Tai – tik ledkalnio viršūnė: kasmet registruojama maždaug 50 smurto prieš medikus atvejų

Kasmet vidutiniškai registruojama apie pusšimtis smurto prieš medikus atvejų, rodo Higienos instituto duomenys, tačiau medikai tvirtina, kad iš tiesų jų yra gerokai daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai žada teisės aktų pataisas, kad visi gydytojai turėtų teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, jei šie kelia grėsmę jų sveikatai ar gyvybei.

Trečiadienį per neeilinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė teigė, kad 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais – apie 43, 2021 metais – apie 60 atvejų.

Pasak V. Kanapeckienės, apie šiuos atvejus Higienos institutui praneša patys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tam yra sukurta speciali informacinė sistema.

SAM atlikta sveikatos priežiūros įstaigų apklausa parodė mažesnius skaičius. Anketos siųstos 42 įstaigoms, atsakymus pateikė 28.

„2021–2022 metais pacientų smurto prieš medikus atvejų buvo devyniuose įstaigose iš 28 ir kiekvienoje iš jų buvo nuo vieno iki 11 atvejų per metus“, – trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė.

Tuo metu patys medikai tvirtino, kad reali situacija yra gerokai prastesnė. „Į smurtinius atvejus jau tiesiog nebekreipiame dėmesį, užsiauginome storą odą“, – teigė Lietuvos greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Pasak jos, greitosios medicinos pagalbos gydytojai ne nuolat, bet tikrai dažnai susiduria su pacientų ir psichologiniu, ir fiziniu smurtu.

J. Keburienė atkreipė dėmesį, kad šie medikai dažniausiai teikia būtinąją pagalbą ir tokiu atveju jie neturi teisės atsisakyti padėti pacientui.

Vilniuje veikiančios Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius pasakojo, kad vien jų įstaigoje registruojami maždaug 25 išpuoliai prieš gydytojus per metus, o per COVID-19 pandemiją šis skaičius buvo išaugęs iki 30 ir daugiau. Į šią gydymo įstaigą patenka asmenys daugiausia su veido, kaklo srities traumomis.

Kita medikų atstovė pasakojo apie kolegės patirtį, kai atėjęs agresyvus pacientas sulaužė stalą, išlaužė duris, gydytoja iškvietė apsaugą, bet ji atvyko po 30 minučių. Vėliau ši medikė darbdaviui turėjo rašyti pasiaiškinimą, kodėl buvo sugadintas inventorius.

Medikų ir policijos atstovai ragino greitosios pagalbos, priimamųjų gydytojams suteikti kūno kameras, įstaigose įrengti užsienyje naudojamus vadinamuosius panikos mygtukus.

SAM savo ruožtu įstaigų vadovams siūlo įrengti stacionarius ar mobilius pavojaus mygtukus, paskirti už smurto prevenciją atsakingą asmenį, atlyginti žalą nuo agresyvaus paciento nukentėjusiam darbuotojui, suteikti jam papildomų poilsio dienų, psichologo pagalbą.

Ministerijos atlikta apklausa atskleidė, kad dar yra sveikatos priežiūros įstaigų, kur išvis nėra jokios fizinės apsaugos. Iš 28 į klausimus atsakiusių įstaigų penkios nurodė neturinčios tokios apsaugos.

„Dauguma įstaigų naudojasi apsaugos tarnybos paslaugomis arba turi tam skirtų darbuotojų, daugumoje vykdomas viešas stebėjimas“, – sakė ministro patarėja E. Butkevičienė.

Anot jos, tik vienoje įstaigoje trys gydytojai pasinaudojo teise neteikti paslaugų smurtaujantiems pacientams.