Traukinio palydovu dirbantis vilnietis apie darbo kasdienybę ir skubančius keleivius: „Boltas nervingai rūkytų kampe“

Vilnietis Tomas Budreckas 16 metų gyveno ir dirbo užsienyje, tačiau prieš beveik dvejus metus grįžo į Lietuvą ir jau kelis mėnesius dirba traukinio palydovu. Ši profesija jį sudomino dar gyvenant užsienyje, o išbandyti savo jėgas šiame darbe paskatino žmona. Kuo ši profesija įdomi, kodėl traukiniai ne visuomet išvyksta laiku ir kaip vadinami vėluojantys keleiviai, LRT RADIJUI traukinyje Vilnius–Kaunas pasakojo traukinio palydovas T. Budreckas.

T. Budreckas neslepia, kad grįžęs į Lietuvą ilgai svarstė, kur galėtų įsitvirtinti, susirasti mėgstamą darbą. Tik sulaukęs paskatinimo iš žmonos ryžosi tapti ilgus metus jį dominančios profesijos atstovu – traukinio palydovu.

„Prieš grįždamas į Lietuvą gyvenau Vengrijoje. Iš ten kilusi ir mano žmona, ji ten dirbo traukinio palydovės darbą. Kol ji studijavo ir ruošėsi tapti palydove, aš vis užmesdavau akį į jos popierius ir kuo nors susidomėdavau, todėl grįžus į Lietuvą ir pradėjus ieškoti darbo ji paskatino mane pabandyti tapti traukinio palydovu“, – pasakoja T. Budreckas.

Vyras tikina, kad mokytis traukinio palydovo amato nelengva, o jo darbo diena pilna iššūkių. Neretai jam tenka net užlaikyti traukinį, kad į jį spėtų vėluojantys keleiviai.

„Kol traukinys dar nepajudėjo, mes stovime lauke. Iš čia stebime, ar visi keleiviai pasiekė savo vietas, ar nėra vėluojančių. Jeigu tokių yra, galima pristabdyti traukinį. Jeigu matau, kad yra olimpinis sprinteris, kuris iš kažkur atbėga, mosuoju mašinistui, kad nevažiuotų. Tokių čia pilna. Manau, kad Usainas Boltas sėdėtų kampe ir nervingai rūkytų, jeigu matytų mūsų sprinterius“, – juokauja T. Budreckas.

Traukinio palydovas sako, kad darbo krūvis nėra didelis, o žmonių skaičius dažnai priklauso ne tik nuo maršruto, bet ir nuo dienos meto.

„Pagrindinė masė žmonių dažniausiai yra pradinėse stotyse, tačiau priklauso ir nuo traukinio. Pavyzdžiui, maršrutas Turmantas–Vilnius, pradinėje stotelėje, kai pirmas traukinys išvyksta 4:30 val., gali nebūti keleivių, o kai visi važiuoja į darbus, būna, kad sulipa pervažiuojamuose kaimuose“, – sako T. Budreckas.

Pagrindinis traukinio palydovo darbo įrankis – delninukas. Jame darbuotojas mato ir fiksuoja keleivių skaičių.

„Delninukas yra pagrindinis mūsų darbo įrankis. Jis rodo keleivių skaičių, kiek yra nupirkta bilietų. Pavyzdžiui, dabar mes matome, kad du žmonės pavėlavo arba neatvyko į traukinį. Galime matyti, kokioje vietoje ar klasėje jie turėjo būti. Tačiau delninukas nėra vienintelis prietaisas, kurį nešiojame. Mes turime ir darbo telefoną, kortelių skaitymo aparatą, spausdintuvą. Viską turime prisisegę prie diržo“, – pasakoja traukinio palydovu dirbantis vilnietis.

Traukinio palydovas Tomas sako, kad didelių bėdų keliaujant traukiniu nenutinka, o dažniausiai girdimi nusiskundimai dėl neveikiančių kondicionierių ar kitų keleivių elgesio.

„Nusiskundimų dažniausiai būna dėl neveikiančių kondicionierių, nes normalu, kad technika genda. Turbūt dar dažniau girdima, kad skundžiasi vieni kitais. Kažkieno šuniukas loja, kažkieno vaikas verkia ir panašiai, tačiau tai yra tokie dalykai, kurie nepriklauso nuo traukinio personalo“, – sako T. Budreckas.

Geros nuotaikos nestokojantis traukinio palydovas tikina, kad jam labai svarbu, kaip jaučiasi keleiviai, todėl kas rytą jis stengiasi juos pasitikti gerai nusiteikęs.

„Gera nuotaika palengvina mano darbą. Aš manau, kad tai ir keleiviams pašviesina nuotaiką. Tai yra natūralu, man nereikia stengtis. Jeigu visi mano keleiviai laimingi – tai mažiau nusiskundimų ir surūgusių veidų. Rytą pradėjus su šypsena, ji gali lydėti visą dieną“, – šypsosi traukinio palydovas.

Daugiau klausykitės radijo laidos įraše.

Parengė Miglė Valionytė.