„Tai mažų mažiausiai neteisinga“: į Užimtumo tarnybos subsidiją negalėjusius pretenduoti darbdavius piktina pasikeitusi tvarka

Vietinės užimtumo iniciatyvos projektas, kuriuo skiriama subsidija darbo vietoms su didžiausiu nedarbu susiduriančiose vietovėse kurti, yra bene vienas laukiamiausių, tačiau šiemet projekto tvarka buvo pakeista, dalijasi su LRT.lt susisiekusi skaitytoja Rugilė, dirbanti bendrovėje, padedančioje įmonėms rengti paraiškas įvairiems projektams. „Iš šalies atrodo, kad buvo padaryta viskas, kad tame projekte niekas negalėtų dalyvauti“, – sako skaitytoja.

Kaip LRT.lt tvirtino Rugilė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt), norint gauti subsidiją, tarnybai paskelbus kvietimą, darbdaviai privalo teikti parengtus projektus bei atitikti nustatytus reikalavimus. Būtent čia, sako pašnekovė, ir kilo bėda, nes kvietimas 2022-aisiais buvo paskelbtas ne pirmąjį, kaip įprasta, o paskutinį ketvirtį, sąlygos buvo pakeistos ir daugybė darbdavių ne tik nespėjo, bet kai kurie net ir negalėjo teikti paraiškų.

Savo ruožtu Užimtumo tarnyba kritiką atmeta. Jos teigimu, kvietimai neprivalo būti skelbiami pirmąjį metų ketvirtį ir 2022-aisias projekto įgyvendinimo imtasi, kai paaiškėjo visos reikiamos sąlygos. Be to, nurodo tarnyba, sąlygos buvo pakeistos tam, kad geriau atitikų projekto esmę ir į subsidiją nepretenduotų įmonės, kurios veiklą iš tiesų vykdo visai kitose savivaldybėse.

Skaitytoja įsitikinusi – bandant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, buvo persistengta

Kaip pasakoja Rugilė, prasidėjus COVID-19 pandemijai, subsidijos skyrimo tvarka buvo kiek supaprastinta ir jai buvo skirtas didesnis biudžetas. Jos vertinimu, sušvelninus atrankos kriterijus, konkurse dalyvavo ir paramą gavo įmonės, kurios, rodos, norėjo pasinaudoti valstybės lėšomis.

„Daug iš tų įmonių, kiek teko bendrauti su Užimtumo tarnybos skirtingais skyriais, tų projektų neįgyvendino, bet jie vis tiek gavo avansus iš Užimtumo tarnybos, kas yra pusė subsidijos sumos. Vadinasi, įmonė gauna 100 tūkst. eurų avansą, panaudoja kaip nori, projekto neįgyvendina, o paskui, kai ateina laikas dėl neįgyvendinto projekto grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai, įmonė tų pinigų nebeturi ir tada susitaria, kad grąžins kažkokiomis dalimis. Tai išeina kaip labai graži nemokama paskola, nes palūkanų įmonės mokėti neturėtų“, – sako pašnekovė.

Jos nuomone, po tokios patirties Užimtumo tarnyba norėjo užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, todėl ėmė griežtinti paramos skyrimo reikalavimus.

„Bandydami užkirsti kelią [piknaudžiavimui] jie gerokai persistengė, – įsitikinusi Rugilė. – Visų pirma, teritorijų sąrašas buvo dar labiau susiaurintas. Kalbama ne apie kažkokias rajonų savivaldybes, bet apie atskiras seniūnijas. Buvo apie 200 skirtingų seniūnijų. Tik įmonės iš tų seniūnijų galėjo dalyvauti šiame projekte. Tai tarp tų seniūnijų, pavyzdžiui, buvo Labanoro seniūnija, kur gal nė vienos įmonės nėra įregistruota ir, spėju, bedarbių nelabai yra. Taip pat buvo Dieveniškių seniūnija, prie Baltarusijos sienos. Ten registruotų įmonių turbūt nė su žiburiu nerasi.“

Bene viena iš sudėtingiausių dalyvavimo projekte sąlygų, sako pašnekovė, buvo tai, kad įmonės buveinė privalėjo būti registruota būtent vienoje iš sąraše esančių seniūnijų ne mažiau nei vienerius metus. Kaip paaiškina pašnekovė, tai reiškia, kad bendrovės, kurių būstinė registruota, pavyzdžiui, Vilniuje, net jeigu norėtų steigti darbo vietas kurioje nors iš į sąrašą patenkančių seniūnijų, konkurse dėl paramos dalyvauti negalėtų.

„Vilniuje yra adresų, kur daugybė įmonių registruota, bet tai visiškai nereiškia, kad įmonės tuo adresu ir vykdo veiklą, kad tai yra tikroji įmonės buveinė. Tai yra tiesiog registracijos adresas, kuris galbūt iš kažkada liko ir įmonės jo nepasikeitė“, – aiškina Rugilė.

Jos teigimu, tai ypač būdinga statybų, gamybinėms ir kitoms įmonėms, kai buveinė registruojama vienu adresu, bet gamykla veikia kitoje vietoje, kartais – kitame mieste.

„Kartais įmonės turi net keletą gamyklų skirtinguose miestuose, bet pagal projekto sąlygas išeitų taip, kad įmonė galėtų darbo vietas steigti tik toje seniūnijoje, kurioje yra registruota“, – aiškina pašnekovė.

Remiantis sąlygoms, už gautą paramą įsigyta technika negali būti išvežama iš seniūnijos, kurioje įsteigta darbo vieta. Tai, pasak Rugilės, lemia, kad konkurse iš esmės negalėjo dalyvauti ne vienoje vietoje dirbančios įmonės. Tai ypač aktualu, pavyzdžiui, statybų įmonėms, kurios veiklą vykdo ten, kur užsakomi statybų darbai.

Rugilė pažymi suprantanti, kad Užimtumo tarnyba siekė išvengti piktnaudžiavimo ir finansavimą skirti tikslingai. Vis dėlto, priduria ji, šiemet taip pat buvo grįžta prie tvarkos, kuri galiojo iki pandemijos: įmonės privalėjo pateikti garantus, kurie leidžia išvengti netikrų įmonių dalyvavimo konkurse.

Pasigenda skaidrumo: buvo komunikuojama, kad projekto 2022-aisiais nebus

Rugilė taip pat teigia pasigendanti skaidrumo, skelbiant Užimtumo tarnybos vykdomų projektų kvietimus. Anot jos, paprastai kitos konkursus skelbiančios valstybės įstaigos iš anksto paviešina planuojamų skelbti kvietimų datas, informuoja apie pokyčius. Kaip sako pašnekovė, tai leidžia ir pačioms įmonėms planuoti savo veiklą: jos žino, kada ir kokius dokumentus turi pateikti, kaip vyks konkursai ir kt.

„Žmonės iš šalies gali pasidalinti savo įžvalgomis, ko galbūt nesisektų įgyvendinti. Tas projektas svarstomas, koreguojamas, į pastabas kartais atsižvelgiama, kartais neatsižvelgiama, bet esmė ta, kad viskas būna labai skaidru“, – vardija pašnekovė.

Ji argumentuoja, kad šiuo atveju Užimtumo tarnyba neinformavo, kada ketinama skelbti kvietimą. Paprastai, sako Rugilė, tai būdavo daroma pirmąjį metų ketvirtį. 2022-aisiais vis dėlto to padaryta nebuvo.

„Paskui Užimtumo tarnyba komunikavo, kad 2022 m. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto tikriausiai nebus. Galiausiai, turbūt susigriebę, kad finansavimas liko nepanaudotas, labai greitai teikė teritorijų sąrašą ir paskelbė kvietimą. Projekto aprašas buvo paskelbtas šiek tiek anksčiau nei kvietimas“, – sako Rugilė.

Ji mano, kad Užimtumo tarnyba, prieš nustatydama teritorijas, kuriose esančios įmonės galėtų dalyvauti konkurse, nepasidomėjo, ar šiose teritorijose yra realiai daugiau nei metus veikiančių ir kitas projekto sąlygas atitinkančių įmonių.

„Iš šalies atrodo, kad buvo padaryta viskas, kad tame projekte niekas negalėtų dalyvauti“, – sako Rugilė.

Jos teigimu, visoje Lietuvoje buvo patvirtinta vos 14 paraiškų. Šioms paraiškoms tenkinti prireiks kiek mažiau nei 1 mln. eurų. Projekte numatytas finansavimas siekia daugiau kaip 5 mln. eurų ir iki šiol visada būdavo išnaudojamas, sako pašnekovė.

Rugilė teigia besibaiminanti, kad tokia situacija vėliau gali būti interpretuojama kaip ženklas, jog įmonėms ši paramos priemonė nėra patraukli.

„Tai tikrai yra mažų mažiausiai neteisinga. Mes nenorime, kad Užimtumo tarnyba padarytų kažkokią neteisingą išvadą ar prielaidą, kad šis projektas nebepopuliarus ir galbūt kitais metais išvis nuspręstų jo nebepaskelbti. Bijome, kad nebūtų tokio žingsnio“, – sako pašnekovė.

Užimtumo tarnyba: bandoma grįžti prie projekto esmės

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė LRT.lt teigia, kad 2022-ieji išsiskyrė tuo, jog LR užimtumo įstatymas didele apimtimi buvo keičiamas du kartus.

Nuo liepos 1 d. įsigalioję pakeitimai buvo susiję su užimtumo rėmimo reforma, kai buvo įteisintas naujas klientų aptarnavimo modelis. Kitos šio įstatymo naujos nuostatos įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. ir jos yra susijusios su neįgaliųjų užimtumo skatinimu.

„Nuo liepos 1 d. Užimtumo įstatyme iš esmės buvo pakeistos sąlygos Vietinių užimtumo iniciatyvų projektams įgyvendinti – labiau akcentuojamos iniciatyvos, kurios padeda sutelkti būtent vietos bendruomenes ir socialinius partnerius, didinti užimtumą ir švelninti nedarbo padarinius aukščiausio nedarbo teritorijose“, – nurodo M. Jankauskienė.

Anot jos, taip pat daugiau teisių suteikta Užimtumo tarnybai vertinant ir nustatant tas gyvenamąsias vietoves, kurios išsiskiria ypač dideliu nedarbu. Kartu, teigia Užimtumo tarnybos atstovė, sudaromos palankesnės sąlygos bent tose vietovėse veikiantiems darbdaviams kurti darbo vietas vietos gyventojams, kuriems pasiekti darbo vietas kituose regionuose dėl susisiekimo ar kitų problemų yra sudėtinga.

„Reikia pripažinti, kad jau 20 metų veikianti priemonė (VUI) spėjo iš esmės pasikeisti, o prie vis keičiamų ir supaprastinamų sąlygų prisitaikė ir darbdaviai. Pastaraisiais metais vis daugėjo atvejų, kai valstybės paramą siekta gauti kuriant mobilias darbo vietas, nebūtinai orientuotas į vietos bendruomenės telkimą ar nedarbo problemų sprendimą aukščiausio nedarbo teritorijose. Todėl būtent šiemet vėl bandoma grįžti prie Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų esmės – atskirų teritorijų gyventojų užimtumo skatinimo“, – sako M. Jankauskienė.

Ji priduria, kad Užimtumo įstatymas nenumato prievolės skelbti VUI projektų atrankos konkretų ketvirtį, o 2022-aisiais tai buvo padaryta tuomet, kai buvo aiškios teisinės ir finansinės sąlygos projektui įgyvendinti bei suderinus socialinių partnerių pozicijas dėl šios priemonės tolesnės eigos.

M. Jankauskienė pažymi, kad projektams teikti po kvietimo paskelbimo skiriama 30 dienų ir, nepaisant to, kada buvo paskelbta atranka, darbo vietoms kurti visuomet skiriamas toks pats – 10-ies mėnesių – laikotarpis.

„Sudėtinga vertinti, kokiomis sąlygomis skaitytojai buvo nurodyta, kad VUI projektų atranka šiais metais nebus skelbiama. Besikreipiantiems buvo teikiama informacija, kad tokių projektų atranka bus skelbiama tik antroje metų pusėje, kai bus visiškai tam pasirengta“, – nurodo tarnybos atstovė.

Užimtumo tarnyba taip pat pažymi, kad nėra keliamas tikslas panaudoti visą skiriamą biudžetą: „Anaiptol – siekiama, kad finansinė parama būtų tikslinga ir pasiektų tą verslą, kuris telks vietos bendruomenę, kurs tvarias darbo vietas, kuriose galėtų įsidarbinti būtent tos teritorijos gyventojai, ir, tikėtina, tokias, kurios kurtų ir multiplikatoriaus efektą.“

2022-iesiems VUI priemonei skirtos, tačiau nepanaudotos lėšos buvo perskirstytos kitoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti, prioritetą skiriant paramos mokymuisi priemonėms.

Čia tarnyba išskiria priemones, skirtas įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, taip pat remiamojo įdarbinimo priemonėms, kai darbdaviams skiriama subsidija darbo užmokesčiui priimant dirbti labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis.

Paklausus, ar dėl to, kad priemonei nebuvo panaudotos visos lėšos, kitais metais skiriamas biudžetas galėtų menkti, M. Jankauskienė nurodo, kad atrankos rezultatai tiesioginės įtakos tam neturės.