Prieš 1 metus
100
Visiems puikiai žinoma, jog druska pagerina daugelio maisto produktų skonį, o tai gali paskatinti vartotojus pirkti daugiau perdirbtų, stipriai sūdytų produktų. Tačiau dažnai pirkėjai nesusimąsto, jog tokie įprasti perdirbti maisto produktai yra ir visose parduotuvėse parduodama supakuota duona, grūdai, mėsos produktai, sriubos, sūris ir greitai paruošiami makaronai, rašo „Medical News Today“ (MNT).
Vis daugiau tyrimų rodo, kad per didelis druskos kiekis maiste gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai ir inkstams.
Neseniai Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininkai iškėlė teoriją, kad dideliais kiekiais vartojama druska gali kelti stresą smegenims. Eksperimento rezultatai parodė, kad druska gali padidinti streso hormono gamybą.
Tyrėjai susiejo daug druskos turinčio maisto vartojimą su pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies – organizmo reakcijos į stresą sistemos – suaktyvinimu. Taip pat buvo pastebėta, kad sūrus maistas padidina gliukokortikoidų – natūraliai susidarančių hormonų, kurie padeda reguliuoti organizmo reakciją į stresą, taip pat širdies ir kraujagyslių, kognityvinės, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos funkcijas – kiekį.
„Esame tai, ką valgome, todėl, siekiant geresnės savijautos, labai svarbu suprasti, kaip daug druskos turintis maistas keičia mūsų psichinę sveikatą. Žinome, kad perteklinis druskos vartojimas kenkia širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams. O šis tyrimas papildomai atskleidė, kad dėl didelio druskos kiekio maiste keičiasi smegenų gebėjimas valdyti stresą“, – „Medical News Today“ sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Edinburgo universiteto Širdies ir kraujagyslių mokslų centro inkstų fiziologijos profesorius dr. Matthew Bailey.
Tyrimo išvados skelbiamos leidinyje „Cardiovascular Research“.
Visame pasaulyje druskos suvartojimas viršija rekomenduojamas normas
Natris yra nepakeičiamas elementas, padedantis reguliuoti maistinių medžiagų judėjimą į ląsteles ir iš jų. Žmogaus organizmui reikia nedidelio kiekio natrio, kuris junginyje su chloridu sudaro paprastą valgomąją druską.
Remiantis 2020–2025 m. mitybos gairėmis, amerikiečiai kasdien turėtų suvartoti mažiau nei 2300 mg natrio. Tačiau Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) apskaičiavo, kad amerikiečiai kasdien jo suvalgo daugiau nei 3400 mg.
Tyrime nedalyvavusi dietologė ir Pietų Australijos universiteto mitybos ir maisto mokslų programų direktorė Evangeline Mantzioris 2022 m. balandį didelio druskos suvartojimo epidemiją aptarė savo tinklalaidėje.
Kai valgome per daug druskos, aiškino E. Mantzioris, „ji absorbuojama į mūsų žarnyną ir kraują […] Ji pritraukia skysčius į kraujagysles [ir] padidina kraujo spaudimą į kraujagyslių sieneles – mes tai vadiname aukštu kraujospūdžiu“.
Specialistė pridūrė, kad senėjimas ir tam tikros sveikatos problemos, įskaitant preeklampsiją, mažą gimimo svorį ir lėtinę inkstų ligą, gali padidinti jautrumą druskai. Savo ruožtu „mūsų organizmas tampa mažiau pajėgus vykdyti visus tuos procesus, kurie reikalingi sveikam jo funkcionavimui“, – pažymėjo ji.
Stresą didinančio druskos poveikio tyrimai
Dr. M. Bailey ir jo kolegos patikrino savo hipotezę tyrimuose su pelių patinais. Vieną pelių grupę jie šėrė mažai druskos turinčiu pašaru, o kitą – sūriu.
Aštuonias savaites jie ryte ir vakare matavo streso hormono lygį pelių organizme. Iš kraujo mėginių tyrėjai vertinto HPA ašies atsaką į stresą. Be to, analizuodami audinių mėginius, mokslininkai rinko genetinę informaciją apie pagumburį, kepenis, inkstus ir širdį.
Tyrimo autoriai teigia surinkę „funkcinius įrodymus apie tiesioginį ryšį tarp druskos suvartojimo su maistu ir HPA ašies suaktyvinimo“.
Didelis druskos suvartojimas lėmė padidėjusį druskos kiekį kraujyje – iššaukė hipernatremija vadinamą būklę – taip pat sukėlė skysčių disbalansą. Nors graužikai galėjo gerti vandens tiek, kiek norėjo, padidėjo skysčių užsilaikymas jų organizme.
Tyrėjų teigimu, „daug druskos turinti dieta tampa svarbiu elgesio modifikatoriumi“. Tiesa, šio tyrimo išvados negali tiesiogiai būti taikomos žmonėms. Tam reikia papildomų tyrimų.
„Planuojame tyrimą su sveikais savanoriais, kurio metu dalyvius maitinsime, reguliuodami suvartojamos druskos kiekį, ir prašysime išspręsti tam tikrus uždavinius per nurodytą laiką. Žinome, kad šie uždaviniai suaktyvina streso sistemą – galime išmatuoti hormono kiekį seilėse ir širdies ritmą“, – apie ateities tyrimų planus sakė dr. M. Bailey.
Kaip sumažinti druskos kiekį perdirbtuose produktuose
Kadangi druskos perteklius kelia rimtą pavojų sveikatai, tyrėjai viliasi, kad vyriausybės imsis priemonių, kurios padės sumažinti druskos kiekį perdirbtuose maisto produktuose.
„Vyriausybės turėtų bendradarbiauti su maisto gamintojais, kad būtų sumažintas natrio kiekis pagrindiniuose maisto produktuose […]. Labiausiai pasiteisinusi strategija yra partnerystė, siekiant nustatyti sutartus nuo laiko priklausomus mažinimo tikslus, kuriuos vertintų nepriklausomi stebėtojai“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius dr. M. Bailey.
Vis dėlto, pasak E. Mantzioris, ne visa druska yra kenksminga. Dietologės teigimu, tas valgomosios druskos kiekis, kuriuo pagardiname maistą, paprastai nekenkia. Tačiau ji perspėja, kad didžiausias pavojus slypi perdirbtuose maisto produktuose.
„Užuot nerimavę dėl to, ką įdedate gamindami maistą ar užsibarstote prie stalo, atidžiau paanalizuokite druskos kiekį perkamuose perdirbtuose maisto produktuose“, – patarė E. Mantzioris.
English (US) ·