Svarsto švelninti skolų išieškojimo tvarką – naikintų norą slėpti pajamas ir gyventi iš pašalpų?

Svarstoma švelninti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu iš mažiausiai uždirbančių asmenų galima išieškoti iki 30 proc. atlygio. Ekspertų ir darbdavių manymu, dalis skolininkų nusprendžia, kad jiems teisėtai dirbti neapsimoka – pasitraukia į šešėlį ir gyvena iš pašalpų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vieną iš galimų variantų svarsto galimybę drausti išskaityti skolas iš uždirbančiųjų minimalią ar dar mažesnę algą.

Darbai laukuose įsibėgėja, bet motyvacijos dirbti užtenka ne visiems. Ūkininko teigimu, ypač, jei darbdavys privalo antstoliams pervesti dalį atlygio. Vieni skolininkai susitaiko su padėtimi, kiti – prašo oficialiai nerodyti dalies uždarbio.

„Būna visko. Prašo, bet, kadangi baudos pas mus dabar didelės, žmogui sakai, kad arba kantriai dantis sukandęs moki ir vis tiek tas laikas praeis, arba visai atsisveikinam ir žiūrėkis kaip nori. Turiu bent du žmones, kurie jau išsimokėję ir atsikapstė nuo tų skolų, o kiti dar turi skolų“, – sakė Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Skolininkai turi teisę tartis su antstoliais ar gauti teisinę pagalbą, tačiau Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės teigimu, retas, ypač gyvenantis kaimiškoje vietovėje, važiuoja į didmiestį konsultuotis su teisininkais. Tad esą daugumai nuskaičiuojama iki 30 proc. atlygio, net ir nuo minimalios algos.

„Ne vien nuo minimalios algos. Ir nuo tam tikrų išmokų, jeigu jos net labai mažos, tarkim nesiekia 300 eurų“, – akcentavo Aistė Adomavičienė.

„Nelieka pinigų pragyvenimui, tada jis svarsto, ar man reikia mokėti, gal man nemokėti, gal aš visai oficialiai nedirbsiu. Pasineria į alkoholizmą, į kitas savo problemas ir nebesikapsto. Ar taip, ar taip skolingas, nebeturiu ką duoti, imkit ką norit. Susitaiko su tuo, važiuoja toliau ir tada tas žmogus prarastas“ – teigė S. Daniulis.

Prarastas gali būti ir užgyventas gerbūvis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, kas ketvirtas bedarbis turi pradelstų įsiskolinimų, antstoliai areštavę sąskaitas. Ministerija daro prielaidą, kad tokie žmonės pasitraukia į šešėlį arba gyvena iš pašalpų.

„Mes pralošiame labai dėl to, nes tokiu atveju žmogus kreipiasi į savivaldybę socialinės piniginės paramos, jis eina į maisto banką, gyvena iš savo mamos pensijos, skolinasi iš draugų. Jis vis tiek turi iš kažko gyventi, jam vis tiek reikia patenkinti savo poreikius. Mes turime rasti būdą, kaip paskatinti kuo daugiau šių žmonių dirbti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Ministerija inicijuos skolų išieškojimo pakeitimus, ypač iš uždirbančiųjų mažiausiai.

„Kad nebebūtų apskritai galbūt išskaitoma iš minimalios algos. Išskyrus tam tikras išimtis“ – teigė V. Šilinskas.

Tokias išimtis kaip skolos už vaikų išlaikymą ar žalą sveikatai.

Antstolių rūmai, pateikę atsakymą raštu, įžvelgia rizikų. Galbūt kreditoriai, įvertinę per aukštą skolos neišieškojimo riziką, paskolų visai nebesuteiks, uždirbantiems minimalų atlygį, o uždelstas skolų grąžinimo procesas augins skolas.

Laiku negrąžintas kreditas gali virsti 7 ir daugiau kartų padidėjusia skola dėl priteisiamų delspinigių, palūkanų ir netesybų. Tai didina riziką, kad skolų išieškojimas bus dažniau nukreipiamas ir į paskutinį gyvenamąjį būstą, nurodė Antstolių rūmai.

„Toks visiškai pasakymas, kad 0 procentų galima nuo minimalios algos išieškoti, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti skolininkams, nes turbūt ne paslaptis, kad dar yra žmonių, kurie gauna minimalią algą, bet dar papildomai gauna ir vokelyje dalį algos ar tam tikras kitas pajamas. Tai būtų sudaromos sąlygos tokiems asmenims piktnaudžiauti tiesiog prašyti darbdavių, tartis, kad tik rašytų minimalią algą“ – pabrėžė VU Teisės fakulteto prodekanė studijoms dr. Vigita Vėbraitė.

Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės teigimu, užtikrinti skolų grąžinimą reikia, bet taip, kaip yra dabar, negali būti. Lietuvoje įvairių skolų, reikalų su antstoliais turi apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių.