Tyli ne visi – į Lietuvą atvykę rusai veržiasi kariauti: „Kovoti ne tik už Ukrainą, bet ir už Lietuvą“

Lietuvoje gyvenantys rusai Olegas Volkovas ir Dmitrijus Novikovas pasirengę paimti ginklą į rankas. Jie nori vykti į Ukrainą ir mūšio lauke kovoti su Rusija. Kol kas Ukraina jiems tokio leidimo nesuteikė, tačiau netoli Bachmuto kovojantis Ukrainos karys Oleksandras Bondarenka džiaugiasi tokiu Rusijos piliečių sprendimu: „Kuo daugiau rusų papildys mūsų gretas, tuo mažiau mano tautiečių žus, tai negali nedžiuginti.“

Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.

Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 15 000 Rusijos piliečių. Daugelis jų, bėgdami nuo Vladimiro Putino režimo, mūsų šalyje apsigyveno palyginti neseniai.

Volkovas: totalitarizmas, karas ir išprotėjusi Lugandonija

O. Volkovas gimė ir gyveno Maskvoje, dirbo interneto reklamos srityje, tačiau pirmojo dešimtmečio viduryje nustebo sužinojęs, kad vyksta „masinė, valstybės remiama gyventojų smegenų plovimo kampanija“.

„Buvo aukštinama imperija, SSRS, militarizmas, totalitarizmas. Teigta, kad Stalinas buvo geras, teisingas ir absoliučiai būtinas, žygiuojama su vado ikonomis ir portretais – mes laimėsime, o karas yra geras dalykas, nes aplink tiek klastingų Rusijėlės priešų, visi jie neteisingos orientacijos ir rezga intrigas prieš mus – dvasingiausius pasaulyje. Maždaug tuo metu buvo paleista ir ta pačia linkme veikianti „pergalės isterijos“ (rus. победобесие) kampanija“, – interviu LRT.lt sakė O. Volkovas.

Pasak jo, 2008 m. Rusijai įsiveržus į Sakartvelą tapo aišku, kad šalies raidos vektorius jau nustatytas – tai „imperija ir naujoji SSRS“.

„Visuotinis patriotinis žmonių entuziazmas ne juokais gąsdino. Visada būti su partijos linija sutinkančia daržove – žeminantis jausmas. Prisijungiau prie tuo metu besikuriančios ARI komandos ir „Res Publica“ judėjimo „Bendras reikalas“. Turėjome internetinį radiją ir televiziją, inicijavome judėjimą už Lenino išgabenimą iš mauzoliejaus, pats organizavau dešimtis gatvės protestų“, – pasakoja rusas.

2011–2012 m. O. Volkovas dalyvavo istoriniuose masiniuose protestuose prieš rinkimų klastojimą.

„2012 m. gegužės 6 d. tapo reikšminga data ir Vyriausybei, ir opozicijai. Tą dieną valdžia nustojo vaidinti demokratiją ir apsimetinėti, kad egzistuoja kokios nors teisės bei laisvės, o opozicijos lyderiai pasirodė esantys visiški bejėgiai ir, atvirai kalbant, netinkami šiai funkcijai“, – sako O. Volkovas.

Rusas konstatuoja, kad 2014 m. įvykęs Krymo prijungimas prie Rusijos ir jį lydėjęs propagandos siautėjimas bei visuotinis „valio“ patriotizmas žmonėms nurovė stogą. „Tapo aišku, kad vienintelė Rusijos ateitis – totalitarizmas, karas ir beprotiška Lugandonija, kaip visos Rusijos modelis. Mano prognozė, deja, išsipildė“, – teigia pašnekovas.

„Kodėl nesutikau su pelningais pasiūlymais žudyti ir plėšti ukrainiečius? Svarbiausia, kad mano mama ukrainietė, o ir pati koncepcija – žudyk chocholus, nes jie ne žmonės – man buvo visiškai nepriimtina. Be to, visada buvo nepriimtinas imperinis totalitarinis modelis, laisvės nebuvimas, žmogaus sumenkinimas iki atliekų lygio – nesvarbu, ar ta valstybė vadinasi Rusijos imperija, ar SSRS“, – aiškina O. Volkovas.

„Lietuva – tikras rojus“

Nusprendęs emigruoti, Olegas rinkosi tarp Ukrainos ir Lietuvos, galiausiai išvyko į Lietuvą ir nė karto dėl to nesigailėjo.

„Kodėl vis dar sakau, kad Lietuva – tikras rojus? Tai grynai ir vidinis jausmas – man čia gera, nors ir pasitaiko problemų – man čia tikrai gera! Na, ir santykinai kalbant, racionalumas – miškai, ežerai – siela džiaugiasi, ir klimatas idealus, ir žmonės, kurie kelia pagarbą, gali netikėtai visiškai nesavanaudiškai padėti. Yra ir ideologinis momentas – Lietuva aktyviai priešinosi SSRS, Lietuva buvo tarp tų, kurie ją pribaigė. Taip atsidūriau Lietuvoje, dėl to niekada nesigailėjau“, – sako rusas.

Jo nuomone, kiekvienas, turintis bent elementarų supratimą apie tikrovę ir tą siaubą, kurį sėja „Putino ordos“, turėtų padėti Ukrainai, o imperijos taikiniuose tokių žmonių turėtų būti didžioji dauguma.

„Ukraina, aukodama geriausius sūnus ir dukras, gina ne tik save. Ukraina šiandien gina visą normalų, civilizuotą pasaulį, visų pirma šalis, kurioms nepasisekė, kad jų kaimynė – išprotėjusi Rusija“, – sako pašnekovas.

„Visomis išgalėmis padedu pabėgėliams, siunčiu pinigus ZSU ir esu pateikęs prašymą tarnauti viename iš ZSU dalinių. Kol laukiu atsakymo, sprendžiu sveikatos problemas, kad galėčiau veiksmingiau kovoti su rusų agresoriais. Ir suprantu: padėdamas Ukrainai, kartu ginu ir Lietuvą, kuri tapo mano namais“, – baigia pasakojimą rusas.

Novikovas: kovoti ne tik už Ukrainą, bet ir už Lietuvą

Dmitrijus Novikovas – Lietuvoje gyvenantis aktyvistas iš Kazanės. Jis dėl įsitikinimų daugiau nei 10 metų praleido įvairiuose Rusijos kalėjimuose. Daugiau nei dvejus metus kalėjo Vladimiro srities 3-ioje pataisos kolonijoje, kur laikytas ir žymus Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.

Kai atlikus trečią įkalinimo bausmę Dmitrijumi vėl pradėjo domėtis specialiosios tarnybos, jis iš pradžių bėgo į Ukrainą, o iš ten persikėlė į Lietuvą.

Nuo 2020 m. rusas dega noru kovoti už Ukrainą, tačiau kol kas bandymai patekti į mūšio lauką buvo nesėkmingi.

„Rusija šiuo metu pavergta valdančiųjų ir bando pavergti kaimynus. Visada pasisakiau už tai, kad turėtume būti geranoriški kaimynų Europoje atžvilgiu, kai tik įmanoma, įrodyti tai darbais. Savo pavyzdžiu noriu parodyti pasauliui, kad rusas nėra marodierius, prievartautojas ir veidą balaklava pridengęs civilių žudikas, kad jis kartu su visu pasauliu stovi petys į petį prieš tuos, kurie pasiruošę viskam, kad tik prisikimštų kišenes ir pavergtų kaimynus“, – pasakojo LRT.lt.

D. Novikovas teigia Vilniuje susipažinęs su žmonėmis, Lietuvoje jam atstojančiais šeimą, todėl jaučia norą kovoti ir už juos.

„Tarp jų yra ir ukrainiečių, bent keli – Ukrainos piliečiai, negaliu į juos žiūrėti kitaip, tik kaip į brolį ir seserį. Ir kokiu kitu būdu, jei ne kovodamas už jų tėvynės laisvę, galėčiau parodyti, kokie jie man brangūs“, – sako D. Novikovas.

„Yra dar vienas dalykas – tikriausiai visi supranta, kur nukryps kruviną Rusiją pavergusio ir mano tautai smegenis išplovusio bei atkurti sovietų imperiją iki buvusių sienų svajojančio blogio akis. Tikiu, V. Putinas pralaimės karą. Tačiau noriu kiek nors prisidėti prie Europos forposto pergalės prieš blogį ir taip parodyti šaliai (Lietuvai – LRT.lt), kurioje praleidau dvejus, turbūt gražiausius gyvenimo metus, kad nereikia bijoti tų, kurie kovojo su V. Putino režimu savo šalyje ir pabėgo iš jos tik tam, kad liktų gyvi“, – pripažįsta D. Novikovas.

Jis dar nenusprendė, į kurį Ukrainos regioną vyks kovoti, bet vienareikšmiškai nori važiuoti „ten, kur karščiausia“. Rusas išsiuntė anketą „Laisvos Rusijos“ legionui, tačiau atsakymo kol kas negavo.

„Legionas nereaguoja, nes tie, nuo kurių priklauso bendra Ukrainos politika, nenori, kad ZSU gretose tarnautų rusai. Tačiau tikrai žinau, jog tie ukrainiečiai, kurie petys į petį su rusais kovoja prieš V. Putino kariuomenę, jų nuomonei nepritaria. Bet nuo jų mažai priklauso, kad ir kaip būtų liūdna“, – sako D. Novikovas.

„Laisvos Rusijos“ legionas prieš „ginkluotą Putino gaują“

„Laisvos Rusijos“ legionas – Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis dalinys. Ukrainos pareigūnų teigimu, jis suformuotas iš Rusijos karo belaisvių ir savanorių, perbėgusių į Ukrainos pusę per Rusijos invaziją.

Dalinio interneto svetainėje teigiama, kad „Laisvos Rusijos“ legionas įkurtas 2022 m. pavasarį, atsižvelgus į rusų norą ZSU gretose kovoti prieš „ginkluotą Putino gaują“. Teigiama, kad šiuo metu legionas vykdo užduotis įvairiose kryptyse, įskaitant ir vieną karščiausių taškų – Bachmuto kryptį.

Kadangi trūksta informacijos apie šio legiono dalyvavimą realiose kovinėse operacijose, kai kurie žurnalistai ir tyrėjai abejoja, ar jis apskritai egzistuoja.

LRT.lt išsiuntė užklausą apie legiono veiklą Ukrainos gynybos ministerijai ir pačiam legionui, tačiau kol kas atsakymo nesulaukė.

Ukrainietis: „Galbūt tai paskatins rusus sukilti“

Ukrainietis O. Bondarenka (slapyvardis – Ponis) kovoja 3-ioje nepriklausomoje šturmo brigadoje prie Bachmuto, Donecko srityje. Naujienų agentūrų duomenimis, pastaraisiais mėnesiais įnirtingiausi mūšiai vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos. Ukrainos kariuomenė šiose vietovėse kasdien atremia dešimtis išpuolių.

„Vyksta karas, visą laiką veikia artilerija, rusai kasdien šturmuoja mūsų pozicijas, žūsta, siunčia naujus karius ir taip toliau, ir taip toliau. Nei mums, nei jiems nepavyksta padaryti didesnės pažangos“, – LRT.lt sakė O. Bondarenka.

Paklaustas, ką žino apie „Laisvos Rusijos“ legiono veiklą, jis atsako: „Žinau, kad šiame legione kaunasi prieš V. Putino režimą nusistatę rusai, nors, kiek teko girdėti, ne vien rusai. Bet mano keliai su jais nebuvo susikirtę.“

Ukrainiečių karys taip pat pabrėžia, kad yra nemažai atvejų, kai rusai pasiduoda, o kai kurie stoja kovoti už Ukrainą.

„Tai gana plačiai paplitusi praktika. Jei jie nori tokiu būdu kovoti su režimu – mūsų fronte, o ne savo šalyje, – kodėl gi ne? Jie motyvuoti, padidina mūsų karių skaičių, nematau jokių problemų“, – sako O. Bondarenka.

Jis pripažįsta: yra nuogąstavimų, kad tarp rusų gali būti provokatorių. „Tačiau tai mūsų kontržvalgybos darbas, manau, prieš priimant į dalinį, jie tikrinami ir apklausiami, nuogąstavimų yra, bet jie nedideli“, – teigia karys.

Ukrainietis atviras – dėl daugybės naujų kauburėlių kapinėse, kur guli jo draugai, rusams jaučiantis dvejopus jausmus.

„Neapykantos jausmas (rusams – red.) yra. Tačiau tai nekeičia fakto, kad turime laimėti šį karą. Jei yra rusų, kurie nori prisijungti prie mūsų ir naikinti priešą, kas aš toks, kad jiems tai drausčiau? Tai net šiek tiek ironiška. Kuo daugiau jų įsilies į mūsų gretas, tuo mažiau mano tėvynainių žus, tai negali manęs nedžiuginti. Taip pat tikiuosi, kad jų pavyzdys paskatins Rusijos žmones sukilti. Vilties, žinoma, nedaug, bet vis dėlto yra“, – reziumuoja O. Bondarenka.