Tikėjosi atgauti pinigų, bet teks pačiam susimokėti: kodėl pajamų deklaravimas gali apkarsti?

Kovo 8-ąją oficialiai prasidėjo pajamų deklaravimas už 2022 m. Nemažai tautiečių to laukė su nekantrumu, mat jie gali susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Visgi kai kuriems pajamų deklaravimas gali atnešti ir nemalonių staigmenų, kadangi patiems teks papildomai susimokėti į taupomąją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą.

Laukia nemalonios staigmenos

Kaip skelbė VMI, nekantriausieji net nelaukdami oficialaus starto puolė deklaruoti savo pajamas už praėjusius metus. Nors pradžia buvo numatyta kovo 8-ąją, iki šios dienos deklaracijas jau buvo pateikę 420 tūkst. asmenų.

Toks stropumas nestebina VMI specialistų, mat daugelis tautiečių viliasi kuo greičiau atgauti dalį sumokėtų mokesčių. Kai kuriais atvejais tai siekia keliolika eurų, o kartais – net kelis šimtus ir daugiau.

Savo ruožtu VMI ne kartą pabrėžė, jog greičiau deklaravusieji pajamas nebūtinai vieni iš pirmųjų sulauks piniginės injekcijos į savo sąskaitą, kadangi permokos grąžinamos atsitiktiniu būdu.

Visgi pajamų deklaravimas gali pateikti ir nemalonių staigmenų. Anot VMI, neretai nutinka taip, kad žmonės tikisi atgauti pinigų, bet lieka nustebę, kai sužino, jog patys turi susimokėti. Taip dažnai nutinka automobilių pardavėjams.

Tikisi bent kiek atgauti, bet tenka susimokėti

Būtent taip nutiko istorijos herojui Vidmantui (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – LRT.lt), anot jo, tik deklaravus pajamas paaiškėjo, kad jam dėl praėjusiais metais pirkto ir po kelių mėnesių parduoto automobilio VMI teks sumokėti daugiau nei 200 eurų.

„Suderėjome galutinę kainą 6000 eurų. Pradinė buvo truputį didesnė, bet pardavėjas kažkodėl pasiūlė [pirkimo–pardavimo] sutartyje nurodyti mažesnę sumą ir padaryti nuolaidą. Negalvojau, kad čia kas nors blogo, todėl dokumentuose įrašėme 4500 [eurų] sumą. Susipildėme dokumentus, atsisveikinome ir palinkėjome vienas kitam gero kelio“, – pasakojo Vidmantas.

Anot pašnekovo, pavažinėjęs pusmetį, jis nusprendė automobilį parduoti savo kaimynui, suderėjo tokią pat sumą, už kokią Vidmantas ir įsigijo transporto priemonę.

„Į pirkimo–pardavimo sutartį įrašėme 6000 eurų. Visai iš galvos buvo išėję, kad pirkdamas automobilį nurodžiau mažesnę sumą. Bet ir neatrodė, kad čia kas nors bus blogai. Tik vėliau vaikai paprotino, kad čia yra negerai. O kai deklaravau pajamas, pats pamačiau, kad teks dar pačiam susimokėti virš 200 eurų, nors įprastai kiek nors pinigų atgaudavau“, – aiškino vyras.

Svarbus terminas

Tokios istorijos kaip Vidmanto VMI ir „Regitrai“ puikiai žinomos. Anot VMI, tai yra realus pavyzdys, kas nutinka, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma klaidinga sandorio suma.

„Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti pats“, – perspėja VMI atstovai.

VMI primena, kad naujajam savininkui neišlaikius automobilio nuosavybės 3 metus ir nutarus jį parduoti kitam asmeniui už didesnę kainą, nei buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno.

„Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas parduoda minėtą transporto priemonę už 5000 eurų, jam teks sumokėti 735 eurus GPM“, – pavyzdį pateikia VMI.

Taigi, būtent taip nutiko ir Vidmantui, kuris savo automobilio kaip nuosavybės neišlaikė 3 metus. Kadangi įsigydamas automobilį jis deklaravo sandorį už 4500 eurų, o vėliau automobilį oficialiai pardavė už 6000 eurų, VMI nuo deklaruoto pelno – 1500 eurų – jam apskaičiavo 15 proc. siekiantį GPM (1500 x 0,15 = 225 eurai), nors realiai jokios naudos vyras neįgijo.

„Regitra“ taiso tik technines klaidas

Savo ruožtu „Regitra“ tikina, kad vos tik prasidėjus oficialiam pajamų deklaravimui kasmet sulaukia gyventojų prašymų pakeisti Kelių transporto priemonių registre esančius duomenis, susijusius su parduoto automobilio kaina. Tiesa, taisyti padėtį skubama tik suvokus neteisingai užpildytos pirkimo–pardavimo sutarties pasekmes.

„Kitaip tariant, išvydus mokėtiną pajamų mokestį, siekiama koreguoti pirkimo–pardavimo sutartyje jau anksčiau fiksuotą transporto priemonės pardavimo sumą“, – paaiškina „Regitra“.

Anot jos atstovų, atvykę į „Regitros“ padalinį asmenys tikina norintys pateikti naujai užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį. Maža to, ją norima pasirašyti atgaline data, o joje įrašyti kitokią transporto priemonės pardavimo sumą, nei kad buvo, kai asmuo atvyko jos įregistruoti savo vardu.

„Regitra“ atkreipia dėmesį, kad jei pirkimo–pardavimo sutartyje, nurodant transporto priemonės kainą, iš tiesų įsivėlė klaida, reikėtų kreiptis į VMI. Gyventojui pateikus klaidą įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti atlikta operacija, arba kitą juridinę galią turintį dokumentą, VMI tai įvertins ir priims sprendimą dėl deklaruotų duomenų pagrįstumo.

Šiuo atveju „Regitra“ gali taisyti tik technines duomenų įvedimo klaidas. „Pavyzdžiui: jei praleidžiamas skaičius ar raidė, nurodyti ne tie automobilio įsigijimo metai ir kt. Tokiu atveju asmenys yra kviečiami atvykti į bet kurį „Regitros“ padalinį, jame reikės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenų keitimą pagrindžiantį įrodymą“, – nurodo specialistai.