Trišalė taryba pažėrė kritikos ministerijai dėl pristatyto siūlymo minimalią algą didinti iki 840 eurų: situacija paradoksali

Antradienį Trišalei tarybai buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas, kuriam jau iš esmės pritarė Vyrausybė, minimalią mėnesinę algą (MMA) kitąmet didinti iki 840 eurų. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai pažėrė kritikos, kad teikiamas siūlymas, dėl kurio taryba derėtis nė negali ir kuriam bet kokiu atveju pritars Vyriausybė. Be to, pastebėjo socialiniai partneriai, pateiktas siūlymas netenkina nė vienos pusės.

LRT.lt primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija siūlo MMA didinti 15 proc. arba 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų.

Tokiam siūlymui kiek anksčiau iš esmės pritarė Vyriausybė, tačiau buvo sutarta, kad šis pasiūlymas taip pat bus pateiktas Trišalei tarybai.

Darbdavių konfederacijos atstovė Aurelija Maldutytė, reaguodama į pateiktą siūlymą ir socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko pateiktą pristatymą, teiravosi, ar 2017 m. įtvirtinto siekio NPD artinti prie MMA yra nepaisoma.

„Pritariame tam tikslui ir manome, kad jo laikomsi, nes MMA didiname 15 proc., o NPD didiname daugiau. (...) Tik turime suprasti, kad biudžetas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta“, – atsakydamas kalbėjo V. Šilinskas

Anot jo, jeigu būtų dar labiau padidintas NPD, į biudžetą būtų surenkama mažiau lėšų, todėl esą reikėtų taikyti kitą mokestį, kurio lėšos papildytų biudžetą, o tokio mokesčio šiuo metu nėra.

„Labai palaikyčiau darbdavių siūlymą, kaip fiskališkai neutraliai pakeist NPD ar padengti iš kitų lėšų. Vyriausybė tikrai laikosi ir norėtų padidinti NPD ir priartinti prie MMA, ką mes esame susitarę“, – tvirtino V. Šilinskas.

A. Maldutytė vis dėlto teigė, kad mokesčiai šiuo metu yra surenkami geriau, nei buvo numatyta biudžete: „Manau, kad resursų turime, iš kišenės (...) yra, iš kur paimti kažkiek.“

Kritikavo, kad pasiūlymai pateikti posėdyje

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė teigė, kad ministerijos argumentai priimtini ir pagrįsti, tačiau teigė, kad tokius argumentus tarybai būtų verta išgirsti prieš priimant sprendimus.

„Dabar jau sprendimai yra priimti iš profesinių sąjungų, darbdavių pusės. Jūs siūlote kompromisinį sprendimą. Tikriausiai tokį sprendimą ir priims Vyriausybė, nes tai yra jos prerogatyva su Trišale taryba pasitarus sprendimą priimti“, – kalbėjo „Solidarumo“ pirmininkė.

Kaip teigė K. Krupavičienė, jeigu Lietuvos banko posėdyje pristatyti variantai būtų tarybai pateikti anksčiau ir būtų skirta daugiau laiko diskusijoms, bendrą sprendimą taryba būtų galėjusi rasti.

„Jeigu Lietuvos bankas būtų pasiūlęs mums tuos tris variantus prieš Trišalės tarybos posėdį, mūsų derybiniame susitikime, mes galbūt turėjome galimybę sutarti. Čia mano asmeninė nuomonė. Iš tikrųjų iš tų trijų variantų yra pasirinkimas“, – tvirtino K. Krupavičienė.

A. Maldutytė taip pat antrino, kad Lietuvos banko pasiūlymai turėtų būti pateikti dvišalėse darbdavių ir profesinių sąjungų diskusijose.

„Tikrai, manau, jeigu būtume matę ant stalo tuos tris variantus, mums būtų daug aiškiau, apie ką mes kalbame, kokie bus pasiūlymai išnešti į eterį ir tarp ko mes galime rinktis, sakykime taip. Manau, tada būtų aiškiau ir link kokio sprendimo eiti“, – tvirtino A. Maldutytė.

A. Romanovskis: ateityje reikėtų pasimokyti iš derybinių klaidų

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė besidžiaugiantis, kad darbdaviai ir profesinės sąjungos šiemet buvo beveik besusitariantys, tačiau taip pat sukritikavo, kad po to tarybai pateiktas Lietuvos banko pasiūlymas buvo pateiktas taip, kad pusės vėl susiskaldė.

„Visą laiką gyriau Lietuvos banką, bet šįkart (...) tas Lietuvos banko išėjimas ir pasiūlymo pateikimas visus, daugelį pastatė prieš faktą. Jeigu šalys jau ir buvo kažkur linkusios susitarti, išėjo, kad kiekvienas grįžo prie savo pozicijų. Gal ateityje reikėtų pasimokyti iš tų derybinių klaidų ir jų nedaryti“, – teigė A. Romanovskis.

Jis pridūrė, kad ir paties V. Šilinsko pristatymas socialiniams partneriams pateikia faktą, nepaliekant vietos diskusijoms.

„Čia tokia paradoksali situacija – atėjot, padėjot ant stalo, take it or leave it (liet. imkite arba palikite – LRT.lt). Pasiūlymas, kuris, deja, bet nekvepia kompromisu. Arba mes turime priimti, arba skirtingai nuspręsti“, – sakė A. Romanovskis.

Jis pabrėžė, kad diskusijos ir sprendimas dėl MMA dydžio dar vienus metus „nedovanotinai ilgai užsitęsė“, nes likus bene trims mėnesiams iki MMA dydžio pakeitimo, vis dar nėra aišku, koks tas dydis bus.

„Nežinau, kaip reikia susitarti, kad mes tos klaidos nedarytume, nes net ir Darbo kodekse, man atrodo, birželio 15 d. yra įrašyta, bet tai neveikia“, – teigė A. Romanovskis.

Verslo konfederacijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas pateikė tris aiškias alternatyvas, tačiau banko pateikto kompromisinio varianto ministerija nepasirinko ir pateikė savą.

„Šiais metais bus didžiausias per visą istoriją MMA pakėlimas. Šiais metais, kai vyksta karas šalia mūsų, kai turime energetinį karą prieš Lietuvą, mes labiausiai keliame MMA. (...) O kas paskui kaltas bus, jeigu ekonomika užstrigs?“ – kalbėjo A. Romanovskis.

V. Šilinskas: pagal tai, kam darbdaviai pritarė, turėtų būti gerokai daugiau

Reaguodamas į darbdavių ir profesinių sąjungų išsakytą kritiką V. Šilinskas ragino dar kartą pažvelgti į valstybės biudžetą ir jo sandarą, kurioje matyti, kad didžiausia biudžeto dalis surenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Biudžetas šiemet deficitinis ir kitais metais deficitinis. Kai kažkas čia pasakoja apie stebuklingą skrynią, ant kurios sėdi caras atsisėdęs ir gali iš užpakalio ištraukti ir padalinti visiems pinigų, tai tokios nėra. Nėra tokios skrynios. Biudžetas yra žmonių pinigai“, – teigė V. Šilinskas.

Anot jo, taip pat derėtų suvokti, jog didesnės gyventojų pajamos leidžia ir pačiam verslui daugiau uždirbti.

„Kai turtingas pirkėjas ateina pirkti, jis ir dėl kainos mažiau derasi. Mes turime kartu žiūrėti, kaip kartu padidinti gyventojų pajamas, kad ir verslas galėtų daugiau uždirbti. Tai, ką minėjau, yra ir investicijos, ir mokymai. Tiek investicinė aplinka ar viešosios paslaugos“, – tvirtino viceministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad MMA, remiantis formule, vis dėlto turėtų būti 888 eurai: „Pagal tai, kas buvo sutarta, darbdavių ir darbuotojų patvirtinta, tai MMA turėtų būti 888 eurai. Ir čia tik Vyriausybė sako, kad gerai, šie metai tikrai yra neapibrėžtų aplinkybių, tikrai girdime, ką darbdaviai sako, ir tikrai turėtų būti mažiau. Bet tas, kam buvo pritarta ir darbdavių, skaičius turėtų būti didesnis. Ir geroka didesnis.“

Darbdaviams sureagavus, kad tokiam dydžiui pritarta nebuvo, V. Šilinskas pabrėžė, kad buvo pritarta formulei, kuria remiantis ir gaunamas 888 eurų dydis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas ragino viceministrą „neperlenkti lazdos“ ir priminė, kad dėl šios formulės keitimo taip pat buvo diskutuojama, raginant įtraukti našumo rodiklį.

Pasiūlymą ministerija vertina kaip kompromisinį

Kaip anksčiau tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis didinimas yra kompromisas tarp to, kokius skaičius įvardijo darbuotojų atstovai ir darbdaviai, bei to, kokia yra ekonominė situacija.

Skaičiuojama, kad dėl pateiktų sprendimų – MMA ir NPD didinimo – minimalią algą uždirbantiems asmenims pajamos į rankas augtų 83,5 euro.

LRT.lt primena, kad Lietuvos bankas (LB) Trišalėje taryboje teikė tris MMA didinimo variantus. Dviem iš jų buvo siūloma MMA didinti dalimis. Remiantis visais pasiūlytais variantais MMA galiausiai kitąmet turėtų pasiekti 888 eurų, skaičiavo LB.

Vis dėlto Vyriausybės posėdyje finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad toks sprendimas nebūtų pats tinkamiausias, nes NPD skaičiavimui naudojamas MMA dydis, todėl esą MMA keitimas metų viduryje sukeltų didesnių keblumų.

LRT.lt primena, kad anksčiau Trišalė taryba fiksavo išsiskyrusias nuomones dėl to, kokio dydžio MMA turėtų būti mokama kitąmet.

Darbdavių atstovai taryboje palaikė Lietuvos banko siūlymą MMA didinti dalimis ir ragino nuo sausio MMA didinti iki 800 eurų bei sparčiau – iki 740 eurų – didinti NPD, o vėliau MMA padidinti dar kartą – iki 888 eurų.

Profesinės sąjungos vis dėlto su tokiu variantu nesutiko ir teigė palaikančios trečiąjį Lietuvos banko pasiūlymą – MMA didinti vienu kartu iki 888 eurų.

Šiemet MMA siekia 730 eurų (neatskaičius mokesčių), arba 550 eurų „į rankas“, NPD – 540 eurų.

Papildysime.