Tyrimai rodo, kad oro tarša kenkia ne tik plaučiams, bet ir psichikos sveikatai

Seniai žinoma, kad oro tarša veikia visą mūsų organizmą ir yra viena iš priežasčių, lemiančių įvairias širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas. Tačiau tyrimai rodo, jog užterštas oras daro poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, rašo „Science Alert“. 

Remiantis pora naujų tyrimų, paskelbtų JAMA mokslinių žurnalų tinkle, ilgalaikis oro taršos poveikis padidina depresijos riziką. Neseniai leidinyje „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad ilgalaikis padidėjęs oro taršos lygis padidina vėlyvosios depresijos riziką pagyvenusiems žmonėms.

Kitas žurnale „JAMA Psychiatry“ paskelbtas tyrimas parodė, kad ilgalaikis net mažo oro teršalų kiekio poveikis gali būti siejamas su padidėjusiu depresijos ir nerimo atvejų skaičiumi.

Tirdami oro taršos poveikį pagyvenusiems amerikiečiams, Harvardo ir Emory universitetų mokslininkai išanalizavo beveik 9 milijonų žmonių, naudojančių vyresniems nei 64 metų asmenims skirtą JAV Vyriausybės sveikatos draudimo sistemą „Medicare“, duomenis.

Remiantis „Medicare“ duomenimis, 2005–2016 m. tyrimo laikotarpiu daugiau nei 1,52 mln. iš jų buvo diagnozuota depresija.

„Pastebėjome statistiškai reikšmingus kenksmingus ryšius tarp ilgalaikio padidėjusio oro taršos lygio ir padidėjusios vėlyvosios depresijos diagnozės rizikos“, – teigė mokslininkai.

Šio tyrimo metu pastebėta, kad socialiai ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gresia daug didesnė vėlyvosios depresijos rizika. Jie tuo pačiu metu patiria ir socialinį stresą, ir neigiamą aplinkos poveikį, įskaitant oro taršą, rašoma tyrime.

Analizuodami pacientų duomenis, mokslininkai sudarė taršos lygio žemėlapį ir palygino jį su „Medicare“ tirtų pacientų adresais.

Nustatyta, kad dažniausiai oro užterštumą sąlygojantys teršalai yra kietosios dalelės, pavyzdžiui: dulkės ar dūmai, azoto dioksidas, kurį daugiausiai išskiria transporto priemonės, ir ozonas, kurį į aplinką skleidžia automobiliai, elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos.

Tyrėjų teigimu, dėl plaučių ir nervų pažeidžiamumo vyresnio amžiaus žmonės gali būti ypač jautrūs su tarša susijusiai depresijai.

„Nors depresija yra mažiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių, palyginti su jaunesniais, ji gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip kognityvinės funkcijos sutrikimas, gretutinės fizinės ligos ir mirtis“, – sakė tyrimo autoriai.

Kitame tyrime Didžiosios Britanijos ir Kinijos mokslininkai analizavo sąsajas tarp ilgalaikio daugelio oro teršalų poveikio ir depresijos bei nerimo.

Jie 11 metų tyrė beveik 390 000 žmonių, daugiausia iš Didžiosios Britanijos, grupę ir nustatė, kad depresijos ir nerimo rizika padidėja net esant mažesniam už JK oro kokybės standartus užterštumo lygiui.

Šie tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad užterštas oras neigiamai veikia ir psichinę sveikatą, rašo „Science Alert“.