„Teltonikos“ prezidentas Paukštys: iš Taivano mes gauname žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius

„Aš sakyčiau, kad politikams reiktų suprasti, kad mes gauname iš Taivano žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sako „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Trys susitarimai su Taivanu – reikšmingi šios savaitės įvykiai Lietuvos ekonomikai. Taivano fondas pusketvirto milijono eurų investuos į biotechnologijų startuolį „Oxipit“, suteiks 8 milijonų paskolą saulės modulių gamintojai „SoliTek“, Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas pasirašė 14 milijonų eurų vertės sutartį su daiktų interneto prietaisų projektuotoja ir gamintoja „Teltonika“.

– Pone Paukšty, praėjusių metų spalio pabaigoje, t. y. maždaug prieš 3 mėnesius, jūs sakėte, kad deratės su Taivano įmone, nesakėte konkrečiai su kokia. Bet sakėte, kad derybos yra labai sunkios, ir todėl dar prieš tuos 3 mėnesius jūs sakėte, kad, na, gali visko būti, kad jums teks rinktis kitus partnerius arba prašyti Vyriausybės paramos. Ar tai buvo tas pats Taivano paramos ir technologijų institutas, su kuriuo pasirašyta sutartis, čia buvo tie patys partneriai?

– Taip, tie patys.

– Ar padėjo Vyriausybė?

– Taip, padėjo. Politinis sprendimas vis tik nulėmė, kad pasidalino technologijomis Taivano Vyriausybė. Taivano politikai priėmė sprendimą dalintis pirmą kartą per 50 metų jų strateginėmis technologijomis.

– Paspausti mūsų Vyriausybės? Paprašyti paspausti – nežinau, koks žodis tinka?

– Nežinau, kaip pritaikyti. Susitarti gal.

– Susitarti. Be tos paramos, manote, būtų nepavykę? Politinio sprendimo būtų nebuvę ir būtų nepavykę?

– Tikrai taip.

– Ką reiškia sunkios derybos, dėl ko nepavyko susitarti ilgai?

– Taivanas nenorėjo dalintis tomis technologijomis, nes tai yra jų saugumas, yra technologijų paslaptys, raktiniai patentai, licencijos niekam iki šiol nėra davę. Tai buvo pirmas kartas, pirmas įvykis jų istorijoje, ir jie patys dar neturėjo galbūt atidirbę tų visų elementų, kaip dalintis tokia technologija.

– Žiūrėkite, jūs sakote, kad tai pirmas toks atvejis – mes tapome pirmąja valstybe, su kuria Taivanas dalijasi lustų gamybos paslaptimis. Bet praėjusių metų pabaigoje buvo atidaryta TSMC gamyklą Arizonoje ir ten investicijos 40 milijardų dolerių yra numatomos. Jau kuris laikas eina kalbos apie dabar jau pažengusias derybas dėl gamyklos Drezdene. Ar čia ne tas pats, kas įvyko Lietuvoje?

– Čia ne tas pats. Mes einame į visiškai naują sritį, t. y. mes einame į pirmus traukinio vagonus. Šiai dienai kol kas pasaulyje statosi tik viena tokia gamykla, kurios technologijas mes gaminsime. Mes nenorime konkuruoti senomis technologijomis pasaulyje, todėl šios išskirtinės technologijos licenciją ir patentus mums buvo ypatingai sunku susitarti gauti.

– Tai yra tokia gamykla bus pastatyta Lietuvoje, ar ji jau yra kur nors?

– Ne, dar kol kas nėra tokios gamyklos, tokio tokios technologijos, kurią mes gaminsime – būtent 200 colių dydžio puslaidininkių plokštelių.

– Kur bus naudojami tie lustai?

– Tie lustai bus naudojami galios elektronikoje, tai yra elektromobiliuose, inverteriuose saulės elektrinėms gaminti, dronuose, robotuose, industrijoje – visur, kur reikalinga galia ir aukšta įtampa. Tai yra tokia technologija, kuri šiai dienai yra ateitis, ir manome, kad įdiegus mūsų technologiją ir papildžius tokiomis technologijomis rinką, tai atpigs ir bus dar paklausesnė.

– Kai jūs sakote, kad Lietuvoje bus gaminami ir tokios gamyklos dar nėra, bet technologija ir licencija yra gauta iš Taivano, tai čia pagaminti lustai bus Taivano lustai ar lietuviški?

– Čia ir yra esmė, kad yra perduotos licencijos ir patentai jomis naudotis. Su sąlyga, kad tai bus daroma tik Lietuvoje, be abejo. Ir kitas dalykas, čia yra tik vienas projektas, iš viso ta sąmata 14 milijonų yra 4 projektų: tai yra lustų projektavimo, lustų gamybos, lustų surinkimo ir galios elementų. Tai visi 4 projektai, neskaičiuojant statybų sąmatos, yra grynai paruošimas iki statybų ir įrangos užsakymų.

– Tai kai jūs sakote „lustų projektavimo“, tai reiškia, kad Lietuvoje irgi bus kuriami lustai, jūs tą numatote?

– Taip.

– Dabar jie bus gaminami pagal licencijas, bet ateityje jie bus kuriami ir čia, Lietuvoje?

– Taip, bus kuriami, tobulinami, mūsų mokslininkai prisidės prie naujų technologijų. Kadangi tai yra naujos medžiagos naudojamos, tai čia bus mūsų mokslininkų irgi indėlis ir mūsų kompanijos, taip pat inžinierių bei konstruktorių. Ir aš tikiuosi, kad mes po 10 metų kursime apie 5 proc. Lietuvos BVP, o tas mūsų produktų eksportas turėtų būti apie 9 milijardus eurų 2033 metais.

Tai reiškia – iki 2032 metų mes norime pilnai užbaigti šito technologijų miestelio statybas, sumontuoti visas linijas ir tai yra kompleksas mūsų gamyklų, kur yra komponentų tiekimas ir gamyba iki galutinio produkto. Mes kuriame galutinį produktą ir tų lustų vartotojas esame mes, nes jie yra mums reikalingi gaminti gatavus produktus. Tai yra didžiausia galima sukuriama pridėtinė vertė, ji bus Lietuvoje.

– O jie nebus pardavinėjami kur nors?

– Galima tą daryti, bet aš vis tiek matau – mano noras padėti Lietuvai ir pagelbėti mūsų žmonėms užsidirbti daugiau ir kurti čia maksimalią vertę, t. y. yra iš gatavų produktų.

– Tai čia jūs čia kalbate apie tuos, kurie bus sukurti, ar tuos, kurie bus dabar jau gaminami pagal taivaniečių licencijas?

– Jie bus gaminami ir tie, kurie bus sukurti. Kadangi mes irgi gaminame elektros pakrovimo stoteles, tai dalis tų komponentų yra naudojami mūsų produktuose. Ir ta dalis, kuri yra labai sudėtingos technologijos – kompiuteriai ar tai dirbtinis intelektas reikalingas – tokiu atveju mes susiprojektuosime ir užsakysime Taivanyje sudėtingų komponentų gamybą, o paprastesnių gamybą mes darysim pas save.

Aš galbūt paaiškinsiu: vienas produktas susideda iš 7–10 skirtingų lustų. Tam, kad produkto gabaritai, masė, svoris sumažėtų, pavyzdžiui, lėktuvams, dronams reikalingi maži elementai. Tokiu atveju mes galime sudėti į vieną lustą 7, 8 ar 10 lustų ir turėti minimalius gabaritus, kaip kad mūsų laikrodis, pavyzdžiui, telemedicinos laikrodis, reikalauja labai mažų gabaritų. Turėdami galimybę minimizuoti savo lustų surinkimą čia, Lietuvoje, mes turėsime konkurencinį pranašumą ir didžiausią maksimaliai kuriamą vertę, nes vėlgi galutinis produkto surinkimas – lustų – vyks Lietuvoje. Šiandieną mes perkame lustus.

– Ar ta sutartis, kuri yra su tuo institutu, turi kokį nors tiesioginį ryšį su lustų gamintojų milžine TSMC?

– Na taip, mes pas juos gaminsime irgi dalį lustų, kadangi jie turi, pavyzdžiui, technologijas, kurių investicija į vieną gamyklą galbūt yra 100 milijardų reikalinga. Tai tokių Lietuvoje net nepajėgtume pasistatyti, tai mes naudojamės jų paslaugomis. Bet nebūtinai Taivano, galbūt ir kitų šalių.

Kiekvienas lustas yra gaminamas skirtingose vietose. Čia yra specializacija globali pasaulyje ir kiekviena grandinė papildo viena kitą. Tai per pandemiją labai gerai pamatėme, kai sutriko kažkokio vieno lustelio gamyba, automobilių pramonė nebegalėjo pagaminti automobilio. Tai mes būsime dalis tos tiekimo grandinės, gaminsime specializuotus lustus, kurie bus taikomi tiek automobilių pramonėje, tiek energetikoje. Ir šitoje vietoje turėsime savo nišą ir savo pridėtinę vertę Lietuvai.

– Žiūrėkite, bet gi kaip sako, – net arklys už ačiū vienas kito nekaso, tai ką „Teltonika“ mainais pažadėjo arba duos Taivanui už tas licenzijas ir technologijas jums perduotas?

– Na, mes ir toliau bendradarbiausime su Taivaniu, pirksime iš jų tikrai, matyt, ne už vieną milijardą dar lustų.

– Jūs esate įsipareigoję?

– Ne, mes nesame įsipareigoję, tai yra komerciniai santykiai, jeigu yra naudinga. Aš manyčiau, kad pasaulyje niekas kol kas nepajėgia nukonkuruoti TSMC pagal jų kaštus, tai nemanyčiau, kad mes turime atsisakyti jų paslaugų ateityje.

– Gerai, kažkiek pirksite, o savo produkcijos kažkiek jiems atiduosite?

– Ne, gatava produkcija – čia yra mūsų produktas ir mes einame į visas pasaulio šalis ir parduodame, kur norime. Aš sakyčiau, kad politikams reiktų suprasti, kad mes gauname iš Taivano žąsį, kuri deda auksinius kiaušinius.

– Bet už tą žąsį reikia kažkaip atsidėkoti.

– Taip, bet nereikia jos dėti į puodą, virti ir sakyti, kad buvo labai mažai mėsos. Aš manyčiau, kad mes tikrai gauname technologijas, iš kurių ką sugebėsime patys, tą ir padarysime. Ir kiek mes sugebėsime pridėtinės vertės iš to pagaminti Lietuvoje, tai tiek ir bus mūsų laimėjimas.

– Ačiū jums už pokalbį.

– Ačiū.