš būdingų simptomų: skausmai apatinėje dubens arba nugaros dalyje, skausmingos mėnesinės ar / ir lytiniai santykiai. Kai kurioms moterims sutrinka virškinimas. Be to, tyrimai rodo, kad entometriozė – dažna nevaisingumo priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, endometrioze visame pasaulyje serga apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų.

Genetinis endometriozės žemėlapis

Ar endometriozė paveldima? Siekdami tai nustatyti, mokslininkai atliko tyrimą, kuriame analizavo daugiau nei 60 000 endometrioze sergančių moterų duomenis, juos lygino su šiek tiek daugiau nei 700 000 šia liga nesergančių moterų, sudariusių kontrolinę grupę, DNR mėginiais.

Visos tyrimo dalyvės buvo kilusios iš Europos arba Rytų Azijos. Analizuodami duomenis mokslininkai atkreipė dėmesį į genetinius variantus, kurie yra būdingi endometrioze sergančioms moterims ir kuriais nepasižymi šia liga nesergančios tyrimo dalyvės. Jie taip pat atsižvelgė į tai, kaip šie genų variantai paveikia „endometriumą, kraują ir kitus susijusius audinius“.

Mokslininkai taip pat ištyrė devynias kitas imunines ar uždegimines ligas, siekdami išsiaiškinti, ar yra koks nors ryšys tarp šių ligų ir endometriozės.

Išanalizavę turimus duomenis, mokslininkai nustatė 42 genetinius lokusus, t. y. genų ar genetinių sekų vietas genome, kurie, jų manymu, yra svarbūs endometriozės išsivystymui.

Ši išvada patvirtina hipotezę, kad endometriozė gali turėti genetinį komponentą, kuris gali būti reikšmingas tobulinant ligos diagnostiką ir gydymą.

Toliau tyrinėdami šiuos lokusus, mokslininkai identifikavo keletą genų ir hormonų reguliatorių, susijusių tiek su endometrioze, tiek su kitomis skausmingomis būklėmis. Tyrimo autoriai nustatė, kad kai kurios sveikatos problemos yra susijusios su migrena ir lėtiniu nugaros skausmu, taip pat uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, osteoartritu ir astma.

Tyrimas patvirtino, jog endometriozės atveju svarbi šeimos anamnezė. Taip pat jis parodė ryšį su kitomis ligomis, kurių vienas iš simptomų yra stiprus skausmas.

„Tyrimo metu nustatyta, kad endometriozė genetiškai stipriai persidengia su daugeliu kitų skausmo ar uždegiminių ligų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, migrena ir fibromialgija. Ši išvada išryškina bendrų genetinių veiksnių svarbą gretutinių ligų vystymuisi ir suteikia įžvalgų apie tai, kur link reikėtų orientuoti terapiją“, – gautas išvadas komentavo tyrime nedalyvavęs sertifikuotas integruotos ginekologinės onkologijos gydytojas profesorius dr. Steve`as Vasilevas.

Nors tyrimo rezultatai negali būti iš karto kliniškai pritaikyti, jie sudaro pagrindą būsimam klinikiniam taikymui. Rezultatai leidžia geriau suprasti endometriozės ir ją lydinčių gretutinių ligų genetinį pagrindą.

Dr. S. Vasilevo teigimu, šie rezultatai gali padėti prognozuoti riziką, individualizuoti vaistus, taikyti tikslines terapijas, užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir prevenciją.

„Labai reikalinga geresnė diagnostika ir terapija, o tokių tyrimų, kaip šie, duomenys padės šį tikslą pasiekti“, – sakė dr. S. Vasilevas.

Kokie simptomai rodo, jog metas pas gydytoją?

Jei vargina nuolatinis dubens skausmas, gausios ir skausmingos menstruacijos ar kiti su jomis susiję simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su ginekologu – šie simptomai gali būti susiję su endometrioze.

Endometriozei diagnozuoti paprastai atliekama laparoskopinė operacija. Tačiau ši operacija, kaip ir visos operacijos, yra invazinė ir susijusi su tam tikra rizika. Todėl naujose diagnostikos gairėse rekomenduojama, kad gydytojai, diagnozuodami endometriozę, naudotųsi anamneze ir atvaizdavimo metodais. Gairės numato transvaginalinį ultragarsinį tyrimą ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).

Ši liga įvardinama kaip valdoma gydymu, nes endometrioze sergančios moterys gali sumažinti ligos simptomus, pasitelkusios hormonų terapiją, pavyzdžiui, vartodamos kontraceptines tabletes, jų veiksmingumas gali siekti 60–80 proc.

Tačiau bandančioms pastoti gali tekti atlikti operaciją ir pašalinti pakitimus.