Tada kankino badu, dabar – karu ir šalčiu: Holodomoras ukrainiečiams užmiršta istorija netapo

Vilniuje, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, pagerbtas sovietų režimo prieš 90 metų Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – aukų atminimas. Daugiau kaip dvi dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva, šį badmetį yra pripažinusios genocidu. Ukrainos ambasadorius Lietuvoje sako, pastaruoju metu rusų vykdomi išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą šalyje artėjant žiemai, yra bandymas vykdyti genocidą.

Pagerbtos aukos

Tylos minutė. Šįkart, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, pagarba atiduota prieš devynis dešimtmečius tragediją patyrusiems ukrainiečiams. Įvairiais skaičiavimais 7 mln. ir daugiau ukrainiečių mirė nuo bado. Tai laikoma Stalino bandymu įtvirtinti sovietų valdžią Ukrainoje.

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos daktarė Svitlana Biliajeva sako, kad lyginant įvykius prieš kone šimtmetį, rasti panašumų nesunku.

„Mes norime būti kartu su demokratiškų šalių žmonėmis, valstybėmis. Kartu su visa normalia civilizacija, nes Rusija – tai tarsi anti-civilizacija. Pasaulis turi suprasti, kokį pavojų ji kelia. Rusija ne tik elgiasi kaip nori su Ukraina, bet ir yra pasirengusi ir nori sutrypti Vakarus“ – sako Vilniuje viešinti S. Biliajeva.

Vieni istorikai sako, badą tikslingai suplanavo sovietų valdžia siekdama pažaboti ukrainiečių nacionalizmą. Kiti teigia, Holodomorą lėmė sovietų aktyviai vykdyta industrializacija, kolūkių diegimas. Sovietai ištrėmė inteligentiją, dalį išžudė.

Rusijos kariai taikosi tik į gyventojus

Dabar Ukrainoje gyventojai žvakes uždega ne tik tam, kad pagerbtų Holodomoro aukas, bet ir tam, kad turėtų šviesos, bent kiek būtų šilčiau.

Kaip tada, taip ir dabar – Kremlius bando palaužti ukrainiečius tik šįkart naikindamas energetikos infrastruktūrą. Viešojoje erdvėje kalbama apie itin didelės atakos grėsmę per artimiausias savaites. V. Putinas nori priversti žmones tverti šaltį, vandens stygių, o gal net ir priversti badauti. Vis dažniau vartojamas „energetinio Holodomoro“ terminas, o patys ukrainiečiai turi ir savo – cholodomoras. Pagal žodį „šaltis.“

„Iki šio spalio, pasipylusių smūgių į energetikos infrastruktūrą, Rusija atakas buvo padalijusi taip: 10 proc. – kariniai, 90 proc. – civiliniai objektai: mokyklos, darželiai, ligoninės. Dabar visos raketos skrieja tik ten, kas tiesiogiai paveikia gyventojus. Jie nebekovoja su mūsų kariais. Jie nori tiesiog žudyti ir renkasi taikinius taip, kad kuo daugiau civilių nukentėtų. Tiesiogiai ar ne. Akivaizdu, tai genocidas 21 amžiuje.“ – dėsto Petro Bešta, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.

Pasak jo, Lietuva galėtų prisidėti randant ir siunčiant technikos. Dabar itin reikia senesnių, posovietinėse šalyse dar kai kur tebesančių transformatorių, kuriais būtų galima pakeisti apgadintus Ukrainoje. Taip pat, trūksta ir įvairių generatorių.

Bet Ukrainos valdžia laukia šio to daugiau iš sąjungininkų: oro gynybos sistemų raketų spiečiams atremti. Gyventojai – galimybės gauti vandens.

„Nei šviesos, nei šilumos, nei vandens. Bet tai tik nepatogumai ir mes išgyvensime. Be Rusijos, čia. Situacija dar nėra kritinė. Gaila vaikų, nes jiems labiausiai reikia šilumos. Labai sunku mamoms su mažais vaikais. O mes, suaugusieji, ištversime. Esame pasirengę. Viskas bus gerai. Viskas su Ukraina bus gerai.“ – teigia Kyjive gyvenanti Natalija Salkova.

Tada, prieš 90 metų, ukrainiečiai buvo vieni. Šiandien – visapusis palaikymas iš viso pasaulio. Ir viltys, kad daugiau šalis genocido nepatirs.