Taivano investicijos Lietuvoje: sukirsti rankomis su Taipėjumi jau rengiasi 3 įmonės

Taivanas tęsia investicijas Lietuvoje – susitarta remti informacinių technologijų švietimo plėtrą, o kitą savaitę  „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas žada pasirašyti pustrečių metų trukmės susitarimą dėl puslaidininkių lustų technologijų perdavimo. 

Rankomis taivaniečiai sukirs ir su aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ bei biotechnologijų startuoliu „Oxipit“. Į Lietuvą atvykusi Taivano skaitmeninių reikalų ministrė pabrėžė, kad būtina toliau bendradarbiauti siekiant geriausių įmanomų rezultatų.

Dėmesys inovacijoms ir švietimui

Apie 570 Lietuvos mokyklų jau yra įsitraukusios į „Vedlių“ programą, padedančią jau nuo pat mažumės pažinti ir tobulinti ne tik įprastas, bet ir informacinių technologijų žinias. Praktinis pavyzdys – vaikai mokosi augalų gyvavimo ciklų ir kuria virtualios realybės projektus, užuot nupiešę kokį piešinuką apie tai.

„Vedlių“ programos įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė sako, kad jau seniai praėjo laikai, kai informacinių technologijų pamokos tebuvo atskiras dalykas.

„Dabar tikslas yra Lietuvos mastu užaugti bent iki 50 proc. 1–8 klasių padengimo. Tai – apie 100 tūkst. vaikų, kuriems tai būtų įprastinė disciplina, kompetencija šalia skaitymo, rašymo, matematikos ir kitų. Turbūt įdomiausia dalis, kad mes neplanuojame, o remiamės mokytojų praktika, įžvalgomis ir mokytojai turbūt dar net nesuvokia, kokio masto pokytį jie patys kuria“, – pasakoja M. Katkutė-Gelžinė.

„Vedliams“ oficialiai – 250 tūkst. eurų finansinė injekcija iš Taivano. Plėtrai visoje Lietuvoje, ypač ten, kur informacinės technologijos mažiausiai prieinamos.

Šią savaitę atvykę Taivano delegacijos atstovai ir Inovacijų agentūra trečiadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo didinant Lietuvos regionų moksleivių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Jis taip pat numato galimybę keistis talentais, stažuočių programas.

Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang susitikusi su ministre Aušrine Armonaitė sako, kad vertinant galimas investicijas Lietuvoje svarstoma ne viena sritis – nuo aukštųjų technologijų iki skaitmeninių paslaugų.

„Vykstant investicijoms, susitikimams, bendradarbiavimui mes mokomės, atrandame sritis, kurioms reikia tiek mūsų, tiek jūsų kompetencijų. Kai kur mums reikia vieniems prie kitų prisitaikyti“, – sako A. Tang.

Ministrės taip pat aptarė, kaip Lietuva ir Taivanas galėtų bendradarbiauti atkuriant karo niokojamą Ukrainą, kaip kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis, galimybes diegti pažangiąsias informacinių ir ryšių technologijas.

„Lietuva yra čempionė Europos Sąjungoje kalbant apie finansinių technologijų industriją, taip, kad tikrai labai laukiame ir Taivano kompanijų čia, Lietuvoje. Planuojame ir dar vieną verslo delegaciją būtent IT srityje į Taivaną. Laukia labai daug darbo“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Apie tai, kokios sunkios derybos, kaip apskritai sunku su taivaniečiais susitarti, neoficialiai yra kalbėjęs ne vienas politikas ne tik ministerijose. Verslininkai tą minėjo taip pat. Tačiau tos ilgos derybos, regis, pradeda nešti apčiuopiamų vaisių – investicijos pamažu randasi, klausimas, kas iš to gausis. Ir tai ne vien politikų nuopelnas – verslai patys siekia išnaudoti galimybę, kai tam sukurta palanki politinė erdvė.

Kinijos miražas

Kaip tik dabar Taipėjuje vieši Seimo narių grupė, per artimiausius kelis mėnesius ten turėtų atvykti ir Lietuvos pramonininkai. Vien per pastaruosius pusę metų į Taivaną vyko ne viena delegacija – tiek verslo, tiek politikų. Žvelgiant iš Kinijos pozicijų – akibrokštas, ir tą Pekinas ne sykį pademonstravo. Žvelgiant iš Lietuvos pozicijų – tęstinumas, nes pasirinkus Taivaną, reikia pildyti pažadą, kad tai ne tik tokia pat gera kryptis kaip Kinija, bet dar ir geresnė.

Šiuo metu Taivane viešinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad darbotvarkėje didelis dėmesys skiriamas saugumo klausimams. Reikėtų priminti, kad ir Valstybės saugumo departamentas ne sykį grėsmių ataskaitose konstatavo, kad tiek technologijų, tiek kibernetinio saugumo srityse buvo, yra ir, nereikėtų abejoti, bus įtampų, pavojų. Pasak D. Šakalienės, ne vien lietuviai domisi saugumu.

„Tuo pačiu lėktuvu skrido kaip tik dvi delegacijos – mūsų ir Vokietijos Bundestago delegacija. Mes irgi turime dalį susitikimų, matyt, panašių, nes kai kurie vokiečių parlamentarai yra iš būtent jų nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Įskaitant ir pirmininkę. Tai, matyt, ir kitose srityse matoma, kad yra bendrų taškų su Taivanu. Sakyčiau, kad Rusijos invazija į Ukrainą ir šitame kontekste daugeliui valstybių atvėrė akis“, – iš Taivano komentavo Dovilė Šakalienė.

Pastaruoju metu į Taivaną vyksta daugybės Europos Sąjungos šalių tiek politikos, tiek verslo delegacijos ir, regis, Kinijos reakcijos baiminamasi mažiau. Užsipulti ir sankcionuoti Lietuvą yra viena. Bet, ar Pekinas turėtų ryžto analogiškas sankcijas žarstyti į kairę ir dešinę? Bent iš dalies tuo bus galima įsitikinti per artimiausius mėnesius, kai įvyks planuojamas Čekijos parlamento pirmininkės vizitas į Taivaną. Tai – reikšmingas Europos Sąjungos narės žingsnis, neabejotinai sulauksiantis griežtos reakcijos iš Pekino. Tačiau reaguodami į Lietuvos, Vokietijos parlamentarų vizitus, Kinijos valdžios atstovai vis kartoja tą patį, ką kartojo ir per visus kitus jau buvusius delegacijų vizitus.

„Nė vienas bandymas atskirti Taivaną nuo Kinijos nepavyks. Taivano nepriklausomybės siekiui lemta pražūti ir tie, kurie siekia pagalbos iš svetur, atsakys už šiuos veiksmus. Mes kviečiame šalis laikytis vienos Kinijos principo, nebesiųsti klaidingų signalų Taivano nepriklausomybės siekiantiems separatistams ir tiesiog baigti žaisti su ugnimi“, – taip reagavo Kinijos ir Taivano reikalų biuro atstovas Ma Siaoguang.

Nors Kinijos atstovai nuolat piktinasi Europos Sąjungos narių bendradarbiavimu su Taivanu, kitos savaitės naujienos, tikėtina, pažers ir gerokai aštresnių pareiškimų. Kinijai pačiai vargstant su puslaidininkių technologijų vystymu ir dėl to vis žvairuojant į Taivaną, Taipėjus siunčia aiškų signalą – Pramonės technologijų tyrimų institutas ir lietuvių „Teltonika IoT Group“ žada pasirašyti pustrečių metų trukmės susitarimą dėl puslaidininkių technologijų perdavimo. Rankomis taivaniečiai, žadama, sukirs ir su saulės modulių gamintoja „SoliTek“ bei biotechnologijų startuoliu „Oxipit“.