Triukšmas dėl stambių saulės parkų: prireikus jėgainės būtų bet kada atjungtos nuo tinklo – verslas įžvelgia grėsmę

Vyriausybė ruošiasi leisti stambiems investuotojams saulės parkus vystyti be galios apribojimų, bet, prireikus, šios jėgainės būtų bet kada atjungtos nuo tinklo. Priešingu atveju, anot energetikos ministro, tinklas tiesiog sudegtų. Saulės elektrinių vystytojai sako – svarbu ne tai, kas žadama žodžiu, o kas Vyriausybės nutarime bus įtvirtinta raštu.

Rudenį pakeitė žiema, o triukšmas dėl stambių saulės parkų liko.

Pernai valstybė įvedė bendrą visiems jiems galios ribą, arba kitaip, kvotą. Investuotojams tai nepatiko. Siūlyta kita tvarka, bet ir ji, parkų vystytojų teigimu, stabdė plėtrą, dalis įmonių ėmė grasinti teismais.

Užtarimo ieškota Seime, grupė parlamentarų registravo pataisas – naikinti galios kvotą. Bet energetikos ministras Dainius Kreivys – kategoriškai prieš.

„Tinklas nėra begalinis, nėra guminis, reguliatorius pasakė – yra 4,4 gigavato, jeigu daugiau elektros paduosi – tinklas „sudegs“. Tai dabar, jeigu sakome, kad panaikinkime 2 gigavatų ribą, tai reiškia, kad atimsime galias iš kitų. O kas tie kiti yra – žmonės, kurie nori pasistatyti elektrinę, verslas ar savivaldybės“, – kalba energetikos ministras.

Rengiamas Vyriausybės nutarimas. Bendros galios šitaip būtų paskirstytos stambių komercinių jėgainių vystytojams ir visiems kitiems:

Tačiau, kai elektros būtų prigaminta tiek, kad jau grėstų perkopti 4,4 gigavato, perteklinę gamybą ESO ir „Litgrid“ visiems proporcingai apribotų arba galėtų jėgaines ir išvis atjungti nuo tinklo.

„Tie ribojimai būtų taikomi, kai tuo metu būtų viršytas Lietuvos vartojimas ir visos eksporto galimybės. Kai tiesiog nebūtų, kur kišti tos elektros“, – komentuoja „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Saulės parkų vystytojų teigimu, tai galbūt tikrai taps išeitimi iš padėties, kai beveik metus neinvestuojama į stambius saulės energetikos projektus.

Tačiau vystytojai mato ir grėsmę – sako, kol kas neaišku, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir kuriam laikui saulės jėgainės galėtų būtų visai sustabdytos.

Projektams skolinamasi ir bankams esą tikrai neužteks geranoriško ministro nusiteikimo.

„Jeigu prisijungimo sąlygose būtų įrašyta „neribotos galimybės sustabdyti saulės elektrinę“... Nepaisant to, kad tinklo operatorius sako, kad čia toks teorinis variantas, kad mes jus kada nors atjungsim ir kad taip iš tikro bus ir gal tai tęsis tikrai tik gal keliolika valandų per metus tokie dalykai, bet tai yra tik kalbos. Kol kas džiaugtis dar yra ankstoka“, – teigia Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Saulės parkų plėtotųjų atstovas sako, gaila laiko – didžiuliai parkai jau galėjo veikti, tuo metu moduliai aktyviai montuojami tik ant nuosavų namų.

„Daugiausiai tai prarado, aišku, vartotojai. Jeigu taip paskaičiavus šių metų kainomis, tai vieni metai elektros vartotojams kainuoja maždaug apie 680 milijonų eurų papildomų išlaidų. Tai yra daug. Tai yra, sakykim, dvigubai daugiau, negu kad Vyriausybė skiria mokesčių mokėtojų pinigų subsidijuoti elektrą šiemet“, – sako M. Nagevičius.

Ministras D. Kreivys teigia, kad jis vystytojų vietoje „apribojimų nesibaidytų“.

„Be abejo, turbūt rizikos yra didesnės gauti mažesnius pelnus. Mes nekalbam, kad ten kažkas bankrutuos“, – kalba ministras.

Dalis investuotojų per tiek laiko persigalvojo – investavo kitur, ne Lietuvoje.