Prieš 1 metus
103
Viso pasaulio mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą, bando sukurti naujo tipo „laikrodį“, galintį išmatuoti tikrąjį žmogaus biologinį amžių, rašo „Science Alert“.
Neseniai atliktas bandymas į įvairių veiksnių mišinį įtraukė psichologinį faktorių ir pateikė keletą intriguojančių prognozių. Pirminiai testai rodo, kad psichikos sveikatos sutrikimo poveikis kartais gali būti didesnis už fizinių ligų ir įpročių, įskaitant rūkymą, poveikį.
Chronologinis amžius nustatomas pagal tai, kiek metų prabėgo nuo žmogaus gimimo dienos, tačiau tai, kad du žmonės atšventė tiek pat gimtadienių, dar nereiškia, kad jie yra vienodai sveiki.
Išmatavę tam tikrus žmogaus fizinės sveikatos aspektus, pavyzdžiui, žarnyno mikrobiomą ar uždegimo žymenis kraujyje, mokslininkai tikisi vieną dieną nuspėti, kiek žmogus yra „jaunas“ ar „senas“, skaičiuojant biologiniais metais.
Tiksli prognozė gali padėti ekspertams suprasti, kodėl kai kurie žmonės sensta greičiau nei kiti ir kokie gyvenimo būdo veiksniai prisideda prie senėjimo proceso.
Nustatyta, kad pagrindinis žmogaus sveikatos komponentas, kurio trūko ankstesniuose bandymuose sukurti tokį laikrodį, yra mūsų psichinė ir emocinė būsena.
2021 m. dešimtmečius trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 2,3 milijono Naujosios Zelandijos gyventojų, nustatė stiprią sąsają tarp psichikos sutrikimų ir fizinių ligų išsivystymo bei mirties.
Kitas tais pačiais metais atliktas tyrimas parodė, kad psichikos sveikatos problemos yra susijusios su greitesniu senėjimu vidutiniame amžiuje. Be to, šis senėjimo poveikis pasireiškė daug metų anksčiau nei kokios nors su amžiumi susijusios ligos.
Atsižvelgdami į šias išvadas, Jungtinių Valstijų ir Honkongo mokslininkai sugalvojo kompiuterinį algoritmą, kuris turėtų padėti sukurti naują senėjimo laikrodį, apimantį kelis psichikos sveikatos veiksnius ir kraujo biožymenis.
Jie parengė algoritmą, remdamiesi beveik 5000 sveikų suaugusiųjų duomenimis, saugomais Ilgalaikio Kinijos sveikatos ir išėjimo į pensiją tyrimo (CHARLS) duomenų rinkinyje, į kurį įtraukti tik 45 metų ar vyresni dalyviai, ir išbandė jį su kitų 7000 žmonių duomenimis.
Tai pirmas kartas, kai algoritmas buvo parengtas, pasitelkus tokią didelę Kinijos gyventojų kohortą (dauguma tyrimų atliekama Vakarų populiacijose), be to, bene pirmą kartą buvo įtraukti psichikos sveikatos sutrikimus sukeliantys veiksniai.
Galiausiai tyrimo autoriai nustatė, kad psichologiniai veiksniai, tokie kaip nepasitenkinimas gyvenimu ar vienišumo jausmas, pridėjo iki 1,65 metų prie žmogaus biologinio amžiaus. Šis poveikis viršijo kitas individualias demografines charakteristikas, įskaitant biologinę lytį, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį ir rūkymą.
„Mes darome išvadą, kad psichologinis komponentas neturėtų būti ignoruojamas senėjimo tyrimuose dėl reikšmingo jo poveikio biologiniam amžiui“, – rašo tyrimo autoriai.
Tyrimą finansavo bendrovė „Deep Longevity“, investuojanti į senėjimo laikrodžių kūrimą.
Pastarojo bandymo metu buvo atsižvelgiama į fizinę informaciją apie 16 kraujo faktorių, įskaitant cholesterolio kiekį, taip pat KMI, juosmens apimtį ir kraujospūdį.
Dalyvių psichologinės gerovės vertinimas buvo grįstas aštuoniais jausmais: nerimas, vienišumas, nepasitenkinimas gyvenimu, negebėjimas sutelkti dėmesį, nerimastingumas, depresija, neviltis ir baimė.
Tai yra supaprastinta psichikos sveikatos versija, kurią įvertinus, biologinio laikrodžio prognozės tampa konservatyvesnės.
Išbandžius laikrodį su sergančiais žmonėmis, įskaitant tuos, kurie serga vėžiu, širdies ligomis, kepenų ligomis, plaučių ligomis ar insultu, jis tiksliai nuspėjo, kad jie yra vyresni nei jų kolegos pagrindinėje, sveikoje kohortoje.
Tačiau šių ligų poveikis numatomam amžiui neviršijo 1,5 metų. Tai yra šiek tiek mažiau nei bendras visų psichologinių kintamųjų poveikis, kuris, remiantis algoritmu, paspartina senėjimą 1,65 metų.
Tuo tarpu rūkymas prideda apie 1,25 papildomų metų.
Tai nereiškia, kad pagal algoritmą rūkymas kelia mažiau pavojų sveikatai nei depresija ar vienatvė. Rūkymas išlieka vienu iš pagrindinių daugelio vėžio formų ir širdies ligų rizikos veiksnių.
Tačiau remiantis laikrodžio prognozėmis, gali būti, kad jei žmogus yra nesusituokęs (tai prideda 0,59 metų) retai jaučiasi laimingas (prideda 0,35 metų), dažnai jaučiasi netekęs vilties (prideda 0,28 metų) ir turi miego sutrikimų (prideda 0,44 metų), šių psichologinių veiksnių neigiamas poveikis gali būti didesnis nei vien rūkymo.
Tyrimo autorių teigimu, jų darbo rezultatai rodo, kad „žemos psichologinės gerovės neigiamas poveikis daugiau ar mažiau atitinka sunkios ligos ar rūkymo poveikį“.
„Taigi, – daro išvadą jie, – psichikos sveikatos gerinimas gali būti laikomas potencialia senėjimo stabdymo intervencija, kuri gali būti prilyginta labiau apčiuopiamam fizinės terapijos poveikiui.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Aging“.
English (US) ·