Tyrimas atskleidė, kaip kasdien valgomas maistas veikia mūsų motyvaciją

Dažnai norisi per dieną tiek daug nuveikti, tačiau kartais sunku rasti motyvacijos atlikti susiplanuotus darbus. Neseniai leidinyje „eLife“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad antioksidanto glutationo lygis tam tikroje smegenų dalyje greičiausiai vaidina svarbiausią vaidmenį motyvacijos dalykuose. Glutationo galima gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant produktus, kuriuose gausu sieros, įskaitant mėsą, kiaušinius ir grūdus, vartojant daugiau pieno produktų ir išrūgų baltymų, rašo „Medical News Today“ (MNT). 

Motyvacijai įtakos turintys veiksniai

Motyvacijos sąvoka apima energiją ir atkaklumą, siekiant užduočių ir tikslų. Motyvacija padeda žmonėms pasiekti puikių rezultatų darbe ir kitose gyvenimo srityse, patenkinti savo poreikius.

Įvairūs veiksniai gali turėti įtakos motyvacijai, įskaitant aplinką, kurioje žmogus gyvena, jo praeitį ir fizinę sveikatą. Ekspertai yra pateikę daugybę teorijų, kurios bando paaiškinti, kas skatina motyvaciją. Tačiau net ir jie kol kas nevisiškai supranta pamatinius motyvacijos mechanizmus.

Vienas iš naujausių tyrimų, kurį atliko Lozanos federalinis politechnikos institutas Prancūzijoje, pateikia įdomių atradimų, kaip motyvaciją veikia antioksidantai, kurių mes gauname su maistu.

Šį tyrimą atlikę mokslininkai analizavo galimą oksidacinio streso ir antioksidantų lygio poveikį motyvacijai. Oksidacinis stresas yra susijęs su kenksmingomis molekulėmis (laisvaisiais radikalais), kurios pasigamina organizme kaip šalutinis medžiagų apykaitos produktas. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.

Vienas dažniausiai smegenyse aptinkamų antioksidantų yra glutationas (GSH). „Vienas iš oksidacinio streso pašalinimo iš organizmo būdų yra antioksidantai, o glutationas yra vienas iš pagrindinių antioksidantų. Glutationas yra vidinis organizmo antioksidantas, gaminamas kepenyse iš aminorūgščių – cisteino, glutamato ir glicino“, – „Medical News Today“ paaiškino tyrime nedalyvavusi vyriausioji medicinos pareigūnė ir „ToolBox Genomics“ įkūrėja dr. Erika Gray.

Glutationas, skirtingai nuo daugumos augalinės kilmės antioksidantų, yra natūraliai gaminamas kepenyse. Tačiau žinoma, kad su amžiumi šio antioksidanto kiekis organizme natūraliai mažėja. Todėl gali būti svarbu gauti daugiau glutationo su maistu.

Tyrėjai išanalizavo, kaip šio antioksidanto kiekis konkrečioje smegenų srityje – sutelktiniame branduolyje (lot. nucleus accumbens) – veikia motyvaciją. Pirmiausia, pasitelkę protonų magnetinio rezonanso spektroskopiją, mokslininkai ištyrė GSH lygį žiurkių ir žmonių smegenyse.

Jie nustatė, kad didesnis GSH lygis yra sietinas su nuoseklesniu ir geresniu užduočių, kurioms reikėjo pastangų, atlikimu.

Tada, atlikdami eksperimentus su žiurkėmis, tyrėjai galėjo giliau paanalizuoti priežastinį ryšį. Jie nustatė, kad, mažėjant GSH lygiui, žiurkės vis mažiau stengėsi atlikti pastangų reikalaujančias užduotis.

Davus žiurkėms GSH pirmtako, kad padidėtų GSH koncentracija smegenyse, jų aktyvumas padidėjo. „Nustatėme, kad faktinis svarbiausio antioksidanto kiekis sutelktiniame branduolyje – dryžuotojo smegenų kūno dalyje, kurioje sutelkta motyvacinė sistema, – lemia gebėjimą dėti ilgalaikes pastangas, siekiant atlygio, – MNT aiškino tyrimo autorė, EPFL Smegenų ir mąstymo instituto Elgesio genetikos laboratorijos direktorė profesorė Carmen Sandi. – Mūsų tyrimas rodo, kad antioksidacinė sistema smegenų centre yra labai svarbi mūsų gebėjimui tęsti pastangų reikalaujančias, bet pasitenkinimą ar atlygį mums garantuojančias užduotis.“

Paklausta, kokį poveikį mityba turi smegenims ir antioksidantų kiekiui, profesorė sakė, kad „mityba, įskaitant antioksidacinėms sistemoms naudingus junginius, yra geras būdas pagerinti smegenų grandinių, reguliuojančių ištvermę atliekant motyvuotus veiksmus, fizinę būklę. Siekiant šio tikslo taip pat rekomenduojama reguliari mankšta, kiek įmanoma mažesnis streso lygis, riebaus maisto atsisakymas ir kūno svorio reguliavimas.“

Ką valgyti, kad būtume labiau motyvuoti?

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tyrimas turėjo tam tikrų ribotumų. Pirma, dalyje tyrimo buvo dirbama tik su žiurkėmis, kurios gali suteikti ribotą informaciją. Antra, toje tyrimo dalyje, kurioje dalyvavo žmonės, buvo analizuojami tik vyrai, todėl gauti duomenys atspindi tik dalį populiacijos.

Be to, tyrimo imtis buvo labai nedidelė, todėl, norint gauti išsamesnės informacijos, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Profesorė C. Sandi išskyrė keletą sričių būsimiems tyrimams. „Turime atlikti didesnio masto tyrimą, suskirstydami asmenis pagal glutationo kiekio skirtumus branduolyje ir tirdami, kaip mityba ar farmakologinės intervencijos gali padėti pagerinti jų gebėjimą atlikti užduotis ir dėti pastangas“, – sakė ji.

Anot mokslininkės, būsimi tyrimai turės atsakyti į klausimus, „ar visiems žmonėms nauda būtų vienoda, ar [poveikis] būtų ypač pastebimas tiems, kuriems trūksta glutationo, ir kokia jo skyrimo schema būtų efektyviausia“.

Apskritai tyrimas atveria daugybę galimybių būsimiems tyrimams ir išryškina galimai pagrindinį motyvacijos lygių elementą. Kadangi glutationo yra tam tikruose maisto produktuose, mityba gali būti svarbus veiksnys, didinant glutationo kiekį organizme.

„Maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug glutationo, pavyzdžiui, šparagų, žalių avokadų, bulvių ir žalių špinatų, vartojimas gali padėti padidinti glutationo kiekį. Taigi, iš esmės žmogui galima tiesiog kartu su šeimos gydytoju ar mitybos specialistu susidėlioti konkrečius poreikius, įskaitant ir antioksidantų kiekio didinimą, atitinkantį mitybos planą, ir taip pasiekti, kad gyvenime jis būtų labiau motyvuotas“, – sako dr. E. Gray.