Tragiškos avarijos valdininkus pabudino lyg šaltas dušas: prabilo apie saugumo priemones, bet pripažįsta – greitai įgyvendinti nepavyks

Šaltas dušas – taip pastarųjų savaičių situaciją keliuose apibūdino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Tiek jis, tiek įvairūs Vyriausybės atstovai po tragiškų eismo įvykių suskubo prabilti apie sugriežtinimus vairuotojams ir papildomas saugumo priemones keliuose. Visgi net ir premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad pastarųjų diegimas yra pakankamai brangus, todėl greitų globalių sprendimų tikėtis neverta.

Po tragiškų nelaimių – vaizdingi epitetai

Policijos generalinis komisaras R. Požėla praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje neslėpė – eismo saugumo situacija šių metų pradžioje policijai yra tarsi šaltas dušas.

„Po keleto optimistinių metų, kai skaičiai iš tikrųjų mažėjo ir prisiminus praėjusių metų rezultatą, t. y. 120 žuvusiųjų keliuose, ankstesnius laikotarpius, 1991 metais buvome praradę arti 1200 eismo dalyvių šalies keliuose.

Dabar situaciją turime tokią, kad avaringumas yra tapatus praėjusių metų avaringumui, turiu omenyje įskaitinių eismo įvykių skaičių. Jis yra padidėjęs 3 proc., sužeistųjų irgi padaugėjo 3 proc. Tačiau 70 proc. yra padidėjęs žuvusiųjų keliuose skaičius“, – detalizavo policijos vadas.

Optimizmo buvo sunku įžvelgti ir premjerės I. Šimonytės pasisakymuose. Visgi ji tvirtino, kad dar sunku įvertinti, ar pastarųjų savaičių eismo įvykiai jau yra tendencija.

„Vertinu kaip liūdną statistiką. Ar tai yra tendencijos – reikia daugiau laiko įvertinti, kiek tai yra tiesiog momentinis pablogėjimas, o kiek tendencija. Man atrodo, ne vienas ekspertas, komentuodamas šią situaciją, labai aiškiai pasakė, kad didžiausia problema yra nepagrįstas žmonių rizikavimas, kartais bandant kažkur nuskubėti ir neįvertinus rizikos savo gyvybei, pavojingai lenkiant dviejų juostų keliuose ir panašiais atvejais“, – ELTA citavo I. Šimonytę.

Greitų techninių sprendimų tikėtis neverta

Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad norint didinti eismo saugumą keliuose, būtinos ir atitinkamos techninės priemonės. Visgi Vyriausybės vadovė ir pati pripažino, kad pastarosios yra išties brangios.

„Tais atvejais, kai susiję su infrastruktūra, pėsčiaisiais, kitais dalykais, tai tikrai to darbo daug vyksta ir daug priemonių yra taikoma. Ar labai greitai Lietuva galės visus kelius padaryti tokius kaip Švedijoje, kur per vidurį stovi tvorelė ir neleidžia išvažiuoti į priešpriešinį eismą? Matyt, labai greitai to padaryti visoje Lietuvoje tikrai nepavyks, nes tai yra pakankamai rimtos investicijos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Analogišką nuomonę išsakė ir pasitarimą su atsakingomis institucijomis praėjusią savaitę organizavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Suprasdama reikiamų investicijų dydį ji iškėlė mintį, kad saugumo priemonės galėtų būtų diegiamos palaipsniui.

„Šiandien aptarėme, kad galvojama apie papildomas saugumo priemones, kurios galėtų atsirasti mūsų keliuose. Žinoma, jos yra brangios, matyt, reikėtų susidėlioti etapais, kaip mes tą saugumo infrastruktūrą galėtume diegti savo keliuose. Ir tai yra mūsų ateities susitarimas“, – balandžio 20-ąją kalbėjo ministrė.

Įrengti fizinį barjerą nėra taip paprasta

Kadangi dalis pastarojo meto skaudžių avarijų įvyko dėl kaktomušos, kuomet automobiliai išvažiuodavo į priešingą eismo juostą, viešai iškelta diskusija dėl galimybės šalies keliuose per vidurį įrengti fizinius barjerus.

Nors tokia priemonė taikoma kai kuriose užsienio šalyse, Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje tą padaryti nebūtų paprasta.

„Keliuose eliminuoti galimybę išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, per vidurį įrengiant fizinį atskyrimą – atitvarą, dažnu atveju nėra paprasta. Visų pirma, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių yra daugiau nei 21,2 tūkst. km, žemesnės kategorijos keliuose yra daug nuovažų į sodybas, dirbamus laukus ir pan., todėl tose vietose reikėtų nutraukti atitvaro liniją“, – teigiama portalui skirtame ministerijos atsakyme.

Visgi jame taip pat pažymima, kad dėl minėtos priežasties pačiuose intensyviausiuose aukščiausios kategorijos keliuose tokie atitvarai jau yra įrengiami, pavyzdžiui, šiuo metu rekonstruojamoje „Via Balticos“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos.

Sprendimai numatyti specialioje programoje

Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, nedidelio eismo intensyvumo keliuose, kuriuose nėra galimybių taikyti tokių priemonių kaip fizinis barjeras, turi būti taikoma kontrolė: vidutinio greičio matuokliai, patruliavimas ir pan.

„Eismo dalyviai turi žinoti, jog už netinkamą elgesį neliks nenubausti. Taip pat svarbios edukacinės priemonės, kad eismo dalyviai būtų šviečiami eismo saugos tema, žinotų savo atsakomybę ir suvoktų grėsmes, todėl elgtųsi adekvačiai. Pastarieji eismo įvykiai ir jų aplinkybės, kai vežant keleivius buvo elgiamasi pavojingai ir nepaisoma elementarių saugumo reikalavimų, tik parodė, kad tokie veiksmai pavojingi ir kuo tai gali baigtis“, – rašoma atsakyme.

Anot Susisiekimo ministerijos, eismo saugumui gerinti skirti sprendimai yra numatyti valstybinėje saugaus eismo programoje „Vizija nulis“. Joje nurodoma, kad nemažai eismo įvykių, kuriuose žūva žmonės, įvyksta sankryžose, kelio vingiuose, nesaugiose šalikelėse ar kelkraščiuose, todėl saugumas tokiose vietose turi būti viena iš prioritetinių sričių.

„Valstybinės reikšmės kelių saugumas didinamas rekonstruojant pavojingus kelių ruožus, įrengiant inžinerines eismo saugumo priemones. Itin daug dėmesio skiriama juodosioms dėmėms keliuose šalinti. Iki 2025 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama rekonstruoti visas nesaugias perėjas. Taip pat numatoma plačiau diegti šiuolaikiškas, efektyvias eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemas – stacionarius ir vidutinio greičio matuoklius, neleistino priešpriešinio lenkimo prietaisus, daugiafunkcius kontrolės postus“, – teigia ministerija.

„2+1“ kelių plėtra

Be fizinių barjerų įrengimo, kaip viena iš opcijų didinti automobilių eismo saugumą yra įvardijami ir vadinamieji „2+1“ keliai. Tokio tipo kelyje automobilių eismas papildomas trečiąja eismo juosta, einančia per kelio vidurį, o eismo kryptis keičiama kas keletą kilometrų. Taip iš esmės sudaromos galimybės kas keletą kilometrų saugiai aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius.

Toks sprendimas pasirinktas rekonstruojant „mirties keliu“ vadinamą „Via Balticą“. Taip pat numatyta jį panaudoti ir tvarkant blogiausiu keliu tituluojamą jungtį Vilnius–Utena.

„Šiuo metu rengiamas kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektas, beveik 43 km ilgio šio kelio ruožas tarp Riešės ir Molėtų bus rekonstruojamas į „2+1“ kelią“, – LRT.lt informavo Susisiekimo ministerija.

Visgi pastaroji pripažįsta, kad kol kas nėra paskaičiuota, kiek įvairūs techniniai sprendimai eismo saugumui didinti visoje šalyje galėtų kainuoti. Anot valdininkų, pavyzdžiui, kalbant apie „2+1“ kelių plėtrą tikslesni skaičiavimai gali būti atliekami projektų rengimo metu.

„Daugeliu atvejų šios priemonės įdiegimui reiktų atlikti kelio platinimo darbus, iš esmės – vykdyti kelio rekonstrukciją. Jei kelio sklypas siauras, visuomenės poreikiams gali reikėti paimti netgi privačias žemes. Svarbus faktorius yra tankiai užstatytos teritorijos šalia esamų kelių ir nuovažų gausa“, – dėstoma atsakyme.

Taip pat priduriama, kad lėšos šiuo metu skiriamos kelių būklei palaikyti ir nuosekliai gerinti ir strateginiams kelių projektams įgyvendinti. Susisiekimo ministerijos nuomone, jos turėtų nuosekliai didėti.