Tarptautinės darbo dienos proga profesinių sąjungų atstovai Kaune surengė eitynes

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

„Šiandien be to, kad gegužės 1-oji yra visų darbuotojų šventė, primenama apie darbo teisę, nuolat kalbama apie per mažai augantį atlyginimą, norėjome priminti, kad Lietuvos darbuotojas yra tarp daugiausiai darbo valandų per metus dirbančiųjų, daugiau nei kitos Vakarų šalys“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Anot jos, darbuotojams tenka pakankamai didelis darbo krūvis, taikoma suminė darbo apskaita, sunku derinti darbo ir šeimos režimą. Problema ir stresas bei senėjanti visuomenė, tad darbdavys turi pasirūpinti ir savo darbuotojų sveikata.

„Stresinė ir sudėtinga emocinė aplinka darbovietėse – lydinčios problemos, kurios turi žengti kartu su darbo užmokesčiu. Nepasakius, kad darbdavių tiesioginė pareiga investuoti į darbuotoją, į jo sveikatą, prailgti darbinį amžių, mes galime turėti tai, kad senėjanti visuomenė neteks vis daugiau darbingo amžiaus žmonių“, – teigė I. Ruginienė.

Eisenoje Kaune pirmadienį dalyvavo didžiausios šalies profesinės sąjungos, taip pat politiniai judėjimai.

Joje dalyvavęs Gegužės 1-sios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius antrino I. Ruginienei pabrėždamas, kad didžiausios darbuotojų problemos – didėjantis stresas, ilgos darbo valandos, menkas atlygis.

„Ilgos darbo valandos ir mažas atlyginimas – dvi tos pačios monetos pusės“, – teigė jis.

Anot jo, siekiamybė yra visuotinai trumpinti darbo dieną iki šešių valandų, sudaryti galimybes oriai pragyventi ir likusį laiką skirti šeimai, bendruomenei, savanorystėms.

„Tiesiog rinktis lėtesnį gyvenimo būdą, kuris atneštų visokeriopą gerovę“, – sakė J. Valiukevičius.

Pasak jo, minint Tarptautinę darbo dieną, gegužės 1-ąją, kurios ištakos siekia kovas už darbo normavimą iki aštuonių valandų, kiekvienais metais bandoma atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, darbuotojų teises, darbo žmonių gerovę.

„Man atrodo ji svarbi visiems darbuotojams, net jei nedalyvauja eisenoj, mėgaujasi papildoma laisva diena, leidžia laiką su šeima, grilių įjungia, leidžia laiką namie“, – teigė profsąjungos atstovas.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, jog gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietine okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, jog ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.