Tyrimai rodo, kad trumpi pasimankštinimai sumažina ankstyvos mirties riziką

Daugelis žinome, kad reguliari mankšta yra svarbi sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tačiau dėl įtempto grafiko dažnai būna sunku rasti laiko treniruotėms, rašo „Science Alert“. 

Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad norint gauti naudos iš fizinio aktyvumo, visai nereikia ilgai mankštintis.

Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad vos 3 ar 4 minutės trumpos, energingos mankštos per dieną yra siejamos su žymiai mažesne ankstyvos mirties nuo visų priežasčių rizika, palyginti su žmonėmis, kurie apskritai vengia bet kokio fizinio aktyvumo.

Šio tyrimo tikslu iš JK „Biobank“ tyrimo buvo atrinktas 25 241 dalyvis, teigęs, kad laisvalaikiu neužsiima aktyvia fizine veikla daugiau nei kartą per savaitę ir nevaikšto pėsčiomis didesnių atstumų. Maždaug 56 procentai dalyvių, kurių vidutinis amžius buvo apie 62 metai, buvo moterys.

Siekiant užtikrinti, kad bus gauti tikslūs tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo duomenys, jiems buvo išdalinti į išmaniuosius laikrodžius panašūs nešiojami kūno rengybos stebėjimo prietaisai, kuriuos jie savaitę nešiojo ant riešo.

Tai leido tyrėjams tiksliai stebėti jų aktyvumo lygį per dieną – daugumai žmonių tokius dalykus yra pakankamai sunku prisiminti.

Tuomet tyrimo pradžioje surinktus duomenis mokslininkai susiejo su tyrimo dalyvių klinikiniais įrašais per vidutiniškai beveik septynerius metus po to. Tai leido išsiaiškinti, ar kuris nors iš dalyvių per tą laiką mirė ir jei taip, nuo ko.

Tyrėjai savo analizėje stengėsi kruopščiai atsižvelgti į veiksnius, galinčius iškreipti tyrimo rezultatus, pavyzdžiui, žmogaus mitybą ar rūkymo įpročius.

Į tyrimą nebuvo įtraukti tie dalyviai, kuriems jo pradžioje buvo diagnozuotas vėžys ar širdies liga, taip pat tie, kurie mirė per pirmuosius dvejus stebėjimo laikotarpio metus. Tai leido tyrėjams užtikrinti moksliškai patikimesnius rezultatus.

Stebina tai, kad nors dalyviai nepranešė apie struktūruotą mankštą, apie 89 procentų jų fizinio aktyvumo stebėjimo priemonių užfiksavo didelio aktyvumo protarpinę fizinę veiklą.

Tokia fizinė veikla paprastai trunka trumpiau nei minutę ir dažniausiai būna susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu, pavyzdžiui, žaidimas su vaikais ar naminiais gyvūnais, pirkinių nešiojimas, greitas lipimas laiptais į viršų, ėjimas į kalną arba bėgimas, siekiant spėti į autobusą.

Vidutiniškai tyrimo dalyvių nešiojamieji įrenginiai kiekvieną dieną užfiksavo aštuonis trumpus tokios veiklos epizodus, kurių bendra trukmė buvo šiek tiek mažiau nei keturios su puse minutės.

Tyrėjai nustatė, kad vos trys ar keturi trumpi aktyvumo pliūpsniai kasdien buvo susiję su iki 40 procentų mažesne priešlaikinės mirties nuo bet kokios priežasties ir mirties nuo vėžio rizika. Tai taip pat buvo susiję su iki 49 procentų mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Didesnio trumpos intensyvios fizinės veiklos epizodų skaičiaus nauda nebuvo tokia akivaizdi. Ryškiausias skirtumas buvo matomas palyginus tuos žmones, kurie keturis ar penkis kartus per dieną užsiėmė tokia veikla, su tais, kurie vengė bet kokio fizinio aktyvumo.

Tyrimo rezultatai yra stulbinantys, tačiau panašu, kad jie sutampa su tuo, ką rodo kiti tyrimai. Mažos apimties tyrimai parodė, kad trumpos protarpinės intensyvios fizinės veiklos dozės gali pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemos būklę – vieną svarbiausių veiksnių, prognozuojant ilgaamžiškumą.

Jau seniau įrodyta, kad didelio intensyvumo mankšta (trumpos 10–30 minučių trukmės treniruotės, susidedančios iš trumpų intensyvių pratimų sekų ir poilsio pertraukėlių) padeda kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti kraujospūdį ir atsikratyti antsvorio, mažina riziką susirgti vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Tačiau pastarasis tyrimas yra pirmasis, atskleidęs ryšį tarp nestruktūruoto fizinio aktyvumo ir teigiamos naudos sveikatai.

Kasdienė veikla

Didelė dalis suaugusiųjų nesilaiko šiuo metu galiojančių fizinio aktyvumo rekomendacijų. Kas ketvirtas Anglijos gyventojas aktyvia fizine veikla užsiima mažiau nei 30 minučių per savaitę.

Kaip pagrindinę priežastį daugelis nurodo laiko trūkumą. Tyrimais įrodžius kasdienės fizinės veiklos naudą sveikatai, gali būti lengviau motyvuoti reguliariai nesportuojančius žmones įtraukti į savo dienotvarkę bent keletą intensyvios fizinės veiklos epizodų.

Visame pasaulyje galiojančios fizinio aktyvumo gairės yra grįstos tyrimais, kuriuose buvo analizuojama sistemingo nuolatinio fizinio aktyvumo – dažniausia sporto, treniruočių salėje ar kasdieninio bėgimo – nauda.

Tačiau šis tyrimas rodo, kad būsimose visuomenės sveikatos gairėse dėl fizinio aktyvumo gali būti reikalinga apsvarstyti konkrečias trumpo fizinio aktyvumo, kurį būtų galima nesunkiai įtraukti į kasdienį gyvenimą, rekomendacijas.

Nors tyrimo dalyvių dėvėti fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisai nepateikė informacijos apie tai, kur vyko trumpi intensyvios fizinės veiklos epizodai, tokia fizine veikla greičiausiai gali būti laikomi daugelis mums įprastų kasdienių darbų.

Taigi, jei jums sunku prisitaikyti prie treniruočių režimo ir bet koks sportas atrodo gąsdinantis, tikriausiai galima rasti daug įvairių veiklų, kurias galite įterpti į savo dienotvarkę ir tokiu būdu išlikti sveikesni.