Taivano milijonai ir technologinės paslaptys Lietuvai – vertybinės politikos išraiška?

„Teltonikai“ – 14 milijonų, „Oxipit“ – pusketvirto, o „Solitek“ – 8 milijonų eurų kredito linija. Taivanas žengė kol kas svarbiausią investicinį žingsnį Lietuvoje. Daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonikai“ taivaniečiai žada atskleisti ir puslaidininkių technologijų paslaptis, o, pasak „Teltonikos“ grupės prezidento, jau planuojami infrastruktūros projektai – po 5, 6 metų ėmus gaminti lustus, bendrovės eksporto apimtys pasiektų apie 10 mlrd. eurų, o tai sudarytų apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Ilgai lauktas žingsnis

Vertybinės politikos išraiška? Jeigu pernai daugelio verslų ir pačių Taivano kryptį palaikiusių politikų veidai atrodė gana rūškani, tai šiandien – sklidini džiaugsmo.

Po ilgų derybų taivaniečiai pagaliau ryžosi investuoti. Ne tik investuoti, bet ir pirmą kartą šalies istorijoje pasidalyti puslaidininkių technologijų paslaptimis. Čia reikėtų išskirti būtent šį aspektą, nes pirmosios investicijos lyginti su tuo, kas, potencialiai, laukia interneto prietaisų gamybos grupės „Teltonikos“, nėra tokios reikšmingos. Ji sulaukė 14 mln. eurų... ir šanso pradėti Lietuvoje kurti lustus.

„Čia yra pamatas mūsų technologijų parkui. Sutarėme, kad per 2,5 metų paruošime 4 projektus R&D lustų centrui. Lustų surinkimo gamyklai. Ir lustų gamybos gamyklai. Taip pat pas mus atsiranda nauja niša – galios elektronikos komponentų gamybos“, – teigia „Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys.

„Teltonika IoT Group“ iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įkurs technologijų parką. Bendrovė investuos 96 mln. ir sukurs 700 darbo vietų, tačiau tikisi iš valdžios mažiau biurokratinių kliūčių. Pasak A. Paukščio, po 10 metų pradėjus veikti dideliam „Teltonikos“ technologijų parkui Vilniuje, bendrovės eksporto apimtys pasiektų 9–10 mlrd. eurų, o tai sudarytų apie 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Po dešimt metų veikiant fabrikui, Lietuvai tai kainuos 5 procentus BVP. Todėl kiekvieni pavėluoti metai yra labai brangūs, todėl reikėtų kuo greičiau padaryti gyvą šį projektą, kad jis startuotų“, – teigia A. Paukštys.

Apie planus su „Teltonika“ buvo žinoma jau mažiausiai trejetą mėnesių. Kinija irgi atidžiai sekė, kas vyksta, todėl vos pasirodžius viešumoje informacijai, Pekinas pasmerkė tokius planus. Būtent dėl to, kad lustų gamybos technologijos bus perduotos Europos Sąjungos narei, NATO narei, Lietuvai.

Investicijų – ir daugiau

Biotechnologijų startuolis „Oxipit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. Pasak vadovo, žadama plėtra, nes turimas produktas – išskirtinis.

„Mes gavome reguliacinį leidimą taikyti dirbtinį intelektą teikti radiologo išvadoms. Be poreikio naudoti gydytoją pasitvirtinimui. Produktas yra ypatingai tikslus ir buvo daryti dideli klinikiniai tyrimai tam patvirtinti daugelyje šalių“, – Gediminas Pekšys, „Oxipit“ vadovas.

Aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ iš Taivano importo ir eksporto banko „Eximbank“ gaus 8 mln. eurų kredito liniją. Taps pirmaisiais pasinaudojusiais 1 mlrd. dolerių paskolų fondu bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas teigė, paskola leis įmonei lengviau įsigyti žaliavų iš Taivano.

„Toks kreditas ir garantas iš Taivano banko leidžia nemokėti už krovinius iš anksto, o tik tada, kai jie atvyksta į Lietuvą. Kadangi mes augame labai sparčiai, tai apyvartinės lėšos yra labai reikalingos“, – sako J. Sakalauskas.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tai dar ne viskas.

„Sektoriai labai panašūs. Gal tik tai dar vieną noriu paminėti – lazerių technologijas, ką Lietuva turi. Lietuva specializuojasi trumpo dažnio lazerių gamyboje“, – sako A. Armonaitė.

Geopolitinės lenktynės

Taivano užsienio reikalų ministras Joseph Wu trečiadienį paskelbtame pranešime apie susitarimus tarp verslų, Taipėjaus ir Vilniaus ne veltui užsiminė, kad abi pusės gina demokratiją. Taivanas jau kurį laiką nuolat susiduria su Kinijos grasinimais, provokacijomis oro erdvėje. Kinija į bet kokį Taivano žingsnį reaguoja primindama, kad ateis laikas, kai Taivanas visiškai priklausys Pekinui. Bet koks palankus žingsnis Taivano atžvilgiu svetur palydimas griežtais perspėjimais laikytis „vienos Kinijos principo“.

„Taivanas ir Lietuva yra vienodai mąstančios šalys. Jos dalijasi bendromis laisvės ir demokratijos vertybėmis, bet taip pat jaučia autoritarinių režimų grėsmę. Šios dienos naujienos demonstruoja, kad abi demokratijos gali bendradarbiauti ir kurti organišką ekonomikos augimą“, – sako Taivano užsienio reikalų ministras.

Pastaruoju metu nemažai pasaulio apžvalgininkų vertindami Kinijos agresyvią laikyseną Taivano atžvilgiu daro išvadą, kad Kinijai konkrečiai reikia Taivano puslaidininkių tyrimų ir gamybos įmonės TSMC. Trumpai tariant, kinai galimai daro prielaidą, kad atėmus iš Taivano puslaidininkių technologijas ji galėtų ilgiems dešimtmečiams užsitikrinti ne tik galimybę plėtoti įvairius gaminius, pardavinėti komponentus, bet ir kurti naujausios kartos ginkluotę.

TSMC klientų sąrašas įspūdingas – vien ko verti „Apple“, „NVIDIA“, „Intel“, „AMD“ pavadinimai ir šių gamintojų produkcijos paplitimas pasaulyje. „Susivienijimas“ su Taivanu kinams irgi svarbus, tačiau akivaizdu, kad „rakteliai nuo mašinos, nuvešiančios režimą į ateitį“, yra svarbiausias tikslas.

Taivanas tą supranta. Supranta ir JAV, negalinti likti be lustų. Ne veltui praėjusį gruodį TSMC paskelbė triskart didinsianti investicijas į gamyklą Arizonoje.