Tragiškai pasibaigusių avarijų Lietuvoje daugėja, bet tik ne Vilniuje – ar teisus Šimašius?

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į penkių žmonių gyvybes nusinešusią avariją Vilniaus rajone ir prokuratūros išvadą dėl gatvių siaurinimo darbų mieste, paskelbė, kad vadinamosios humanizuotos gatvės mieste tapo saugesnės, o Vilniuje avarijų aukų mažėja, nors visoje Lietuvoje – auga. Tačiau statistika rodo kiek kitokią situaciją.

„Jei pažiūrėsime Lietuvos statistiką, kasmet keliuose žūva ar sužalojama vis daugiau žmonių. Tiesa, Vilniuje žūvančių ar sužalojamų, nors gyventojų vis daugiau, mažėja. Darome viską, kad šių nereikalingų žūčių dar sumažėtų, ir tai veikia – avaringumas humanizuotose Vilniaus gatvėse sumažėjo triskart“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė meras.

Taip R. Šimašius pakomentavo Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą dėl per jo kadenciją vykdyto kai kurių sostinės gatvių humanizavimo, siaurinant jų važiuojamąją dalį. Prokuroras pareikalavo, kad savivaldybė pašalintų esamas kliūtis – stulpelius, gėlių klombas, atitvarus, lauko kavinių inventorių ir pan., – trukdančias judėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo automobiliams Vilniaus senamiestyje ir kitose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos nurodytose vietose.

Prokuratūros pranešime nurodoma, kad esamos kliūtys pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus.

Vis dėlto, anot R. Šimašiaus, „negalime mūsų europietiško miesto paversti Minsku“, jo teigimu, susiaurintos gatvės yra jaukesnės ir saugesnės.

„Mes nuolat turime derinti visų miestiečių interesus, o gatvėse jie susikerta labiausiai. Tai, kas ugniagesiams, kitoms tarnyboms ar šiaip skubantiems yra tik tranzitinė gatvė, kitiems dažnai yra kasdienė gyvenimo erdvė, kurią jie ar jų vaikai turi pereiti, palei ją gyventi“, – teigia meras.

Skaičiai rodo kitaip

Ar iš tiesų Lietuvos keliuose kasmet žūva ir sužalojama vis daugiau žmonių, kaip tvirtina R. Šimašius? Toks teiginys nėra tiesa: Policijos departamento prie VRM duomenys rodo, kad eismo įvykių Lietuvoje ilgą laiką nuosekliai mažėja, o prieš kokių 20 metų avarijose žūdavo ir būdavo sužalojama beveik dukart daugiau gyventojų. Pavyzdžiui, 2000 m. avarijose žuvo 641 žmogus, 2022 m. – 120, atitinkamai sužalotų žmonių skaičius pasikeitė nuo 6960 iki 3406. Didžiausias šuolis žemyn įvyko 2005 m.

Tiesa, 2022 m., lyginant su praėjusiais metais, matomas avarijų pakilimas.

Situacija Vilniuje – panaši, nors skaudžių avarijų pasekmių kreivė kiek labiau banguoja: ir čia pernai sužalota dukart mažiau žmonių nei 2000 m., o žuvusiųjų avarijose buvo 16, palyginkime – 2000 m. Vilniuje žuvo 56. Tokios pat tendencijos matomos ir Kaune bei Klaipėdoje.

Pasak LRT.lt kalbinto Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovo Evaldo Morkūno, eismo įvykių skaičiaus mažėjimą lemia kelios priežastys. Pirma – kelių ir gatvių infrastruktūros gerinimas: dviračių takai, saugios pėsčiųjų perėjos, eismo organizavimo pakeitimai sankryžose. Taip pat svarbus eismo dalyvių švietimas apie saugų eismą, policijos ir kitų įstaigų vykdomi reidai ir akcijos.

Jo teigimu, nors mirtimis ir sužalojimais pasibaigusių eismo įvykių nuo 2000 m. Lietuvoje sumažėjo perpus, išvadų apie tokį ilgą laikotarpį daryti nereikėtų, šis mažėjimas yra globalus reiškinys.

„Tam, kad 2022 m. eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius padidėjo, lyginant su 2021 m., įtakos galėjo turėti 2022 m. pasibaigę įvairūs judėjimo ribojimai dėl pandemijos“, – komentavo E. Morkūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad praeitus metus lyginant su 2019 m., kai dar nebuvo pandemijos, eismo įvykių skaičius ir nukentėjusių eismo dalyvių skaičius sumažėjo.

E. Morkūnas taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo žuvusių dviratininkų, nukentėjusių vairuotojų, tačiau naujas galvos skausmas yra paspirtukininkai, kiekvienais metais jų nukenčia vis daugiau.

„Kitaip tariant, problema iš eismo juostų gali persikelti į šaligatvius ir dviračių takus“, – pažymi jis.

Ar humanizuotos gatvės – saugesnės

Savo įraše R. Šimašius taip pat pabrėžė, kad avaringumas susiaurintose Vilniaus gatvėse sumažėjo tris kartus, kitose – iki 10 proc.

Pasak savivaldybės, meras rėmėsi įmonės „Susisiekimo paslaugos“ informacija, ją savivaldybė skelbė jau vasario mėnesį. Verta atkreipti dėmesį, kad incidentų mastas apskritai labai nedidelis – pavyzdžiui, 10 susidūrimų dviračiais per metus, tačiau savivaldybė net ir nuo tokio skaičiaus skaičiuoja procentus, šiuo atveju mini 20 procentų sumažėjimą, tai būtų 2 incidentais mažiau.

Vis tik, savivaldybės duomenimis, susiaurinus gatves, eismo įvykių jose sumažėjo nuo 39 per metus iki 12, vasario mėnesį atkreipė dėmesį R. Šimašius. Jo pateiktais duomenimis, užvažiavimo ant pėsčiojo atvejų sumažėjo nuo 23 iki 4, užvažiavimo ant dviratininko sumažėjo nuo 5 iki 1, automobilių susidūrimų sumažėjo nuo 11 iki 7.

Nuo 2018 metų humanizuotos Naugarduko, T. Ševčenkos, Algirdo, Didlaukio, Žirmūnų, Geležinkelio, Gerosios Vilties ir kitos gatvės.

„Iki humanizavimo šiose gatvėse fiksuoti 22 automobilių susidūrimai tarpusavyje, 55 susidūrimai su pėsčiaisiais ir 10 susidūrimų su dviračiais. Po humanizavimo automobilių susidūrimų tarpusavyje sumažėjo 32 proc., su dviračiais – 20 proc., o su pėsčiaisiais susidūrimų fiksuota net 67 proc. mažiau“, – skelbė savivaldybė.

E. Morkūno teigimu, Transporto kompetencijų agentūra nesiryžta daryti išvadų, kaip pasikeitė avaringumas humanizuotose gatvėse.

„Iš teigiamos pusės – sumažėja automobilių greitis, dviratininkai atskirti nuo automobilių gali saugiau judėti, daugiau erdvės pėstiesiems. Tačiau tikrai ne visas gatves reikia pradėti humanizuoti – skiriasi gatvių paskirtis, eismo intensyvumas jose ir pan. Be to, bet kokie pokyčiai pradžioje visuomenės vertinami neigiamai – reikia adaptuotis prie pasikeitusio eismo organizavimo, ne visi žmonės pastebi kelio ženklus, dėl to gali kilti eismo įvykių“, – kalbėjo jis apie tai, kaip gatvių siaurinimas keičia saugumą keliuose.

Anot jo, norint nustatyti, ar gatvių siaurinimas pagerino avaringumo statistiką, reikėtų nagrinėti, ar padidėjo eismo intensyvumas.

„Taip pat reikėtų analizuoti, kaip eismo įvykių skaičių pakeitė eismo dalyvių srautų pokyčiai, galbūt visgi avaringumas padidėjo atsižvelgiant į intensyvumus. Tad galutinės objektyvios išvados, kaip pasikeitė avaringumas humanizuotose gatvėse, kol kas pateikti nelabai galime“, – sako pašnekovas.

R. Šimašiaus teigimu, mirtimis ir sužalojimais pasibaigusių avarijų skaičius Lietuvoje didėja, o Vilniuje mažėja. Tai netiesa, nes tokių avarijų skaičius mažėja kasmet visoje šalyje. Savivaldybės pateiktais duomenimis, susiaurintose gatvėse iš tiesų įvyko mažiau avarijų, bet ekspertai dar nesiryžta sieti to su gatvių siaurinimu.