„Tai yra balso užgniaužimas“: SAM į ekspertus moja ranka – iš komiteto meta visas medikų ir universitetų organizacijas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė iš Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto (Valstybinio užsakymo komiteto) šalinti socialinius partnerius: universitetų, medikų profesinių organizacijų, studentų, darbdavių atstovus. Kitaip tariant, kiek ir kokių medicinos ir rezidentūros studijų vietų finansuos valstybė, spręs tik trys šalies ministerijos. Naujausiame komiteto posėdyje universitetų, studentų ir darbdavių atstovai išvadinti subjektyviais, pernelyg emocionaliais ir... turinčiais pernelyg didelę persvarą. Universitetų atstovai įsitikinę – SAM šios persvaros labiausiai ir bijo. Ministerija tvirtina, kad tai nėra pagrindinės priežastys. Esą komiteto pertvarka lems didesnę SAM atsakomybę, o visi socialiniai partneriai ir toliau dirbs, tik jau patariamosiose ekspertų grupėse. 

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius įsitikinęs, kad tokių permainų SAM griebiasi po 2021 m. akibrokšto, kai komitete susivieniję universitetų ir studentų atstovai sugebėjo išsireikalauti daugiau valstybės finansuojamų rezidentūros vietų už borto likusiems medicinos studentams. Mat tų metų pavasarį, susivienijus jaunimo organizacijoms, pavyko padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių nuo 320 iki 365.

„Šitas komiteto sprendimas iš esmės ir lėmė, kad buvo skirtos papildomos vietos. Aišku, taip pat lėmė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) bei studentų atstovybių vizitas pas premjerę, bet iš tiesų šito komiteto sprendimas buvo labai svarbus. O po 2021 m. įvykių SAM galbūt tai suvokė kaip pamoką ir ateinančiais metais jie greičiausiai tokią galimybę norėtų eliminuoti, kad išvengtų tokių precedentų“, – nuomone dalijosi prof. V. Kasiulevičius.

Patys gydytojus rezidentus ruošiantys universitetai papildomų rezidentūros vietų savavališkai pristeigti negali. Mat kiekvienam gydytojui rezidentui, ar jis studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, ar ne, atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto.

Anot VU Medicinos fakulteto prodekano, iki šiol Valstybinio užsakymo komitetas buvo sudarytas tokiu principu, kad nė viena grupė neturėtų visiškos daugumos. SAM ir jai pavaldžių įstaigų narių buvo mažiau nei pusė, tačiau ir socialiniai partneriai – universitetų, studentų, ligoninių atstovai, sprendimų priėmimą galėdavo pakreipti norima linkme tik tuo atveju, jeigu visi laikydavosi vienos nuomonės.

„Anksčiau būdavo kalbų, kad universitetai daro reikšmingą įtaką sprendimų priėmimui, bet po 2013 m., kai komitete buvo gana aiškiai išplėstas socialinių partnerių ratas, universitetų vaidmuo tapo tikrai nedidelis ir jie niekaip vieni negalėjo turėti įtakos sprendimų priėmimui. Būdavo, kad mes abu universitetai (VU ir LSMU) laikomės kokios nors pozicijos, bet dažniausiai likdavome mažumoje ir ministerijos linija, kurios ji laikydavosi, dažniausiai būdavo stipriausia“, – tikino V. Kasiulevičius.

Po pertvarkos komitete lieka tik SAM, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai. Visi socialiniai partneriai bus suskirstyti į dvi ekspertų grupes: viena patars ikidiplominių studijų klausimais, kita – podiplominių.

V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad į ekspertų grupių pastabas komitetas neprivalės atsižvelgti.

Sudaris: tai yra balso užgniaužimas

Profesoriui pritaria ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) pirmininkas Vygantas Sudaris, Valstybės užsakymo komitete dalyvavęs nuo pat jo įkūrimo pradžios. Jo nuomone, SAM labai aiškiai parodė, kurie socialiniai partneriai yra nepageidaujami.

„Tai yra balso užgniaužimas. Mes kaip ir suprantame, kad čia yra žingsnis į poziciją, kad nebereikia kitų nuomonių, kad sava nuomonė yra svarbiausia ir bus paprasta ją formuoti. Mes šį sprendimą vertiname taip: jeigu iš šalies kas nors pridėdavo savo žodį arba požiūrį, jis buvo laikomas nereikalingu arba trukdančiu“, – komentavo V. Sudaris.

Anot pašnekovo, iki šiol buvusi komiteto sudėtis buvo gera tuo, kad jame dalyvavo visos suinteresuotos pusės, darbdavių atstovai su universitetais galėjo įvardinti tikslesnį medikų poreikį, jų pasiskirstymą ir kaip patenkinti medikų trūkumą atsižvelgiant į valstybės turimus finansus. Tuo tarpu SAM, V. Sudario tikinimu, dažniau rėmėsi sausomis statistinėmis lentelėmis.

„Kai pradeda valstybė žiūrėti į sausus skaičius, pavyzdžiui, skelbimų svetaines ir pagal tai spręsti apie gydytojų specialistų poreikį, tai nėra teisingos žinios, jos dažnai būna iškraipytos ir netikslios.

Aš esu komitete nuo jo įkūrimo ir buvo tokių dalykų, tokių gerų darbų – tiesiog fantastinių. Mes buvome surinkę medžiagą apie tikslų gydytojų pasiskirstymą pagal regionus, pagal metus, pagal aktyvių licencijų skaičių, pagal būsimą jų skaičių po 5 metų – galėjome puikiausiai prognozuoti šiuos dalykus“, – komentavo LRLA pirmininkas.

Po pokyčių LRLA taip pat galės deleguoti po vieną atstovą į prie komiteto veiksiančias dvi ekspertų grupes.

LSMU nuo komentarų susilaiko

Naujienų portalas LRT.lt dėl naujo komiteto sudėties kreipėsi ir į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), kuris taip pat yra vienas iš šalinamų socialinių partnerių ir kuriam netrukus teks tik eksperto patariamasis vaidmuo.

LSMU nuo platesnių komentarų nusprendė susilaikyti: „Kiek LSMU yra žinoma, sprendimai SAM minėtais klausimais dar nėra priimti, vyksta diskusija. Universitetai, studentų atstovybės savo poziciją yra išsakę, tikimės, kad į ją bus atsižvelgta“, – nurodo LSMU Komunikacijos tarnyba.

Naujoji tvarka Valstybės užsakymo komitete turėtų įsigalioti per artimiausias porą savaičių, kai tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašys įsakymą. Tai reiškia, kad kitų metų studijų vietų skaičius lieka išimtinai tik valstybės prerogatyva. V. Kasiulevičiaus teigimu, dėl naujos komiteto sudarymo tvarkos ministerijai skundus raštu siuntė ir abu medikus rengiantys šalies universitetai, ir universitetų rektorių konferencija, tačiau į šiuos skundus atsižvelgta nebuvo.

Medicinos studentų asociaciją pertvarka tenkina

Kitokios nuomonės laikosi vienas iš socialinių partnerių – Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA). Pastaroji organizacija ir iki šios pertvarkos Valstybės užsakymo komitete dalyvavo tik stebėtojo teisėmis, balsavimo teisės neturėjo. Kad komitete neliks ir kitų medikų organizacijų, universitetų atstovų, LiMSA vertina teigiamai ir mano, kad toks pokytis padės užtikrinti didesnį skaidrumą ir paskatins labiau orientuotis į visos valstybės sveikatos specialistų poreikį, o ne tik didžiųjų miestų ligoninių, kur, anot asociacijos, jau dabar stebimas tam tikrų specialistų perteklius.

Asociacijos nuomone, iki šiol komitete balsavimo teisę turėjo suinteresuotos grupės, dėl to sprendimų priėmimas tapdavo šališkas, neretai neatitinkantis realios šalies situacijos.

„Nenuostabu, kad universitetai gali norėti priimti daugiau medicinos studentų ir rezidentų į savo programas, tačiau, „Eurostat“ duomenimis, gydytojų skaičius Lietuvoje jau yra didesnis nei ES vidurkis, mus lenkia vos kelios šalys, o štai slaugytojų turime mažiau nei vidutiniškai ES. Tad akivaizdu, kad akcentuoti reikėtų netinkamą specialistų pasiskirstymą, darbo efektyvumo didinimą ir slaugytojų trūkumą. Tęsiant buvusią praktiką, nukentėti gali jauni specialistai, negalėdami surasti darbo srityje, kurios išsilavinimą įgijo“, – nurodoma LiMSA raštu pateiktuose atsakymuose.

Anot LiMSA, dalis socialinių partnerių, nors ir dalyvaudavo Valstybės užsakymo komiteto posėdžiuose, tačiau būdavo neaktyvūs, kai kurie iš šių partnerių atstovaudavo toms pačioms bendruomenėms, tad išsikreipdavo atstovavimo ir balsų balansas.

„Manome, jog socialiniams partneriams pakanka būti patarėjais ekspertų tarybose, o sprendimų priėmimą reikia palikti mažiau šališkoms pusėms. Specialistų planavimas yra sudėtingas procesas – tam reikia daug laiko, įsigilinimo, išsamios duomenų analizės bei užsienio valstybių praktikos analizės. Tikime, kad visi sprendimai turėtų būti pagrįsti įrodymais, o ne subjektyvia kelių žmonių nuomone. Tikimės, jog po šių pokyčių sprendimai bus priimami objektyviau, o interesų grupės bus suinteresuotos pateikti kuo tvirtesnius argumentus bei jų įrodymus, kurie įtikintų balsavimo teisę turinčius atstovus“, – nuomone dalijosi LiMSA.

Kiek ilgai dardės biurokratinis vežimas?

Prof. V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad komiteto pertvarka iš tiesų lems ne tik su rezidentūros studijomis susijusius sprendimus, tai turės įtakos visoms sveikatos spektro studijoms: vientisosioms medicinos, slaugos, farmacijos studijoms.

„Situacija tokia, kad valstybė turi apsispręsti, kokių specialistų trūksta, ir ji šį trūkumą bando reguliuoti. Bando siekti daugiau valstybės finansuojamų vietų nei nefinansuojamų. Tas yra gerai, mes irgi tai idėjai pritariame, nes valstybės finansuojamų vietų krepšeliai yra stabilūs, universitetams nereikia sukti galvos dėl socialinių dalykų. Bet yra didelis srautas žmonių, kurie iki šiol norėdavo rinktis medicinos studijas ir jiems iš esmės būdavo galimybė įstoti į valstybės nefinansuojamą vietą, studijuoti geidžiamą specialybę, kurios žmogus siekė visą gyvenimą. Tai dabar bus sprendžiama tame komitete. Kokie sprendimai gims ten ir kokią įtaką jie turės visai valstybės politikai, aš negaliu pasakyti. Nes dabar komitetas bus uždaras, be socialinių partnerių, netgi stebėtojų teisėmis“, – nusivylimo neslėpė VU Medicinos fakulteto prodekanas.

Tačiau, profesoriaus nuomone, toks komitetas greičiausiai ateityje vis tiek susidurs su iššūkiais.

„Aš neįsivaizduoju, kaip susibūrę žmonės, kurie neturi realiai jokio ryšio su klinikine praktika, kas vyksta Lietuvoje, tiesiog biurokratai, priims sprendimą, kiek, kur ir kokių vietų reikia. Aš manau, kad greičiausiai jie po pirmų metų turės daryti kažkokias pataisas ir kviestis ekspertus į posėdžius kaip patarėjus, kaip stebėtojus“, – būsimus iššūkius vardijo prof. V. Kasiulevičius.

Vienas iš akivaizdžių pavyzdžių – nesutarimas dėl atskaitos taško sprendžiant, kiek kasmet reikia finansuoti medicinos ir rezidentūros studijų vietų, atsižvelgiant į gydytojų trūkumą Lietuvoje. SAM, remdamasi Strateginės analizės centro duomenimis, esą žiūri į absoliučius įstojusių ir studijas baigusių asmenų skaičius, juos lygina su trūkstamų gydytojų specialistų skaičiumi. Tačiau, anot prof. V. Kasiulevičiaus, neretai pamirštama viena svarbi dedamoji – užsienio studentai.

„Kai rodomi baigusių mediciną studentų skaičiai, reikia turėti omenyje, kad tai yra ne tik studentai iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Užsienio studentai iš Lietuvos išvyksta, jie čia nelieka. Todėl gydytojų aktyvių licencijų skaičius nelabai kinta. Pavyzdžiui, mūsų universitete iš užsieniečių – daugiausia vokiečių, suomių, švedų. Jie grįžta į savo šalis, nes ten yra gerai veikiančios sveikatos priežiūros sistemos. O čia jie studijuoja todėl, kad ten yra per mažai vietų. Iš Izraelio atvyksta studentai, jie irgi dažniausiai grįžta į savo šalį.

Jeigu mokosi 200 lietuvių, tai 100 mokosi užsieniečių. Čia tik VU. Kaune, manau, kad užsieniečių dar daugiau. Kai juos priskaičiuoji, atrodo, kad per daug, bet jeigu atmeti... LSMU analizė buvo šiuo klausimu ir ji šiek tiek ministeriją šokiravo“, – atskleidė VU medicinos fakulteto prodekanas.

Nubaudė už emocijas?

Naujausiame komiteto posėdyje metamus lauk socialinius partnerius sukrėtė SAM paviešinta skaidrė, kurioje nurodomos priežastys, kodėl nei universitetų, nei studentų, nei ligoninių atstovų komitete nebereikia. Vienas iš punktų skelbia, kad šie komiteto nariai turi subjektyvų ir trumpalaikį požiūrį į valstybinį užsakymą, o sprendimus grindžia tokiais argumentais, kaip „labai populiari programa tarp studentų“, „daug norinčių studijuoti“. Antra, šie socialiniai partneriai, anot SAM, labai emocionalūs ir švaistosi komitete tokiais pareiškimais kaip „absoliuti nesąmonė“, „sveiko proto komiteto nariai tai suvokia“, „skamba ciniškai“, „jau įsivaizduoju antraščių pavadinimus, kuriuos galėčiau parašyti“ ir panašiais.

VU Medicinos fakulteto prodekanas sutiko, kad komitete būdavo įvairių emocijų, pykčio ir aštresnių pasisakymų, tačiau to, jo nuomone, didelėje, įvairioms pusėms atstovaujančių narių grupėje diskutuojant retai kada pavyksta to išvengti.

„Aš asmeniškai visada stengiausi etiškai kalbėti, tačiau įsivaizduokite – tai diskusija. Sėdi keliolika žmonių su skirtingais požiūriais. Ministerija turi požiūrį, kad reikia taupyti, o visi kiti mąsto, kaip užtikrinti pakankamą gydytojų skaičių, nes jų trūksta. Yra pabaigusių vientisąsias medicinos studijas žmonių, reikia jiems duoti rezidentūros vietų. Tai yra įprasta diskusija, o kaip gali būti kitaip? Mes turėtume tik pritarti ministerijos nuomonei? Demokratinėse valstybėse žmonės dažniausiai turi skirtingas nuomones ir joms atstovauja“, – pabrėžė prof. V. Kasiulevičius.

LRLA pirmininkas V. Sudaris tokius SAM argumentus vadina „siūtais baltais siūlais“.

„Kokiais argumentais jie rėmėsi, norėdami komitetą pertvarkyti: neva kažkas pykosi, kažkas kažką ne taip pavadino. Tai toks baltais siūlais siūtas reikalas – tiesiog kvaila. Bet ką mes galime padaryti?“ – apmaudo neslėpė V. Sudaris.

SAM: įtakos prarasti nebijome, siekiama daugiau atsakomybės

SAM viceministras Aurimas Pečkauskas naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad argumentas, jog dalis socialinių partnerių elgiasi emocionaliai, nėra pagrindinis, nulėmęs komiteto pertvarkas. Pokyčių Valstybės užsakymo komitete, jo tikinimu, reikia dėl dviejų priežasčių.

„Mūsų dabartinės Vyriausybės vienas iš darbų, kuris numatytas Vyriausybės programoje – apskritai peržiūrėti patį specialistų planavimo procesą ir sprendimų priėmimo procesą, kuris šiuo metu egzistuoja. Kitas aspektas, kodėl mes siekiame šitų pokyčių, yra tai, kad atsiranda vis naujų papildomų specialybių, kurių poreikį mes turime pradėti planuoti. Kalbame apie ergoterapeutus, greitosios medicinos pagalbos paramedikus ir daugybę kitų specialybių. Pradedame pastebėti, kad šitos sudėties komitetui tai – per didelė apimtis. Reikia gerokai daugiau ekspertų, kurie įsijungtų į diskusijas, todėl mes šitų dviejų aspektų kontekste, vertindami ir tarptautines patirtis – tiek ir Skandinavijos šalių, ir kitų Europos šalių – ir išdiskutavę sveikatos žmogiškųjų išteklių politikos grupėje, manome, kad reikia apskritai keisti patį sprendimo priėmimo procesą. Todėl keičiame visą dėlionę ir formuojame dar dvi papildomas struktūras prie Valstybinio užsakymo komiteto, kurios teiktų informaciją, teiktų savo įžvalgas, medžiagą, kuria remiantis, greta Strateginės analizės centro atliktų prognozių, galėtume priiminėti teisingus, valstybės vystymosi kryptį atspindinčius sprendimus, susijusius su vientisųjų medicinos studijų ir rezidentūros studijų priimamų vietų skaičiumi“, – komentavo A. Pečkauskas.

Jis pabrėžė, kad greta komiteto atsirasiančiose ekspertų grupėse bus daugiau socialinių partnerių, nei buvo iki šiol. Tarp naujų atstovų minimi Lietuvos vaistinių asociacija, Farmacijos sąjunga, kviečiami Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguoti asmenys.

Nuomonė, kad SAM imasi pertvarkų, norėdama sprendimų priėmimo įtaką išlaikyti savo rankose, anot A. Pečkausko, nėra teisinga.

„Už uždarų durų sprendimai nėra priiminėjami, kaip ir būdavo iki šiol. Valstybinio užsakymo komiteto posėdžiai yra atviri. Tą atvirumo principą mes tikrai išlaikysime ir tiems, kas nori domėtis ir matyti, kaip sistema juda, tikrai turės galimybę tuos...Kitaip sakant, sprendimų skaidrumas bus tikrai užtikrinamas. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienais metais sulaukiame didžiulio žiniasklaidos dėmesio būtent dėl šio proceso, tai tikrai nesinori uždaryti durų atvirumui, skaidrumui ir kitiems dalykams. Tokių tikslų neturime. Turbūt tiesioginės transliacijos kažkokiuose kanaluose nedėsime, bet protokolai ir galimybė norintiems prisijungti prie posėdžių tikrai bus“, – pabrėžė SAM viceministras.

Anot A. Pečkausko, po komiteto pertvarkos SAM ne tik kad nepraras įtakos sprendimų priėmimui, kartu ministerija prisiims ir daugiau atsakomybės.

„Supraskime tokį dalyką, kad SAM yra ta institucija, valdanti valstybės biudžeto asignavimus, kurie yra skiriami rezidentūrose studijuojančių gydytojų darbo užmokesčiui išmokėti, ir natūralu, kad mes negalime viršyti kažkokios ribos rezidentų, nes tiesiog neturėsime iš ko išmokėti tiems jauniems žmonėms darbo užmokesčio. Žiūrint į šitą, vienas iš aspektų yra atsakomybės prisiėmimas“, – sakė SAM viceministras.

SAM viceministro teiginys apie tai, kad bus prisiimama didesnė atsakomybė, LRLA pirmininką nustebino.

„O tai seniau jos nebuvo? Visada buvo atsakomybė, nes sveikatos politikos formavimas yra SAM atsakomybė 100 proc. Nereikia dabar sakyti, kad mes prisiimame. Ir kas, kad prisiima?“ – stebėjosi V. Sudaris.