Susisiekimo ministras apie valstybinės reikšmės kelių būklę: situacija yra labai prasta – 40 proc. jų neatitinka kokybės reikalavimų

Anksčiau nepastebėdavau situacijos, tačiau šiandiena, ką rodo duomenys, vertinimai, laboratorijos ant ratų, tai 40 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka kokybės reikalavimų, LRT RADIJUI sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak jo, nors lėšos valstybinės reikšmės kelių būklei gerinti yra padidintos net kelis kartus, realius pokyčius šalies vairuotojai pajus tik maždaug po penkerių metų.

Prioritetas – liūčių nuplautiems keliams

Didžiulė liūtis birželio pabaigoje nuplovė ne vieną kelią Kaišiadorių ir Alytaus rajonuose. Dalis tų kelių priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kuri yra pavaldi Susisiekimo ministerijai. Turbūt sudėtingiausia situacija yra Kaišiadorių rajone prie Pakertų gyvenvietės – čia didelė kelio dalis buvo nuplauta, žiojėjo didelis krateris, dėl to žmonės dabar į darbą turi važiuoti aplinkui, daryti keliolikos ar keliasdešimties kilometrų lanką.

Ministras M. Skuodis patvirtina, kad birželio pabaigoje šalį merkusios liūtys šalies keliams pridarė nemažai žalos ir patikina, kad dėl to labiausiai nukentėjusiems keliams šiuo metu yra teikiamas sutvarkymo prioritetas.

„Kaišiadorių ir Prienų rajonuose dėl liūčių buvo nuplauti praktiškai septyni keliai. Natūralu, kad jiems yra teikiamas prioritetas. Šiuo metu yra vertinamos priežastys, kodėl taip atsitiko. Natūralu, kad norint (tuos kelius – LRT.lt) sutvarkyti, reikia įvertinti priežastis, jog daugiau (tokie kelių sugadinimai – LRT.lt) nepasikartotų“, – situaciją komentuoja ministras.

M. Skuodžio teigimu, rangovai didžiąją dalį liūčių sugadintų kelių suremontuoti turėtų dar iki vasaros pabaigos. Tačiau, dar kartą kartoja ministras, svarbiausia užduotis šioje situacijoje yra pašalinti tokių įvykių priežastis.

„Sutvarkyti galima, bet kas iš to, jei rudenį ateis kokios tai liūtys ir vėl nuplaus?, – retoriškai klausia pašnekovas. – Todėl svarbu yra išsiaiškinti priežastis. Prioritetas šiems keliams tikrai yra skiriamas, nes keliai turi būti pravažiuojami. Jeigu bent vienas kelias nepravažiuojamas, jau yra atsakingų institucijų pareiga kuo greičiau pašalinti atsiradusias kliūtis ir užtikrinti pravažiavimą čia ir dabar.“

Paklaustas, ar rudenį vietos gyventojai jau galės į darbus vykti sutvarkytais keliais, ministras teigia tuo net neabejojantis. „Be jokios abejonės. Negaliu garantuoti dėl kiekvieno kelio, nes Lietuvoje mes jų turime daugiau. Pats neseniai važiavau Klaipėdos rajone, ten yra šlaitas didžiausias nuplautas praktiškai į upę. Taigi, kai kurių vietų taip greitai sutvarkyti neįmanoma, nes tiesiog reikia statyti sienas, kad tolesnės griūties nebūtų. Tačiau didžiosios dalies (kelių – LRT.lt) darbai tikrai turėtų būti pabaigti pakankamai greitai“, – tikina M. Skuodis.

Rezultatus vairuotojai pajus tik po penkių metų

Neseniai Vyriausybė pristatė planą, kaip apskritai toliau bus tvarkomi valstybiniai keliai, kuriems keliams bus skiriamas prioritetas ir panašiai. Pašnekovas sako, kad čia yra išskiriami dviejų tipų keliai: priklausantys savivaldybėms ir priklausantys valstybei.

„[...] Kalbant apie savivaldybių kelius, tai savivaldybės pačios geriausiai žino, kurį kelią tvarkyti pirmą, kurį antrą – čia tikrai ne iš centrinės valdžios sakyti, ką reikia daryti, – įsitikinęs susisiekimo ministras. – Kalbant apie valstybinius kelius, yra labai svarbu nustatyti ilgalaikius prioritetus ir proporcijas, kam ir kiek skiriame lėšų. Tai šitoje vietoje gyvenimas diktuoja prioritetus.“

Ministras išskiria keturis strateginius kelius, tarp kurių ir kelias Vilnius-Utena, neretai liaudiškai vadinamas „betonke“. „Utenos kelias yra puikiausiai žinomas. Amžiaus statybos... Tai natūralu, kad resursai koncentruojami jiems (keturiems strateginiams keliams – LRT.lt)“, – sako M. Skuodis.

Pašnekovo teigimu, valstybinės reikšmės kelių būklė Lietuvoje yra labai prasta. Anot jo, kone pusė tokių kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Ministras sako, kad nors lėšos valstybinių reikšmės kelių būklei gerinti yra padidintos kelis kartus, tačiau pokyčius šalies vairuotojai pajus tik maždaug po penkerių metų.

„Aš, kaip ministras, jau praktiškai kai kuriais keliais nebegaliu važiuoti – kiekvieną duobę jaučiu. Jau tam tikra profesinė liga išsivystė, – pripažįsta jis. – Anksčiau nepastebėdavau situacijos, tačiau šiandiena, ką rodo duomenys, vertinimai, laboratorijos ant ratų, tai 40 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Situacija yra labai prasta. Šitoje vietoje, natūralu, mes maksimaliai, kiek tiktai galime, didiname lėšas kelių būklei gerinti. Deja, bet čia klausytojų negaliu nudžiuginti, nes net ir šiais metais skyrus 80 milijonų, reikia šitą sumą didinti iki 100-110 mln., anksčiau buvo skiriama iki 20 mln., per vienerius-dvejus metus rezultatai nepasijaus.

Po penkerių metų mes pradėsime jausti tuos rezultatus. Tai čia yra labai svarbu, kad tos proporcijos ir investicijos išliktų. O toliau, natūralu, yra ir žvyrkelių klausimai, ir eismo saugumo priemonės. Tai šitoje vietoje kelių gairėse iki 2035 metų yra nustatytos proporcijos, yra įvardinti pagrindiniai objektai ir tikslai, ką mes norime pasiekti ir padaryti. Čia yra labai svarbu judėti kryptingai ir nesiblaškyti – nepadaryti taip, kad vienais metais investuojame į būklę, kitais metais mes būklei neskiriame lėšų ir, pavyzdžiui, visas lėšas metame į žvyrkelių asfaltavimą. Taigi, šitoje vietoje proporcijos yra labai svarbios.“

„Betonkei“ žadamas naujas rūbas

Kelias Vilnius-Utena, vienas iš šalies strateginių kelių, niekaip nesutvarkomas jau labai daug metų. Šią vasarą, kai tvyrojo karščiai, betono luitai buvo smarkiai išsikraipę, vietomis net buvo pastatyti ženklai apvažiuoti kai kuriuos iškilimus. Susisiekimo ministerija skelbia, kad 2025 metais šis kelias turėtų būti visiškai sutvarkytas.

Paklaustas, ar tai padaryti yra įmanoma, ministras teigia, kad viskas priklausys nuo konkursų, mat „mūsų įmonės ir verslai labai mėgsta ginčytis ir ginčyti vieni kitus“. Vis tik, pasak jo, būtent šio kelio reikalai klostosi pagal planą.

„Šiais metais turėtų būti pabaigtas projektavimo konkursas kelio atkarpai nuo Molėtų iki Utenos. Artimiausiu metu turime skelbti konkursą projektui nuo Vilniaus, kur pasibaigia geras kelias, iki Molėtų. Tai šiais metais bus projektavimas, o kitų metų antroje pusėje aš labai tikiuosi, kad mes turėsime rangovus visam keliui ir prasidės darbai. Tai dveji metai bus skiriami darbams, priklausomai nuo pasirinkto būdo, pasirinkto rangovo. Tai tikrai įmanoma ir mes turime tai padaryti (sutvarkyti kelią Vilnius-Utena iki 2025 metų – LRT.lt)“, – ryžtingai žada susisiekimo ministras M. Skuodis.

Apie visai tai išsamiau bei apie prastos būklės šalies autostradas – radijo vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.