Turkijos Suomijai į NATO atvertos durys – didžiausias Rusijos geopolitinis pralaimėjimas

Jau artimiausiu metu NATO oficialiai pakvies Suomiją tapti Aljanso naująja nare. Turkija paskutinioji pritarė suomių išreikštam norui prisidėti prie NATO. Šis žingsnis ne tik keičia situaciją aplink Baltijos jūrą – NATO atsiduria vos už kelių šimtų kilometrų nuo gimtojo Vladimiro Putino miesto, o tai – ne tik simbolika.

Suomiams – taip, švedai – vis dar laukia

„Ką gi, ruošiamės balsuoti. Priimti arba atmesti. Balsavimui skiriamos 3 minutės.“ – sako Turkijos parlamento pirmininkas Haydaras Akaras.

Ankaroje laikrodis rodo, kad liko 10 minučių iki vidurnakčio. Turkija – paskutinioji iš visų NATO narių, dar nepalaiminusi Suomijos noro stoti į NATO.

„Taigi, balsai suskaičiuoti. Viso 276. Ir 276 už. Sveikinimai Suomijai. Sprendimas priimtas ir tampa teisės dalimi.“ – paskelbia H. Akaras.

Tačiau parlamente plojimai neskamba. Ankara ilgai blokavo ne tik Suomijos, bet ir Švedijos prisijungimą, esą jos nepakankamai kovoja su teroristinėmis organizacijomis. Tačiau tai Turkija labiausiai taikė Švedijai, reikalaudama deportuoti ir išduoti kurdų kovotojus ir asmenis, susijusius su Jungtinėse Valstijose gyvenančio musulmonų dvasininko Fetullah Guleno vadovaujamu tinklu. Situaciją itin paaštrino sudegintas Koranas Stokholme.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tik prieš dvi savaites pareiškė, kad atsisako Suomijos narystės blokados, tačiau lieka neaišku, kaip bus su Švedija.

„Mūsų lūkesčiai labai aiškūs: tikimės, bus išpildyti tarp šalių pasirašytame memorandume iškelti reikalavimai kovai su terorizmu ir organizacijomis. Dabar mes įgyvendinome savo pažadą duotą Suomijai, nes ji parodė progresą ir į mūsų susitarimus pažvelgė rimtai.“ – po balsavimo pareiškė Turkijos parlamento narys Akifas Cagatay Kilicas.

O ryte NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas siunčia žinią Turkijai.

„Visi sąjungininkai sutaria, kad greitus ratifikacijos procesus užbaigti turėtų Švedija ir tai turi būti visų interesas. Labai laukiu, kada galėsiu ir Švediją pasveikinti tapus pilnateise NATO nare.“ – sako J. Stoltenbergas.

Raginimai Turkijai priimti sprendimą tęsiasi ne vieną mėnesį, tačiau klausimu išlieka – kiek naudos iš tikrųjų Turkija nori iš švedų išpešti?

Vienas didžiausių Rusijos pralaimėjimų

Šią akimirką visai tiktų juokelis – esą NATO turėtų sumokėti Vladimrui Putinui už pastangas suvienyti Aljansą. Suomija NATO gerokai sustiprina. Turi ne tik itin gerai parengtą kariuomenę, kuri ne sykį istoriškai įkrėtė rusų kariams, bet yra labai gerai ginkluota ir motyvuota. Bet svarbu matyti visą paveikslą.

Gimtasis V. Putino miestas Sankt Peterburgas – vos keli šimtai kilometrų nuo Suomijos sienos. Ko jau ko, bet V. Putinas mažiausiai norėjo čia NATO. Be to, Kremlius kels bangas – esą kelias į Baltijos jūrą per Suomijos įlanką jiems neva pavojingas, o Kaliningradui kyla mistinė grėsmė.

Tai – vienas didžiausių Rusijos geopolitinių pralaimėjimų, nes istoriškai Kremlius visada siekė, kad Suomija būtų neutrali karine prasme. Ir to siekė net ne dešimtmečius, o šimtmečius. Ir, tam tikra prasme, jiems sekėsi. Bet ne dabar.

Kitas skaičius į kurį verta atkreipti dėmesį: 1300. Tiek kilometrų tęsiasi pasienis tarp Suomijos ir Rusijos. Ir staiga NATO atsiduria už Rusijos durų. Ir labai arti kritinių taškų, rusų karinių bazių, branduolinių ginklų Šiaurėje. Taktine prasme, rusai nebegalės palikti savo teritorijų be priežiūros. Jeigu jau traktuoja, kad NATO kelia grėsmę, vadinasi turės rūpintis saugumu.

„Rusijos grėsmės iškart geografiškai skaldosi į skirtingas teritorijas, skirtingas erdves. Jų koncentracija viena kryptimi iškart sumažėja. Kitas dalykas – Suomijos pajėgumas, kariuomenės pajėgumas, yra didžiulis.“ – sako kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

O Suomijos ambasadorė Lietuvoje Arja Makkonen kol kas šampano taurės nekelia – dar liko šiokių tokių formalumų. Neramu ir dėl švedų, bet pabrėžia – rusai patys kalti. O dabar kažin, kaip pateiks visuomenei faktą, kad Suomija tampa NATO nare.

„Rusija buvo gana tyli dėl mūsų priėmimo. Aišku, mes visada girdėjome, kad jie nenori, jog mes taptume NATO nare, bet to ir buvo galima tikėtis. Kol kas viskas atrodo ramu, žinoma, girdime kai kuriuos balsus, bet nieko rimto. Suomija tampa NATO nare ir tai didelis pokytis. Rusijai – taip pat.“ – pabrėžia Suomijos ambasadorė Lietuvoje A. Makkonen.

Penktadienį V. Putinas užsiėmęs su naująja šalies užsienio politikos koncepcija – bus taikomas simetriškas ir asimetriškas atsakas, įtrauktas ir karinis atsakas.

„Kardinalūs pokyčiai tarptautinėje erdvėje reikalauja peržiūrėti esminius strateginius dokumentus, tarp jų ir užsienio politikos koncepciją, kur brėžiami principai, užduotys, prioritetai diplomatijai“, – tikina Hagos ieškomas Rusijos prezidentas.

Rusijos propagandininkai, neabejotinai, turės ir savų pasvarstymų kaip esą pasveikinti NATO ir Suomiją. Į kurį Vakarų miestą ar šalį pasiųsti dovanų viršgarsinę raketą su branduoliniu užtaisu. O sąjungininkai artimiausiu metu iškels Suomijos vėliavą tarp kitų NATO narių.